Kaip senas „Playboy“ fanas, negaliu nepareikšti savo nuomonės ginče, kas krūtesnė – Tvarijonaitė ar Masionytė.

Faktas, kad Masionytė yra pirmoji lietuvė, kurios nuotraukos pasirodė spausdinto „Playboy“ žurnalo puslapiuose. Galima būtų pastebėt, kad pati Masionytė pripažįsta, jog tai buvo masinė studenčių fotosesija, o tai yra įprasta žurnalo rubrika, kuria girtis nederėtų taip, kaip asmenine.

Patikrinkim. Čia rasite originalų vokiškojo „Playboy“ straipsnį. Akivaizdu, kad lapkričio numeris skirtas gražiausioms Vokietijos studentėms. O Masionytės nuotrauka, matyt, turėtų paglostyti širdį komplimentų ištroškusiems Lietuvos įvaizdžio kūrėjams 🙂

Apie Tvarijonaitės fotosesiją žurnalui galima rasti žinių lietuviškoje žiniasklaidoje, kuriai giriasi pati Tvarijonaitė. Realiame pasaulyje žinios nėra tokios aiškios, kai kurie mini, jog žurnalo archyvuose dūla vos 10 Tvarijonaitės nuotraukų. Kita vertus, faktai ir įrodymai – dešinėje 🙂 Aišku, lieka neatsakytas klausimas, ar virtualioje erdvėje paskelbtos nuotraukos tiek pat svarios, kiek ir spausdintos.

Pabaigai toks lietuviškas pastebėjimas iš „Lietuvos ryto“ straipsnio:

Va dabar tai jau tikrai pamatė, ir daaaaug daaaaug dienraščio skaitytojų. Toks tas mažas šiandien pasaulis.

Įdomu skaityti Rymanto Juozaičio pasakas apie pasitarimus su dukterimi, tačiau radau vertą dėmesio straipsnį „An Ethical Analysis of Regulating Insider Trading“ apie ekonominę tokios transakcijos pusę.

Pirma, reikia skirti keturius skirtingus atvejus:

Rymantas Juozaitis patenka į I situaciją.

Antra, straipsnio autoriai teigia, jog prekybą, pasinaudojus vidine informacija, nuo manipuliavimo rinka skiria vienas esminis požymis:

• I ir II atvejais rinkos kaina artėja prie realiosios kainos (tarkim, nuo P_before prie P_after);
• III ir IV atvejais rinkos kaina tolsta nuo realiosios.

Įdomumas tas, jog I ir II atvejais toks vidaus informacijos panaudojimas iš esmės gina kitų akcininkų interesus – t.y. grafike [2] kelias palaipsniui mažina skirtumą tarp t₀ taške žinomos informacijos poveikio realiai akcijos kainai (P_after, kurios rinka dar neįvertinusi). Tada nauji prekiautojai [2] kelio atveju laikotarpyje tarp t₀ ir t₁ patiria mažesnius nuostolius/pelną, nei momentiškai akcijos kainai pakitus momentu t₁.

Aišku, būtų įdomu, kiek tokia teorija teisinga mūsų iš vaikiškų šliaužtinukų neišaugusioje vertybinių popierių rinkoje.

P.S. visas šis įrašas rašytas be etikos/moralės argumentų, negalvojant, kiek Rymantas Juozaitis, pasinaudodamas padėtimi, uždirbo pelno (beje – straipsnyje taip pat įdomi mintis, jog tai gali būti savotiška paskata, leidžianti tokių įmonių vadovams mažinti formalius atlyginimus).

Įdomių minčių yra atskirų autorių darbų rinkinyje, kurį esame įpratę vadinti Šventu Raštu. Pora iš jų radau idealiai tinkančių laukinio kapitalizmo verslininkams ir šiaip visiems žmonėms.

Pradžiai – Rymanto Juozaičio akibrokštas:

Faktai:

1. AB „Lietuvos energija“ 96,51 proc. akcijų paketą 2007 m. birželio 30 dieną dar valdė Lietuvos Respublika;
2. Rymantas Juozaitis yra AB generalinis direktorius;
3. Valstybės akcijų paketą valdo LR Ūkio ministerija;
4. Bendrovės valdybos nariai:
1. Jurgis Vilemas – pirmininkas, Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas;
2. Rymantas Juozaitis – AB „Lietuvos energija”  generalinis direktorius;
3. Algimantas Zaremba – Ūkio ministerijos Energetikos departamento direktorius;
4. Marijus Franckevičius – Valstybės įmonės Energetikos agentūra direktorius;
5. Dominikas Pečiulis – Ūkio ministerijos Įmonių ekonomikos ir valdymo departamento Valstybės turto privatizavimo ir valdymo skyriaus vedėjas;
6. Vida Dzermeikienė – Ūkio ministerijos Energetikos departamento Elektros ir šilumos skyriaus vedėja.

Pažymėtina, jog Vertybinių popierių komisija buvo paskelbusi geros praktikos pasiūlymą įmonių vadovams susilaikyti nuo sandorių prieš skelbiant esminę informaciją, tad toks Rymanto Juozaičio elgesys net ir formaliai pažeidžia teisės reikalavimus.

Taigi, akivaizdu, kad turim progą įsitikinti valdybos narių sąžiningumu ir griežtai įvertinti AB „Lietuvos energija“ generalinio direktoriaus elgesį esminiu Trigalvio slibino galvų įkainojimo metu.

Dėl šio įvykio vertinimo oficialius klausimus pateiksiu Ūkio ministerijai, LR Vyriausybei, „NDX energijai“ ir „VP dešimtukui“:

• kaip bendrai vertinate susidariusią situaciją?
• ar sutinkate, jog Rymanto Juozaičio sprendimas įsigyti AB „Lietuvos energija“ akcijų pažeidžia verslo ir bendruosius etikos reikalavimus?
• kaip visuomeniškai atsakinga bendrovė/organizacija/asmuo – ar pritariate tokiam viešo valstybės, t.y. visų Lietuvos piliečių, samdomo asmens elgesiui?
• kokių konkrečių veiksmų imsitės, kad atitinkami veiksmai negalėtų pasikartoti tiek Trigalvio slibino, tiek ir kituose valstybiniuose projektuose?
• ar pritartumėte, jog Rymantas Juozatisi turėtų atsistatydinti iš užimamų pareigų?

bus papildoma

Papildymas Nr.1, 00:37, 09:59

Klausimai išsiųsti el.paštu:

1. ŪM atstovui spaudai, Ričardui Slapčiui;
2. AB valdybos nariui iš ŪM A.Zarembai;
3. AB valdybos nariui iš ŪM D.Pečiuliui – 09:31 atsakymas, pagal LR ŪM 2004 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 4-99 informaciją teikti gali tik atstovas spaudai – o asmeninę nuomonę mūsų tarnas turi?;
4. AB valdybos narei iš ŪM V.Dzermeikienei;
5. Gedimino Kirkilo sekretorei;
6. LRV spaudos tarnybai;
7. VST atstovei spaudai Renatai Saulytei (vykdančiai ir NDX atstovės spaudai funkcijas) – pirmoji reakcija apie 08:30 telefoninis skambutis su pažadu pateikti info;
8. „VP Dešimtukui“:
1. Nerijus Numavičius – kol kas el. pašto adreso nerandu, vargu, ar jį naudoja;
2. Julius Numavičius – kol kas el. pašto adreso nerandu, per @delano.lt neveikia;
3. Vladas Numavičius – UAB „Jungtinė farmacija“ išregistruota, pėdsakai tik kažkur Lenkijoje;
4. Žilvinas Marcinkevičius – kol kas el. pašto adreso nerandu;
5. Mindaugas Marcinkevičius – kol kas el. pašto adreso nerandu, vargu, ar jį naudoja;
6. Gintaras Marcinkevičius – kol kas el. pašto adreso nerandu, juokingas atvejis – bene šis pons 2005 buvo ūkininkas (Nr.27);
7. Mindaugas Bagdonavičius;
8. Ignas Staškevičius;
9. Renatas Vaitkevičius;
10. Darius Nedzinskas.

XVI amžiaus antroje pusėje į Lietuvą atkeliavo dabartinės Italijos teritorijoje išmąstyta naujovė – bastioninės pilys. Pasak Albino Kuncevičiaus, tai buvo natūralus atsakas į platų artilerijos naudojimą, ko paprastas mūras nebeįveikdavo. Pylimas, o juo labiau sutvirtintas, tapo nauju gynybiniu argumentu. Trigonometrijos mokslas pasiūlė taisyklingas geometrines formas, jų kampuose bastionus, kuriuos jungdavo aukšti pylimai – kurtinos.

1586 metais pradėta statyti itališkojo tipo Biržų pilis, kuri kartu tapo ir Biržų kunigaikštystės rezidencija. Karo mokslas privertė jau mažiau nei po pusės amžiaus (1637 m.) ją renovuoti pagal nyderlandų specialistų technologijas. Tvano rezultatus teko lopyti 1659-aisiais, tačiau ir šiuos panaikino Šiaurės karai. Nuotrauka  A. Petrašiūno, linijos mano.

Nors tuomet valdyta Prūsijos, tačiau Klaipėdos pilis – ankstyviausia šiuolaikinės Lietuvos teritorijoje, statyba baigta XVI amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje. Nuotrauka J. Bružinsko, linijos mano.

a

Nesvyžius – kitos, geresnę lemtį istorijos vingiuose išlaikiusios Radvilų šakos rezidencija. Čia pilies statyba pradėta 1551, tačiau rimtesni darbai siejami su 1583 dirbti pradėjusiu italu Jonu Marija Bernandoni. Nuotrauka „Google Maps“, linijos mano.

Palyginkim – Oslo Akershus tvirtovė turi daug įvairių bruožų, tačiau pagrindinė rekonstrukcija daryta tame pačiame XVI amžiuje (o tiksliau – 1531-1532 metais), kai bastioninės pilys buvo technikos viršūnė, pasiekusi mūsų platumas. Tiesa, Oslo pilis taip ir nebuvo priešų užimta, nebent atiduota… Nuotrauka „Google Earth“, linijos mano.