Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

„Vyrai kalba“ – spalio 11 d. laida

Šią savaitę „Žinių radijo“ laidoje „Vyrai kalba“ su Raigardu Musnicku aptarėme:

  • Ar vaikus galima apgaudinėti jau ir darželiuose?
    Pavyzdžiui, dovanoti futbolo kamuolius už būrelio lankymą (nuoroda)
  • Ar eisim į Erotikos festivalį?
    Ar perkam sekso žaislus? Kaip ne gėda? (nuoroda)
  • „Vienos nakties nuotykiai“ populiarėja ir darbo santykiuose
    Kur nuves darbuotojų eksperimentai ir darbdavių trumparegystė?
  • Mokslininkai sako, kad idealios atostogos – 8 dienos
    Kodėl tik tiek? (nuoroda)
  • Mokslininkai sako, kad sveikiausias sportas – tenisas
    Kiek žmonių Lietuvoje nesportuoja ir nejuda? Kodėl? (nuoroda)
  • JAV suskaičiavo, kas yra „vidurinė“ klasė
    JAV gaunantys nuo 56 iki 169 tūkst. USD per metus. O kaip pas mus? (nuoroda-1) (nuoroda-2)
  • Vardan ko tie mokslai?
    Švedijoje ištyrė 2006-2017 doktorantus – per penkerius metus 40% prireikė medikamentų dėl psichikos problemų (nuoroda)
  • Ar tikrai šachmatininkės yra silpnesnės, nei vyrai?
    Ar čia vyrų sąmokslas neleisti joms žaisti tuose pačiuose turnyruose? (nuoroda)

Laidos anonsas (apie 16 min, nuoroda). Laidos ištraukos: apie seksą, kuris turėtų tapti normalia gyvenimo dalimi (nuoroda), apie idealias atostogos ir jų trukmę (nuoroda). Visa laida – „Patreon“ (nuoroda).

„Vyrai kalba“ – spalio 4 d. laida

Šią savaitę „Žinių radijo“ laidoje „Vyrai kalba“ su Raigardu Musnicku aptarėme:

  • „PriceWaterhouseCoopers“ su GPS seks darbuotojus, ar jie biure
    Kur mūsų privatumo naikinimo ribos? (nuoroda)
  • Apie Skirmanto Malinausko reportažą „Nulaužta Lietuva“
    Ar suvokiame totalaus gyvenimo be privatumo realią kainą? (nuoroda)
  • Internetą Lietuvoje turi 9 iš 10, bet bazinius skaitmeninius įgūdžius tik 5 iš 10
    Kuri statistika meluoja? Ką tai reiškia mūsų norui viską suskaitmeninti? Ką paliekame atskirtyje? (nuoroda-1) (nuoroda-2)
  • Ar grąžintų lietuvis rastą piniginę – be pinigų, su 10 ar 50 eurų?
    Palyginamasis tyrimas 40-yje valstybių nuo Kinijos iki Šveicarijos (nuoroda)
  • Naujas Seimas turėtų keisti Baudžiamojo kodekso 309 straipsnį ir leisti suaugusiems žmonėms tarp savęs keistis pornografija! (nuoroda)
  • Giorgia Meloni Italijoje nelegalių migrantų srautą sumažino 64%
    Ar problemos šaknis – skystuose ES vadovuose? (nuoroda)

Laidos anonsas (apie 10 min, nuoroda). Laidos ištraukos: apie visuotinį visko skaitmeninimą (nuoroda), apie darbdavio teisę sekti savo darbuotojų buvimo vietą (nuoroda). Visa laida – „Patreon“ (nuoroda).

„Vyrai kalba“ – rugsėjo 20 d. laida

Šią savaitę „Žinių radijo“ laidoje „Vyrai kalba“ su Raigardu Musnicku aptarėme:

  • Jaunimo santykiai ir gyvenimas keičiasi – nuo sekso iki baimės kelti ragelį
  • Kas svarbiau – miręs įžymybės gyvūnėlis ar eilinis pilietis?
    O portalams? (nuoroda)
  • Mokytojai ekspertai (25+ metai darbo) uždirba 1,5 tūkst. € į rankas (nuoroda)
    • iki Austėjos vilos dirbti ~43,3 metus (nuoroda)
    • kur streikas?
    • natūralu, kad trūksta mokytojų (nuoroda)
    • vis dar nėra vadovėlių 2 metus – sisteminis krachas? (nuoroda)
  • Vaikų kontrolė auga – Graikijoje mokyklos be mobiliųjų, Australijoje vaikai be soc.tinklų
    (nuoroda-1, nuoroda-2)
  • Kodėl rinkimų programose vien tušti pažadai – jokių skaičių ir jokių realių planų?
    Kodėl politikai neparuošė namų darbų? (nuoroda)

Laidos anonsas (apie 14 min, nuoroda). Laidos ištraukos: apie tuščių pažadų politikų rinkimų programas (nuoroda), apie gyvai bendrauti bijančius jaunuolius (nuoroda), apie privačių mokyklų ir sveikatos paslaugų įmonių interesą naikinti viešąsias paslaugas (nuoroda). Visa laida – „Patreon“ (nuoroda).

Apie politikus su 141-uoju partijos sąrašo numeriu

LRT televizijos žurnalistei Mildai Vilikanskytei komentavau, kodėl dalis politikų siekia gauti 141-ąjį savo partijos Seimo rinkimų daugiamandatės sąrašo numerį. Kelios mintys:

„Tu renkiesi paskutinį, kad galėtum būti šiek tiek išskirtinis. Apskritai rinkimai yra apie tai, kad tave pastebėtų, pamatytų ir kada tave pažymėtų, tavo numerį“, – komentuoja komunikacijos specialistas Liutauras Ulevičius.

[..]

„Paskutinis sąrašo numeris yra patapęs, pavadinkim, tokia skaistykla politikams, kurie ką nors prisidirba. Ir kurie šiaip tarsi, taikant aukštus standartus, nelabai galėtų dalyvauti rinkimuose“, – teigia L. Ulevičius.

Į reportažą nepateko dar kelios mintys:

  • Virginijaus Sinkevičiaus sprendimas DSVL sąraše – labiau ženklas, kad politikas nenori būti Seimo nariu, bet reikia, šį kelią rinktųsi tik išskirtinėse aplinkybėse
  • Ignas Vėgėlė LVŽS sąraše – simbolika ir kartu būdas išvengti tiesioginės konfrontacijos su partijos senbuviais ir bandymas gauti geresnes pozicijas savo atsivestiems kolegoms

Visas vaizdo reportažas ir tekstinė versija – LRT portalo publikacijoje: „Patekti į Seimą galima ir iš paskutinės sąrašo vietos: kas šįkart atsidūrė pabaigoje?“.

Kas yra „pranešimas žiniasklaidai“ (arba kas apgins ryšių su visuomene profesiją)?

2024-05-17 30-imt Seimo narių registravo įstatymo projektą Nr. XIVP-3792 (nuoroda), kuriuo siūlo Visuomenės informavimo įstatymą papildyti „pranešimo žiniasklaidai“ apibrėžimu:

38. Pranešimas žiniasklaidai – asmens, įmonės ar organizacijos parengtas informacinis pranešimas, kuris viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo nuožiūra gali būti publikuojamas visuomenės informavimo priemonėse.

Tuo pačiu projektu siūloma nustatyti papildomas pareigas žiniasklaidos priemonėms, kurios pasinaudoja pranešimu žiniasklaidai:

„12. Visuomenės informavimo priemonėje visa apimtimi ar iš dalies publikuojant pranešimą žiniasklaidai, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

1) jei pranešimas žiniasklaidai publikuojamas neatlygintinai, jis žymimas žodžiais „Pranešimas žiniasklaidai“;

2) jei pranešimas žiniasklaidai publikuojamas atlygintinai, jis žymimas žodžiais „Reklama“ arba „Rėmimas“ (pasirinktinai);

3) visais atvejais nurodomas pranešimo žiniasklaidai rengėjas.“

Vartotojus „saugoję“ teismai nesuvokia ryšių su visuomene?

Įstatymo projektu bandoma spręsti praktikoje iškilusi problema, kai Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, netinkamai aiškindama paslėptos reklamos sampratą, pareikalavo iš žiniasklaidos priemonių, kad naudojant pranešimus žiniasklaidai jie būtų privalomai žymimi kaip reklama, nes neva nesilaikoma abiejų pusių (t.y. ir pranešimo žiniasklaidai autorių oponentų) išklausymo principo. Plačiau apie tokio teisės aiškinimo logikos klaidas aprašė Artūras Jonkus (nuoroda).

Aptariamo įstatymo projekto autoriai Aiškinamajame rašte tiesiogiai nurodo, jog projekto rengimą paskatino ir tai, kad viena iš žiniasklaidos priemonių Lietuvos teismuose yra pralaimėjusi bylą dėl pranešimo žiniasklaidai žymėjimo, nors jis buvo pažymėtas kaip „Pranešimas žiniasklaidai“ ir nurodyta, kokia organizacija jį išplatino. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai išnagrinėjus skundą ir nusprendus neskirti nei įspėjimo, nei baudos redakcijai, nes skundžiamas turinys buvo pažymėtas kaip pranešimas žiniasklaidai, vartotojai pateikė ieškinį teismui prieš žiniasklaidos priemonę dėl tariamai paslėptos reklamos. II instancijos teismas vadovavosi dabartiniu teisiniu reguliavimu, kuriame nėra sąvokos „Pranešimas žiniasklaidai“, todėl žiniasklaidos priemonė buvo pripažinta kalta, o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turėjo pakeisti savo ankstesnį sprendimą ir nubausti žiniasklaidos priemonę.

Penkios įstatymo projekto klaidos

Pirma, apibrėžime naudojamas terminas „žiniasklaida“ nėra teisinis, t.y. jis neturi aiškaus apibrėžimo Visuomenės informavimo ar kituose įstatymuose. Plačiąja prasme „žiniasklaida“ gali būti laikyti visi viešoje erdvėje veikiantys žinių sklaidos tarpininkai. Siaurąja prasme – tai tik profesine veikla užsiimantys žurnalistai ir visuomenės informavimo priemonių redakcijos. Tarp šių dviejų kategorijų – labai didelis skirtumas. Komunikacijos teorijoje „pranešimas žiniasklaidai“ suprantamas plačiąja prasme, t.y. neapsiribojama vien profesionalia žurnalistika užsiimančiais asmenimis. Jeigu projektu siūlomą pareigą suprantant taip, tai iš esmės visi visuomenės informavimo priemonių valdytojai (pavyzdžiui, tinklaraštininkai, vlogeriai ar informacijos šaltinių agregatoriai) turės analizuoti ir visus pranešimus žiniasklaidai atitinkamai žymėti. Tai akivaizdžiai perteklinis reikalavimas.

Antra, nėra aišku, kokiu pagrindu projekto autoriai daro skirtumą tarp „asmens“, „įmonės“ ir „organizacijos“. Logiška būtų skirti „fizinius ir juridinius asmenis“, kas reikštų, kad apimama visų asmenų veikla. Tuo tarpu skirtumo tarp „įmonės“ ir „organizacijos“ teisė nefiksuoja. O terminas „asmuo“ yra suprantamas kaip bet koks subjektas – tiek fizinis, tiek juridinis.

Trečia, „parengtas informacinis pranešimas“ savaime netampa pranešimu žiniasklaidai. Kitaip tariant, tai nėra būtinas pranešimo žiniasklaidai požymis. Tokiu galėtų ir turėtų būti „išplatintas informacinis pranešimas“. Nes platinamas gali būti tik parengtas informacinis pranešimas.

Ši nuostata svarbi vertinant kartu su siūlomu 39 straipsnio 12 dalies 3 punktu, kuris nustato, jog „[..] visais atvejais nurodomas pranešimo žiniasklaidai rengėjas“. Nes nėra aišku, kas iš apibrėžime vardinamų – asmuo, įmonė ar organizacija – turėtų būti nurodoma visuomenės informavimo priemonėje, panaudojančioje pranešimą žiniasklaidai. Juo labiau, kad pranešimo žiniasklaidai rengėjai gali būti tiek komunikacijos veiklos užsakovas, tiek tokios paslaugos vykdytojas (agentūra, jos darbuotojai ar nepriklausomai dirbantys specialistai), tiek labai skirtinga procese dalyvavusių darbuotojų komanda.

Ketvirta, esminiu pranešimo žiniasklaidai požymiu projekto autoriai siūlo nustatyti, kad jis „rengėjo ir (ar) skleidėjo nuožiūra gali būti publikuojamas visuomenės informavimo priemonėse“. Tokiu būdu apibrėžime funkcijos paskirstomos į (a) parengimą ir (b) publikavimą. Tai klaida, kadangi klasikinis pranešimas žiniasklaidai yra publikuojamas jį sukūrusios ir platinančios organizacijos (ar jos vardu).

„Publikavimas“ nėra ir negali būti esminis pranešimo žiniasklaidai požymis, nes reikšminga pranešimų žiniasklaidai dalis nepasiekia šio tikslo, tačiau dėl to nė kiek nepraranda savo informacinės vertės ir nevirsta kažkuo kitu.

Dar svarbiau, jog ryšių su visuomene veiklos minimizavimas į „teksto parengimą“ yra pavojingas ryšių su visuomene veiklos devalvavimas, kai komunikacija suprantama tik kaip tekstų ruošimas, o jų viešinimas (ir publikavimas) jau ne komunikuojančių subjektų, o žiniasklaidos funkcija. Tai teisinga reklamos santykių atveju, bet niekaip nedera su atlygintinumo požymio neturinčia informacijos sklaida, kurią užtikrina ryšių su visuomene veikla.

Penkta, įstatymo projekto autoriai siūlo, kad pareiga atitinkamai žymėti atvejus, kada pasinaudota pranešimu žiniasklaidai, atsirastų „visa apimtimi ar iš dalies publikuojant pranešimą žiniasklaidai“. Kitaip tariant, iš pranešimo žiniasklaidai paėmus net pora žodžių visuomenės informavimo priemonė turėtų apie tai pažymėti.

Tokia pareiga būtų ypač perteklinė, kai ryšių su visuomene veiklų metu komunikuojama su žurnalistais jiems perduodant trumpas žinutes. Pavyzdžiui, trumpai elektroniniu paštu informuojant apie kokį nors įvykį. Tokiu atveju žurnalistas, atkreipęs dėmesį ir panaudojęs net keletą žodžių turėtų skaitytoją informuoti, kad remiasi atitinkamo asmens pranešimu žiniasklaidai (nes apibrėžimas nenustato minimalios informacinio pranešimo apimties – t.y. pranešimu žiniasklaidai būtų laikomas ir poros sakinių laiškas).

Tragikomiškos situacijos susidarytų, kai žurnalistai nagrinėja sudėtingas temas, remiasi daugybiniais pranešimais, jų turiniu. Tada būtų privalu nurodyti visų tų pranešimų žiniasklaidai autorius, pažymėti autorinį žurnalistinį tekstą kaip „pranešimą žiniasklaidai“ ir pan.

Būtina taisyti teisės akto klaidas

  1. Ydingi teismų sprendimai turi būti keičiami teisminiu keliu, o ne pertekliniu ir ydingu reguliavimu
  2. Viena iš bazinių ryšių su visuomene sąvokų – pranešimas žiniasklaidai – gali būti keičiamas ir apibrėžiamas tik atvirai ir skaidriai įtraukiant ryšių su visuomene profesijos asociacijas, mokslo institucijas, ekspertus.
  3. Dabartiniai siūlymai turi būti koreguojami, išvengiant aukščiau minėtų klaidų.
« Older posts