Prieš trejus metus rašiau apie konservatorių partijos naudojamus netikrus „Facebook“ profilius ir pateikiau vieną konkretų pavyzdį. Šį kartą – apie kitos dešiniosios jėgos, liberalų iš Laisvės partijos, naudojamas informacines manipuliacijas didžiausiame lietuviškame socialiniame tinkle.
Igno Žumingio Facebook profilis
Susipažinkite – išgalvotas personažas Ignas Žumingis. Pagal autorių užmanymą jis yra senjoras, profesinę mokyklą Vilniuje baigęs pensininkas, kuris dabar gyvena provincijoje (o 2022-aisiais metais ir neva daug keliavęs po Europos šalis). Socialiniame tinkle jis registravosi 2015 metų antroje pusėje, o aktyviau pradėjo čia dalyvauti 2016 metais, prieš rinkimus į Seimą.
Personažas sukurtas taip, tarsi atstovautų pagyvenusių piliečių auditoriją. Kurioje neva „sveiko proto“ senjorai remia ir palaiko liberalių idėjų darbotvarkę. Šio profilio komentarais kuriamas įvaizdis, neva senjorai palaiko liberalias idėjas, jos jiems priimtinos ir patrauklios. Tinklas realių žmonių, kurie tapę šio netikro personažo sekėjais ir net draugais, yra dirbtinis autentiškumo garantas ir sukuria tikrumo fikciją.
Nuo 2018 metų personažas pradėtas naudoti ir kituose kanaluose, pavyzdžiui, jo vardu pradėta rašyti įvairius teminius tekstus Delfi portalo piliečių nuomonių rubrikoje. Taip netikras profilis tampa priemone fiktyviai diskusijai užkurti ir joje palaikyti vieną iš autoriams reikalingų pozicijų.
Tačiau 2020 metų Seimo rinkimų kampanijos metu profilyje pradėta atvirai agituoti už liberalus ir konservatorius. Šio profilio informaciją vertinusi VRK to nepripažino politine reklama, nes laikė šio profilio autorių gyvu žmogumi, reiškiančiu savo nuomonę:
Kaip matyti iš teksto – profilio autoriai tiesiogiai agitavo už liberalus, o kaip antrą pasirinkimą siūlė konservatorius.
Iš to, kad autoriai 2021 metais kituose tekstuose aktyviai rėmė partnerystės įstatymo idėjas, daryti išvada, kad autorių kolektyvas yra tiesiogiai susijęs su Laisvės partija. Bet artėjant savivaldos rinkimams Laisvės partijai, panašu, kantrybė baigėsi, ir pradėta atvirai agituoti už Remigijų Šimašių – tą puikiai iliustruoja beatodairiška parama gatvių siaurinimo iniciatyvoms, kova už žolės nešienavimą Vilniuje ar kritika Skirmantui Malinauskui. Kelių kitų temų pavyzdžiai – pagyros Vilniaus eglei, Vilniaus kamščių problemos menkinimas, viešojo transporto darbuotojų streiko menkinimas, Kreivio palaikymas dėl elektros rinkos liberalizavimo, Šimašiaus oponentų rinkimuose juodinimas.
Keista ne tai, kad Laisvės partija ir jos meras naudojasi tokia manipuliatyvia technologija kaip netikras „Facebook“ profilis. Stebina, kad tokį netikrą personažą seka 1304 socialinio tinklo vartotojai, o savo drauguose jis turi net 107 bendrus su maninimi „Facebook“ draugus – tikrus, realius žmones. Tarp jų rimti žurnalistai, politikai, visuomenės veikėjai, akademikai, verslininkai ir šiaip normalūs piliečiai.
Nuo vienos tokios tikros diskusijos ir prasidėjo šitas įrašas – netikėtai Igno Žumingio ginče su Sergejumi Kanovičiumi apie nevalytus šaligatvius ir neprižiūrėtas senamiesčio gatves „išgirdau“ ir atpažinau vieno Vilniaus mero patarėjo žodyną, tik jam būdingus išsireiškimus. Pakako patikrinti pagrindinius profilio požymius ir laba diena…
Melagingam profiliui naudojama „Shuterstock“ nuotrauka
Pradėjus vynioti melo siūlų kamuolį darosi kuo toliau, tuo įdomiau – potencialiai melagingų profilių sąrašas sparčiai plečiasi. Bet juk niekas neišdrįs patikėti, kad ta lietuviškojo feisbuko dešinė savo veikimo būdais pernelyg jau panaši į jos taip aktyviai kritikuojamo Kremliaus metodus. Ar ne?
lapkričio 22 d. – diskusija LRT radijo laidoje „Aktualijų studija. Ar „Facebook“ politika blokuoti antirusiškus įrašus turi būti pakeista?“ (laidos įrašas, tekstinė versija).
Diskusija su „Meta“ atstovais
Retas atvejis, kai šakiniame renginyje susirinko kone visi bent kiek aktyviau Lietuvoje dirbantys su dezinformacija. (nuotrauka iš organizatorių FB)
Vilniaus universiteto vykusioje diskusijoje lietuviai konstatavo problemas, o „Meta“ atstovai nieko konkretaus negalėjo atsakyti.
Aš pateikiau vieną esminį klausimą – ar tiesa, kad automatinis turinio moderavimas vyksta ne autentiško lietuviško, o automatiniu būdu į anglų kalbą išversto turinio pagrindu? Kita klausimo pusė – ar tiesa, kad dirbtinis intelektas (artificial intelligence) mašininis mokymasis vyksta taip pat to su klaidomis išversto angliško turinio pagrindu?
Deja, gavau tik bendrinio pobūdžio patvirtinimą, kad moderavimą vykdo lietuviai moderatoriai. Apie esminę techninę aplinkybę – kokios kalbos turinys moderuojamas – atsakymo nebuvo.
Po savaitės apie problemą iš savo asmeninės patirties parašė Andrius Tapinas – kaip proukrainietiškas turinys nuosekliai sulaukia FB sistemos sankcijų.
Į tai sureagavau tokiu komentaru:
prieš savaitę vykusiame susitikime su Meta atstovais Vilniuje (ping Jakub Turowski & Co.) uždaviau konkrečius klausimus ir iš gautų atsakymų tik sustiprėjo įtarimai, kad (a) įmonė visiškai nevaldo savo procesų; (b) blokavimą vykdo AI generuojamų trigerių pagrindu; (c) gyva kontrolė praktiškai neegzistuoja; (d) AI sprendimus daro automatinio vertimo tekstų į anglų kalbą pagrindu (FB automatinio vertimo ne-kokybę visi puikiai matome kasdien) (e) FB principas “jokio įžeidinėjimo” de facto karo Ukrainoje atveju virtęs agresoriaus palaikymu, nes FB AI nesugeba atskirti Kremliaus melo ir ironijos. tada Kremliaus melas yra lygiose pozicijose su Ukrainos tiesa
Iš mano asmeninės „Facebook“ paskyros
Komentaras 15min.lt portalui
Portalo žurnalistas Gytis Kapsevičius situacijos apžvalgoje įdėjo šiuos mano pastebėjimus:
Šiame renginyje dalyvavęs komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius teigė „Facebook“ atstovui uždavęs ne vieną klausimą – iš atsakymų jam susidaręs įspūdis, kad bendrovė „nevaldo situacijos“.
Kalbėdamas su 15min jis komentavo, kad tai iš dalies yra ir platesnė problema – mažiau populiariomis kalbomis paskelbto turinio blokavimo motyvai dažnai būna mažiau logiški.
„Mokymosi algoritmai pas juos [„Facebook“] padaryti taip, kad jie mokosi iš angliško teksto – verčia ir sprendimus priiminėja iš angliško turinio. Natūralu, kad jų dabartinis kalbos lygis yra prastas, vertimas nepagauna perkeltinių, ironinių reikšmių, todėl sprendimai priiminėjami ant kreivai išversto teksto“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.
„Facebook“ atstovas renginyje taip pat teigė, kad pirminis analizės lygis yra automatizuotas, patikrą atlieka dirbtinis intelektas. Algoritmas gali rasti kokį nors „netinkamą“ žodį ir tada sprendimą dėl turinio tinkamumo priima moderatoriai.
„Jie toms mažoms rinkoms neturi resursų, neturi piniginės motyvacijos skirti pakankamai dėmesio. Ir tas važiuoja. Deja, bet ta situacija yra ne demokratiškų šalių naudai, o būtent tokių, kaip Kremliaus trolių armijos, kurios stebi algoritmo veikimo principus“, – kalbėjo L.Ulevičius.
Pašnekovas pabrėžė, kad problema yra ne lietuviškai suprantančių „Facebook“ moderatorių skaičius, bet pati sistema.
„Grubiai matematiškai, padidinus nuo 5 iki 50 žmonių, mes kokybinio šuolio nepajustume. Pagrindinis dalykas vis dėlto yra moderavimo algoritmo keitimas ir jų pritaikymas lietuviškai ar kitų mažųjų kalbų realybei. Dabartinis modelis yra ydingas“, – komentavo jis.
Diskusija LRT radijo laidoje „Aktualijų studija. Ar „Facebook“ politika blokuoti antirusiškus įrašus turi būti pakeista?“
Visą Mariaus Jokūbaičio vedamą laidą (garso įrašą) galima perklausyti čia.
Pagrindiniai mano pasisakymų akcentai:
Komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius LRT RADIJUI pasakoja – šiuo metu socialinio tinklo „Facebook“ vartotojams apskritai dalintis informacija ar vaizdine medžiaga, susijusia su Rusijos karu prieš Ukrainą, nėra draudžiama, tačiau „Facebook“ turiniui taiko labai griežtus bendruomenės standartus.
„Pavyzdžiui, jeigu tai yra kažkokia aštresnė nuotrauka, realus, net ir tikras įvykis gyvai iš, pavyzdžiui, apšaudymo, jeigu tai iš tiesų gali jautresnius žmones sujaudinti ar sukelti nusivylimą, iš karto įsijungia algoritminis turinio moderavimas“, – sako L. Ulevičius.
Ne vienas „Facebook“ vartotojas skundžiasi, jog, panašu, socialiniame tinkle visgi negalima pasisakyti nieko prieš Rusiją. Pavyzdžiui, jeigu žmogus savo įraše pavartoja tokius žodžius, kaip „kacapas“ ar „orkas“, jis neretai yra iškart blokuojamas, jo paskyra suspenduojama dienai, savaitei ar net visam mėnesiui.
Taip nutinka dėl to, nes algoritmas reaguoja į šiuos raktinius žodžius, kurie duomenų bazėje apibrėžiami kaip skleidžiantys neapykantą ir įprastai naudojami neigiamame kontekste. Dėl to įrašus, kuriuose jie randami, sistema supranta kaip neapykantos kalbos skleidimą.
[..]
Komunikacijos ekspertas L. Ulevičius yra linkęs su šia [„Facebook“ atstovo] mintimi nesutikti.
„Kai „Facebook“ sako, kad mes naudokimės bendruomenės standartais, tai sako, naudokime tuos pačius reikalavimus ir nusikaltėliui, ir aukai. Ir tada gaunasi – jūs žaidžiate šachmatais, o priešininkas iš Kremliaus ateina su bokso pirštinėmis“, – atrėžia pašnekovas.
[..]
„Algoritminis moderavimas paremtas anglų kalba. Automatinis lietuvių kalbos vertimas į anglų kalbą „Facebook“ platformoje dabar yra žemiau kritikos lygio. Iš esmės paimkite bet kokį automatinio vertimo tekstą, kurį „Facebook“ kartas nuo karto pasiūlo, ir pabandykite patikrinti, kiek ten klaidų padaryta vertime. Ir natūralu – jeigu tu iš to verstinio, kreivo teksto darysi išvadas, tu gausi visiškai kvailą sprendimą“, – tvirtina komunikacijos ekspertas L. Ulevičius.
iš lrt.lt publikacijos
Laidoje taip pat pateikiau keletą kitų svarbių akcentų:
Andrius Tapinas savo SubStack įraše teigia, jog „[..] Tačiau su manimi susisiekė vienas iš Metą aptarnaujančių turinio moderatorių ir šiek tiek papasakojo apie procesus, kaip viskas vyksta. [..] Pasirodo, kad bent dalį turinio tikrai moderuoja gyvi žmonės ir Lietuva dabar priskirta Rygoje įsikūrusiam biurui, kuris anksčiau rezidavo Berlyne. Jie priima sprendimus, ką daryti su pareportintu turiniu. Ir jeigu jiems asmeniškai nepatinka turinio autorius arba pasirinkta pozicija, pvz. palaikyti Ukrainą, jie gali skirti bausmes, o tada jau aukštesni kolegos, kurie tikrina žemesnių darbą, gali pastebėti, jog bausmė skirta per klaidą ir klaidą fiksuoti. Tačiau tokių klaidų fiksuojama tik apie 2%, tad turinio moderatoriai gali jaustis daugmaž saugiai [..]“.
Diskutuoti su FB atstovu neįmanoma, nes jis anoniminis, todėl belieka paklausti retoriškai:
(esminis klausimas Lietuvos atveju) Kokią % dalį sankcijuotų įrašų/paskyrų peržiūri gyvi moderatoriai?
Kokios yra detalios turinio pripažinimo netinkamu taisykles? Kur jos skelbiamos?
Objektyvūs atsakymai į šiuos klausimus būtų esminis rodiklis, rodantis, ar FB išsisukinėja.
LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėja Karolina Liukaitytė klausė, kaip vertinu Igno Vėgėlės fenomeną, kurio reitingų šuolis jau antrą mėnesį kelia klausimą – ar ir kiek jis yra realus kandidatas dalyvauti Prezidento rinkimuose 2024 metais?
Žinių radijo laidoje „Mes tikriname“ (video ir audio įrašai) kartu su Raigardu Musnicku ir Jurga Tvaskiene kalbėjome apie skandalus žiniasklaidoje. Pagrindinės mano mintys:
žiniasklaidos cirkas (angl. media circus) – natūralus žiniasklaidos reiškinys;
redakcinė redaktorių atsakomybė – kaip būtinas filtras;
nemokamo turinio žiniasklaida natūraliai linksta į dėmesio pritraukimą bet kokia (net kokybės) kaina;
Prezidento Gitano Nausėdos pasisakymas apie Vokietiją ir „mergelę prie ežero“ – ar buvo pagrindas skandalui;
žiniasklaidos priklausomybė nuo naujienų šaltinių – kodėl žiniasklaida nenori pyktis;
„YouTube“ žiniasklaidos populiarumo priežastys ir maitinimasis skandalais.
LNK televizijos „Labas vakaras, Lietuva“ laidos vedėja Karolina Liukaitytė kalbino apie trejus Prezidento Gitano Nausėdos metus – kaip jam sekėsi įgyvendinti savo pažadus, komunikuoti viešai ir politikos koridoriuose.
Pagrindinės mano mintys:
– [..] Prezidentas tikrai mokosi. Palyginti pirmuosius metus ir dabartinę situaciją – mažiau klaidų viešojoje komunikacijoje, pozicijoje. [..]
– [..] Pirmaisiais ir antraisiais metais buvo stengiamasi ieškoti idėjų, iniciatyvų, bandoma imtis iniciatyvos – geros ar blogos. Dabar G.Nausėdos veikimo moto – kaip nesusipykti. [..]
– [..] Dabartinėje situacijoje aktyvios arba viešos diskusijos, pavyzdžiui, kas važiuos į Europos Vadovų Tarybos susitikimus, nebekeliama, tačiau tai nėra Prezidento laimėjimas, o tylus pripažinimas, kad jis padarė nuolaidų konservatorių vadovavimui Vyriausybei, t.y. jam buvo pateikta pasiūlymų, kurių negalėjo atsisakyta, ir taip jam palikta galimybė atstovauti šaliai. [..]
– [..] Ar prisimenate reikšmingą pastaruoju metu teiktą Prezidento projektą? Kokią idėją jis pasiūlęs, kuri tapo realybe? Deja, visi jo programiniai pažadai, net ir racionalūs ir prasmingi, negalėčiau sakyti, kad tapo realybe. Dar liko dveji metai, gali būti, kad pavyks padaryti proveržį. [..]
Kiekvienas žmogus palieka pėdsaką. Kartais net netyčia.
XXI amžiuje mūsų brangiausia valiuta – laikas – virsta žiniomis. Todėl mano pėdsakas kasdienybėje – tai mano mintys, jų virsmai darbais ir, kartais, net pokyčiais toliau nei aš pats.
Viešumo baimė ir iššūkiai nėra ir negali virsti kliūtimis, kurios mus varžo ir riboja. Privatumo mažėjimas yra kaina, kurią privalome sumokėti, jeigu informacinėje visuomenėje norime išlikti laisvi ir, svarbiausia, sąžiningi prieš patys save.
Informacijos nutekinimo drama – neeilinėje Seimo sesijoje: ar bus rasti kaltieji?