XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: ryšiai su visuomene (Page 1 of 66)

Konsultuojant klientus užsirašytos pastabos apie kasdienius ir sudėtingesnius klausimus.

Ką bibliotekininkams reikia žinoti apie intelektinę nuosavybę?

Rudenį Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kvietimu Lietuvos kultūros tarybos finansuojamame projekte „Bibliotekos – autorystės ambasados. Praktiniai seminarai bibliotekininkams“ skaičiau pranešimus apie šiek tiek kitokį požiūrį į intelektinę nuosavybę – ne tiek iš autorių, kiek iš viešojo intereso ir piliečių pusės.

Rugsėjo 12-ąją Vilniuje (iš čia ir vaizdo įrašas), 18-ąją Elektrėnuose, 25-ąją Alytuje, o spalio 13-ąją Ukmergėje ir 27-ąją Druskininkuose.

Šalia paskaitų ir seminarų projekto rengėjai išleido ir metodinės medžiagos elektroninė brošiūrą (PDF formatu), ją galima nemokamai atsisiųsti iš organizatorių interneto svetainėse (nuoroda).

Brošiūroje mano paskaitos santrauka skelbiama 36-39 psl.

Svarbiausi akcentai:

  • Naudokite „Creative Commons“ licencijas ir su jomis platinamą turinį.
  • Naudokitės Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo išimtimis švietimui – skaityti moksleiviams bibliotekos knygas edukaciniuose renginiuose viešai tikrai galima be autorių/leidėjų sutikimo.

Du klausimai ir istorija, kaip aš tapau „seksistu“

Pradžiai pažiūrėkite į šią iliustraciją – joje dvi hipotetinės taurės, į jas metami teniso kamuoliukai. Į vieną (didesnę) pataikyti lengviau, o į antrą (mažesnę) sudėtingiau. Žaidėjai mėtė dviejų rūšių reikšmingai skirtingus kamuoliukus, kol į kiekvieną surinkta po 10 teniso kamuoliukų. Pirmoje (didesnėje) taurėje radome 7 mėlynus ir 3 rožinius. Antroje (mažesnėje) radome 9 mėlynus ir 1 rožinį.

Klausimas: jeigu jums būtų duota galimybė rinktis ir galėtumėte pradėti žaidimą iš pradžių – kurios spalvos kamuoliuką rinktumėtės? Mėlyną ar rožinį?


Antrasis pavyzdys – iš realaus objektyvių lietuviškų duomenų tyrimo išvadų. Skaidrėje pateikti pagal tam tikrą loginį algoritmą palyginti skirtingų organizacijų atstovai ir jų sugeneruotas viešosios komunikacijos rezultatas (daugiau – geriau). Raudonai pabraukti atvejai turi reikšmingai skirtingą požymį nuo nepabrauktų atvejų.

Po pristatymo uždaviau klausimą: „Ar tai reiškia, kad organizacijoms (siekiančioms didesnio organizacijos komunikacijos efektyvumo) racionaliai verta rinktis savo atstovus tokius asmenis, kurie neturi raudonai-pabraukto požymio?“.

Už šį klausimą buvau visuotinai renginyje išvadintas seksistu, pusiau nušvilptas, buvo siūlančių (tiesa, kol kas neviešai) taikyti kitokias cancel‘inimo priemones. Nes raudonai pabrauktas požymis – moteris. O nepabraukti atvejai – vyrai.


Per 21+ metų darbo viešoje erdvėje aš turiu užsiauginęs storą odą. Man nebaisūs ūbavimai ar kitokie emociniai „vertinimai“. Mane veikia tik duomenys ir jais paremti faktai (jeigu jie kategoriškai paneigia mano ankstesnę nuomonę – dar įdomiau!). Tačiau kur eina visuomenė, kuri pradeda bijoti klausti ir abejoti? O juk daugeliui mano kolegų toks klausimas jau šiandien atrodė amoralus…

P.S. šiuo atveju objektyviai gali būti keliamos mažiausiai dvi lygiavertės ir tikrintinos hipotezės: (a) tokia padėtis susidarė dėl organizacijų išankstinių nuostatų atstovais rinktis vyrus; (b) tokia padėtis yra viešosios erdvės (t.y. visko, kas ima, apdoroja ir toliau platina bei vartoja organizacijų turinį) išankstinių nuostatų veidrodis, kai prioritetizuojama vyrų teikiama informacija.

Apie Prezidento metinį pranešimą

LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėja Karolina Liukaitytė klausė, kaip vertinu Prezidento metinį pranešimą, ką galima išskirti lyginant jį su ankstesnėmis ir kitų Prezidentų kalbomis?

– Kaip jums ta valandos saugumo kalba nuskambėjo? Ji buvo jau lyginta ir su kadenciją baigusios Dalios Grybauskaitės kalbomis, kai kurios iš jų trukdavo ir 20 minučių.

Natūralu, kalba ilga, yra teksto, skaityti ir klausyti, beklausant galima ir pamesti mintį, kas norima pasakyt.

– Kai kas kritikavo, kad nuobodi.

Sakyčiau, visi pipirai palikti pabaigai, kur galima rasti kritikos aštresnės. O visa prieš tai… natūralu, pradėta nuo Ukrainos, Čia visiem suprantama, kitaip negalima buvo, ar ne? Ukraina, paskui ekonomika, regionai, socialinė politika ir taip toliau, Ir aštrumas jau paliktas pabaigai, kur, galima sakyti, aštuntadalis kalbos tiktai liko.

– Ką apie Prezidento Gitano Nausėdos komunikaciją visuomenei, kaip jinai skamba, gal kokias technikas galėtumėt išskirti?

Pagrindinis dalykas, kad jis kalba bendrybėmis. Jis labai retai pamini konkrečias idėjas, jis pamini – vieną, kitą, taip toliau. Tai ideali politiko rinkiminė kalba, kai jis bando komunikuoti ir parduoti save, kad „vat, koks aš geras, aš matau jūsų problemas, mes jas tikrai išspręsim, darysim, dėsim daug pastangų“. O kaip spręsim, ką darysim – tokių atsakymų niekas neturi.

– Ką tik atsakėte į būsimą klausimą. Ideali rinkiminė kalba. Tai ar ta kalba, galima sakyti, jau kloja pamatus būsimiems Prezidento rinkimams?

Man trūksta kelių dalykų. Jeigu jeigu kalbėt apie rinkiminę, tai turėtų būti vis dėlto vizija į priekį. Šioj kalboj aš mačiau daugiau miglų ir daugiau klaustukų į priekį negu atsakymų. Kitaip tariant, vizijos joje aš nematau.

Yra netgi apskritai kai kurie dalykai, kurie anksčiau buvo Lietuvai tarsi savaime suprantami ir privalomi. Pavyzdžiui, „tiltas tarp Rytų ir Vakarų“. Dabar visiškai jau jis… „reikia užmiršti, reiškia atsisakyti“ – visiškai keičiasi idėjos. Netgi, sakyčiau, tokio strateginio lygio idėjos, ar ne?

Natūralu, užsienio situacija, karas Ukrainoje – tą keičia. Bet… koks atsakymas, į kur mes einam – va šito atsakymo kalboje nėra, yra tiktai konstatavimas, kad „tas blogai, tas gerai, tas blogai, tą aš gerai tą dariau, tie blogai darė tą ar aną dalyką“.

Natūralu, politikas taip ir turi elgtis. Kaip valstybės vadovui man trūksta ėjimo į priekį ir pasakymo „vat reikėtų daryti taip, darysim taip“, kaip tas pavyko įgyvendinti ir kur žiūrėti į paties Prezidento veiklą? Vienas iš pavyzdžių – teisingumo poreikis, ane? Ir jis kritikuoja, kad „oi, blogai, kaip čia vieni užmiršti teismai“. Tai aš atsiprašau – kas atsakingas už teismų sistemą Lietuvoje, kas skiria teisėjus ir kas prižiūri visą jų korpusą? Prezidentas!

Kai kas už tai ir sakė, kad buvo girdėti labai daug “aš, aš, aš” ir buvo Vyriausybės nuopelnai prisiimti sau,

Aš netgi negalėčiau pasakyti, pavyzdžiui, užsienio politika, kuri pagrindinė arba viena iš pagrindinių prezidento politikos sričių, ar ne? Jis netgi apskritai negalėjo išvardinti… neradau tekste aiškių iniciatyvų, kur vat pasireiškia jo lyderystė. Priešingai, jisai konstatavo, kad „va, tas gerai, tas blogai“, Tai.. konstatuoti – taip.

LNK, laidos „Labas vakaras, Lietuva“ reportažas

Visą reportažą „Ekspertai apie metinį prezidento G. Nausėdos pranešimą“ galima pažiūrėti LNK portale (nuoroda).

Apie „TikTok“ tinklą naudojančius Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių politikus

Vasarį „Re:Baltica“ paskelbė trumpą palyginimą „Is TikTok a Gateway to Politics in the Baltics? For Now, Only in Latvia“, kaip Baltijos šalių politikai naudoja „TikTok“ socialinį tinklą.

Statistika rodo, kad Lietuvoje-Latvijoje 2022-ųjų pavasarį juo naudojosi beveik kas ketvirtas interneto vartotojas, o Estijoje – tik kas šeštas. Tiesa, jaunimo grupėje (15-24 metai) platforma sulaukia daugiau nei pusės (53-60 proc.) kiekvienos iš Baltijos valstybių (LT, LV, EE) piliečių.

Politikos komunikacijai tai kiek rimtesnis įrankis tik Latvijoje, o Lietuvoje ir Estijoje jis sulaukia atsitiktinio arba paribių politikų dėmesio. Estijoje praktiškai nenaudojamas, o Lietuvoje tai tik Laisvės partijos erdvė, kuri, manytina, čia mato didžiausią savo palaikytojų susitelkimą.

Apie tai truputį komentavau projekto autoriams, keli sakiniai pasirodė ir „Delfi“ publikacijoje „Baltijos šalių „TikTok“ tyrimas: Lietuvoje oficialiai komunikacijai naudojamas retai, bet domina Kremliaus naratyvų skleidėjus“:

Ryšių su visuomene specialistas Liutauras Ulevičius sako, kad tokia tendencija nestebina: „Jų rinkėjai yra „TikTok“ vartotojai ir jie nori juos pasiekti (…) „TikTok“ politikai tikrai nenaudoja, siekdami pasiekti vyresnius ar pagyvenusius rinkėjus, nes tai reikštų, kad reikės įdėti daugiau pastangų, nei kad iš to bus gaunama naudos“. Pasak L. Ulevičiaus, „TikTok“ formatas – trumpi vaizdo įrašai su mažai teksto – skirtas emocijų protrūkiams, o ne rimtoms diskusijoms.

Iš Delfi.lt

Apie Gitaną Nausėdą – komunistą ir kaip tai keičia 2024 metų Prezidento rinkimus

Guodos Pečiulytės kvietimu kartu su Ainiumi Lašu LRT televizijoje aptarėme naujausią informaciją apie nutylėtą Prezidento Gitano Nausėdos biografijos faktą – tai, kad jis 1988 metų gegužę įstojo į Lietuvos komunistų partiją. Visas epizodas pasiekiamas LRT interneto svetainėje (nuoroda).

Pagrindiniai mano pastebėjimai:

  • Tai nesąžiningas aukščiausio valstybės pareigūnų elgesys. Tai nėra nusikaltimas prieš valstybę, tai nėra teisės aktų pažeidimas (VRK anketoje ši grafa nėra privaloma, jos duomenų VRK netikrina). Tačiau prašymą Gitanas Nausėda pasirašė 1988-05-20, o po poros savaičių 1988-06-03 susibūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.
  • Ši naujiena keičia padėtį 2024 metų Prezidento rinkimų kampanijoje:
    • Šiuo metu (iki kažkur rudens) vyksta aktyvi potencialių kandidatų atranka/paieška ir pirminės derybos su jais. Ir reikšminga silpnybė dabartinio Prezidento pozicijoje yra papildoma motyvacija tokios dėmės neturintiems svarstyti galimybę kandidatuoti.
    • Komunikacijos mokslo prasme tai yra „wedge issue“ – politikos klausimas, kuriame kandidatai turi skirtumų, turinčių esminę apsisprendimo galią atskiroms rinkėjų grupėms.
    • Pavyzdžiui, šis biografijos faktas (ypač – jo nutylėjimas) labai negerai atrodo žinant, kad Prezidentas yra valstybės kariuomenės vyriausiasis vadas. Kaip jis elgsis aktyvaus konflikto su Kremliumi sąlygomis? Irgi rašys prašymą?
  • Tai, kad ir ankstesni Prezidentai buvo LKP nariai, nekeičia problemos esmės – tiesiog anksčiau nebuvo rimto alternatyvaus kandidato, kuris tokio fakto savo biografijoje neturėtų (išskyrus Stasį Lozoraitį 1993 metų Prezidento rinkimuose).
  • Bendru atveju situacija yra klasikinis „skeleto spintoje“ pavyzdys. Kai nutylėta informacija yra kandidato silpnybė. Technologijų požiūriu vertinama, kas padaro daugiau žalos – ar tikimybė, kad informacija vėliau paaiškės, ar išankstinis jos paskelbimas ir neutralizavimas.
  • Kam istorija naudinga? Akivaizdu, esamiems ir potencialiems Gitano Nausėdos oponentams. Tarp tokių tiek nepartiniai (pavyzdžiui, dabar aptarinėjamas Ignas Vėgėlė), tiek partiniai (ką pats, atvirai kreipdamas į TS-LKD, įvardino Gitanas Nausėda). Bendrai imant, skeleto tempimas iš spintos, labiausiai naudingas visuomenei – tai atskleidžia dar vieną politikos vertybinę takoskyrą ir kandidatų vertybines savybes.
« Older posts