Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Page 135 of 217

Grinevičiūtė ir konservatoriai

Įvairių epitetų esu girdėjęs apie Rūtos Grinevičiūtės darbo metodus, tačiau kol kas ji savo asmeninės nuomonės neatskleisdavo ir ją galėjome spėti tik iš pasakojimo tėkmėj pasirenkamų klausimų ir jų formos. Prieš pora metų Rūta pradėjo kryptingai stotis į anti-rusišką žurnalistų grupę. Šiandien, matyt, Vytauto Landsbergio 75-mečio proga, interneto portale www.alfa.lt pagaliau viešai prisipažino palaikanti korifėjaus kryptį į Vakarus.

Džiaugiuosi kartu su kitais skaitytojais. Norėčiau, kad ir kiti žurnalistai aiškiai deklaruotų savo asmeninę poziciją ir principus. To lygiai taip pat trūksta pagrindiniams žiniasklaidos kanalams – su nekantrumu laukiu pirmosios viešai Lietuvoje paskelbtos redakcinės politikos (pavyzdžiui, „Reuters“ ar BBC).

Himnas meilei

Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai.



Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą; jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.



Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau.



Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.



Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,



nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.



Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.



Meilė niekada nesibaigia.



Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas.



Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės.



Kai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula.



Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška.



Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas.



Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.

P.S. 1 Kor 13,2 – negaliu nepasidalinti

Oslas (Oslo) kaip pažadėtoji žemė

Kaip pavadinti miestą, kuriame dirba tikrai ne vienas ir ne du lietuviai? Ką šis miestas reiškia man, tiesiogiai darbine veikla susijusiam?

Kol kas žinau mažai. Nuo senų mokyklinių Kopenhagos įspūdžių 1997-ųjų rudenį, vėlesnių kelionių į Helsinkį, Stokholmą Skandinavija yra ne ta pasaulio pusė, kuri traukte trauktų. Kita vertus, tokį jausmą sukelia tik ta pati Lietuva 🙂



Kaimyninis Stokholmas ne taip seniai paskelbė kasmetinių Nobelio premijų laureatus. Vienas iš jų – Alas Goras (Al Gore) – kaip tik kalba apie tai, apie ką spalio 15-ąją kalba kolegos blogeriai. Aš tik komentuoju, nes pernelyg tai paprasta. Daug sunkiau bent savaitę išlaikyti savo automobilį garaže ir naudotis visuomeniniu transportu. Kalbos nieko nepakeis, galime pasikeisti tik patys. Deja, čia turiu labai prastą nuojautą..

Vieša paslaptis, jog Norvegija II-ojo pasaulinio karo metu palaikė Vokietiją. Todėl gal ne toks atsitiktinis vokiškos tvarkos ir skandinaviškojo atšiaurumo derinys sklando ore.
Ir truputį keistokai atrodo miesto pakraštyje įkurtas holokausto muziejus..

Kita mintis – ar tik atsitiktinumas, kad Skandinavijoje gana daug mecenatystės pavyzdžių? Vigelando skulptūrų parkas – vienas iš tokių, kam čia dar kartą minėti dinamito išradėją?

Tad toks tas pirmas Oslo įspūdis. Dar verta paminėti dideles kainas, hamburgerių maniją, karalystę, nuotraukų parodą po atviru dangumi  prie merijos, prostitutes ir nusikaltėlius iš Lietuvos, bankomatų trūkumą ir visai ramų miegą 😉

Kur yra aiškus ES paramos lėšų gavimo paaiškinimas?

Po eilinio Dalios Grybauskaitės pareiškimo kyla noras pačiam kreiptis ir aplikuoti, tik eilinį kartą atsidaužiu galva į tą pačią sieną – kur rasti paprastą ir eiliniam piliečiui suprantamą ES paramos lėšų skirstymo mechanizmo aprašymą? Nesu kvailas ir teisės magistras, bet eilinį kartą pradėdamas skaityti Bendrąjį programavimo dokumentą ar naršyti kokią www.esparama.lt viltį pametu ir spjaunu į vokiškai-prancūziškus pinigus.

Gal kas nors jau praėjot tokį pat košmarą ir galit ką pasiūlyt?

Viltis

Vilties receptas:

  • keletas į rutiną panašių kasdienybės įvykių;
  • netiesiogiai pažįstama mergina;
  • drąsa paklausti nepatogų klausimą;
  • alternatyva B, C, D, …;
  • alternatyvos N pasirinkimas;
  • prielaidų išskyrimas ir jų užtikrinimo mechanizmų sukūrimas smegenų audros metodu;
  • terminai.

Jeigu būčiau statistikas, tai dabar pasakyčiau, kad šiandien pastačiau statymą 1:42,5. Ar laimėsiu – žinia ir aiškumas jau šį penktadienį 🙂

P.S. užuominos kodas – GKK

« Older posts Newer posts »