XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: ryšiai su visuomene (Page 1 of 64)

Konsultuojant klientus užsirašytos pastabos apie kasdienius ir sudėtingesnius klausimus.

Automatinio (algoritminio) „Facebook“ turinio moderavimo ydos

Lapkritį teko dalyvauti net keliose diskusijose, kur buvo aptariamas automatinio „Facebook“ turinio moderavimo mechanizmo problemos:

Diskusija su „Meta“ atstovais

Retas atvejis, kai šakiniame renginyje susirinko kone visi bent kiek aktyviau Lietuvoje dirbantys su dezinformacija. (nuotrauka iš organizatorių FB)

Vilniaus universiteto vykusioje diskusijoje lietuviai konstatavo problemas, o „Meta“ atstovai nieko konkretaus negalėjo atsakyti.

Aš pateikiau vieną esminį klausimą – ar tiesa, kad automatinis turinio moderavimas vyksta ne autentiško lietuviško, o automatiniu būdu į anglų kalbą išversto turinio pagrindu? Kita klausimo pusė – ar tiesa, kad dirbtinis intelektas (artificial intelligence) mašininis mokymasis vyksta taip pat to su klaidomis išversto angliško turinio pagrindu?

Deja, gavau tik bendrinio pobūdžio patvirtinimą, kad moderavimą vykdo lietuviai moderatoriai. Apie esminę techninę aplinkybę – kokios kalbos turinys moderuojamas – atsakymo nebuvo.

Tai netiesiogiai patvirtina paties „Facebook“ skelbiama schema ir paaiškinimai pagalbos tekste „How does Facebook use artificial intelligence to moderate content?“:

Andriaus Tapino įrašas ir komentarų diskusija

Po savaitės apie problemą iš savo asmeninės patirties parašė Andrius Tapinas – kaip proukrainietiškas turinys nuosekliai sulaukia FB sistemos sankcijų.

Į tai sureagavau tokiu komentaru:

prieš savaitę vykusiame susitikime su Meta atstovais Vilniuje (ping Jakub Turowski & Co.) uždaviau konkrečius klausimus ir iš gautų atsakymų tik sustiprėjo įtarimai, kad
(a) įmonė visiškai nevaldo savo procesų;
(b) blokavimą vykdo AI generuojamų trigerių pagrindu;
(c) gyva kontrolė praktiškai neegzistuoja;
(d) AI sprendimus daro automatinio vertimo tekstų į anglų kalbą pagrindu (FB automatinio vertimo ne-kokybę visi puikiai matome kasdien)
(e) FB principas “jokio įžeidinėjimo” de facto karo Ukrainoje atveju virtęs agresoriaus palaikymu, nes FB AI nesugeba atskirti Kremliaus melo ir ironijos. tada Kremliaus melas yra lygiose pozicijose su Ukrainos tiesa

Iš mano asmeninės „Facebook“ paskyros

Komentaras 15min.lt portalui

Portalo žurnalistas Gytis Kapsevičius situacijos apžvalgoje įdėjo šiuos mano pastebėjimus:

Šiame renginyje dalyvavęs komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius teigė „Facebook“ atstovui uždavęs ne vieną klausimą – iš atsakymų jam susidaręs įspūdis, kad bendrovė „nevaldo situacijos“.

Kalbėdamas su 15min jis komentavo, kad tai iš dalies yra ir platesnė problema – mažiau populiariomis kalbomis paskelbto turinio blokavimo motyvai dažnai būna mažiau logiški.

„Mokymosi algoritmai pas juos [„Facebook“] padaryti taip, kad jie mokosi iš angliško teksto – verčia ir sprendimus priiminėja iš angliško turinio. Natūralu, kad jų dabartinis kalbos lygis yra prastas, vertimas nepagauna perkeltinių, ironinių reikšmių, todėl sprendimai priiminėjami ant kreivai išversto teksto“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.

„Facebook“ atstovas renginyje taip pat teigė, kad pirminis analizės lygis yra automatizuotas, patikrą atlieka dirbtinis intelektas. Algoritmas gali rasti kokį nors „netinkamą“ žodį ir tada sprendimą dėl turinio tinkamumo priima moderatoriai.

„Jie toms mažoms rinkoms neturi resursų, neturi piniginės motyvacijos skirti pakankamai dėmesio. Ir tas važiuoja. Deja, bet ta situacija yra ne demokratiškų šalių naudai, o būtent tokių, kaip Kremliaus trolių armijos, kurios stebi algoritmo veikimo principus“, – kalbėjo L.Ulevičius.

Pašnekovas pabrėžė, kad problema yra ne lietuviškai suprantančių „Facebook“ moderatorių skaičius, bet pati sistema.

„Grubiai matematiškai, padidinus nuo 5 iki 50 žmonių, mes kokybinio šuolio nepajustume. Pagrindinis dalykas vis dėlto yra moderavimo algoritmo keitimas ir jų pritaikymas lietuviškai ar kitų mažųjų kalbų realybei. Dabartinis modelis yra ydingas“, – komentavo jis.

iš 15min.lt publikacijos

Palyginimui ir kiek kiti dėmesio verti akcentai – panašioje portalo tv3.lt publikacijoje „Pasipiktinus dėl blokuojamos Ukrainos ir leidžiamos Rusijos propagandos, „Facebook“ papasakojo, kaip yra iš tiesų“.

Diskusija LRT radijo laidoje „Aktualijų studija. Ar „Facebook“ politika blokuoti antirusiškus įrašus turi būti pakeista?“

Visą Mariaus Jokūbaičio vedamą laidą (garso įrašą) galima perklausyti čia.

Pagrindiniai mano pasisakymų akcentai:

Komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius LRT RADIJUI pasakoja – šiuo metu socialinio tinklo „Facebook“ vartotojams apskritai dalintis informacija ar vaizdine medžiaga, susijusia su Rusijos karu prieš Ukrainą, nėra draudžiama, tačiau „Facebook“ turiniui taiko labai griežtus bendruomenės standartus.

„Pavyzdžiui, jeigu tai yra kažkokia aštresnė nuotrauka, realus, net ir tikras įvykis gyvai iš, pavyzdžiui, apšaudymo, jeigu tai iš tiesų gali jautresnius žmones sujaudinti ar sukelti nusivylimą, iš karto įsijungia algoritminis turinio moderavimas“, – sako L. Ulevičius.

Ne vienas „Facebook“ vartotojas skundžiasi, jog, panašu, socialiniame tinkle visgi negalima pasisakyti nieko prieš Rusiją. Pavyzdžiui, jeigu žmogus savo įraše pavartoja tokius žodžius, kaip „kacapas“ ar „orkas“, jis neretai yra iškart blokuojamas, jo paskyra suspenduojama dienai, savaitei ar net visam mėnesiui.

Taip nutinka dėl to, nes algoritmas reaguoja į šiuos raktinius žodžius, kurie duomenų bazėje apibrėžiami kaip skleidžiantys neapykantą ir įprastai naudojami neigiamame kontekste. Dėl to įrašus, kuriuose jie randami, sistema supranta kaip neapykantos kalbos skleidimą.

[..]

Komunikacijos ekspertas L. Ulevičius yra linkęs su šia [„Facebook“ atstovo] mintimi nesutikti.

„Kai „Facebook“ sako, kad mes naudokimės bendruomenės standartais, tai sako, naudokime tuos pačius reikalavimus ir nusikaltėliui, ir aukai. Ir tada gaunasi – jūs žaidžiate šachmatais, o priešininkas iš Kremliaus ateina su bokso pirštinėmis“, – atrėžia pašnekovas.

[..]

„Algoritminis moderavimas paremtas anglų kalba. Automatinis lietuvių kalbos vertimas į anglų kalbą „Facebook“ platformoje dabar yra žemiau kritikos lygio. Iš esmės paimkite bet kokį automatinio vertimo tekstą, kurį „Facebook“ kartas nuo karto pasiūlo, ir pabandykite patikrinti, kiek ten klaidų padaryta vertime. Ir natūralu – jeigu tu iš to verstinio, kreivo teksto darysi išvadas, tu gausi visiškai kvailą sprendimą“, – tvirtina komunikacijos ekspertas L. Ulevičius.

iš lrt.lt publikacijos

Laidoje taip pat pateikiau keletą kitų svarbių akcentų:

  • pavojaus šaltinių (turinio) klasifikacija (iš „Algorithmic content moderation: Technical and political challenges in the automation of platform governance“) – terorizmas, smurtas, neapykantos kalba, intelektinė nuosavybė, vaikų išnaudojimas, seksualinis turinys, spam’as ir netikros paskyros;
  • pastaraisiais metais ES imasi aktyvių reguliavimo priemonės bendrijos lygiu –tą gali papildyti ir nacionalinės pastangos;
  • situacija su lietuvių kalba nėra unikali – panašios problemos pastebimos daugelio „mažųjų (neskaitlingų) kalbų“ atvejais;
  • apie moderavimo mechanizmo ydas 2021-ųjų rudenį plačiai kalbėjo „Facebook“ pranešėja (whistle-blower’ė) Francess Haugen (plačiau).

Apie Igno Vėgėlės prezidentinius reitingus

LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėja Karolina Liukaitytė klausė, kaip vertinu Igno Vėgėlės fenomeną, kurio reitingų šuolis jau antrą mėnesį kelia klausimą – ar ir kiek jis yra realus kandidatas dalyvauti Prezidento rinkimuose 2024 metais?

Reportaže „Galimų prezidentų rokiruotė“ (~6 min) pasakojau:

  • Kur Igno Vėgėlės reiškinio šaknys? Kuo jis susijęs su antivakserių, šeimų sąjūdžio grupėmis.
  • Ar dabartiniai reitingai (12,1% spalio 18-28 ir 8,9% rugsėjį pagal „Spinter tyrimai“ duomenis) yra rimtas signalas 2024 metų rinkimuose?
  • Kodėl jam lemtingi yra artimiausi keli mėnesiai ir 2023-iųjų kovą vyksiantys savivaldybių tarybų ir merų rinkimai?
  • Kuo jis panašus ir skiriasi nuo Gitano Nausėdos?

Apie skandalų žiniasklaidą

2022-10-27 laidos stopkadras

Žinių radijo laidoje „Mes tikriname“ (video ir audio įrašai) kartu su Raigardu Musnicku ir Jurga Tvaskiene kalbėjome apie skandalus žiniasklaidoje. Pagrindinės mano mintys:

  • žiniasklaidos cirkas (angl. media circus) – natūralus žiniasklaidos reiškinys;
  • redakcinė redaktorių atsakomybė – kaip būtinas filtras;
  • nemokamo turinio žiniasklaida natūraliai linksta į dėmesio pritraukimą bet kokia (net kokybės) kaina;
  • Prezidento Gitano Nausėdos pasisakymas apie Vokietiją ir „mergelę prie ežero“ – ar buvo pagrindas skandalui;
  • žiniasklaidos priklausomybė nuo naujienų šaltinių – kodėl žiniasklaida nenori pyktis;
  • „YouTube“ žiniasklaidos populiarumo priežastys ir maitinimasis skandalais.

Apie trejus Gitano Nausėdos prezidentavimo metus

2022-05-26
LNK Labas vakaras, Lietuva

LNK televizijos „Labas vakaras, Lietuva“ laidos vedėja Karolina Liukaitytė kalbino apie trejus Prezidento Gitano Nausėdos metus – kaip jam sekėsi įgyvendinti savo pažadus, komunikuoti viešai ir politikos koridoriuose.

Pagrindinės mano mintys:

– [..] Prezidentas tikrai mokosi. Palyginti pirmuosius metus ir dabartinę situaciją – mažiau klaidų viešojoje komunikacijoje, pozicijoje. [..]

– [..] Pirmaisiais ir antraisiais metais buvo stengiamasi ieškoti idėjų, iniciatyvų, bandoma imtis iniciatyvos – geros ar blogos. Dabar G.Nausėdos veikimo moto – kaip nesusipykti. [..]

– [..] Dabartinėje situacijoje aktyvios arba viešos diskusijos, pavyzdžiui, kas važiuos į Europos Vadovų Tarybos susitikimus, nebekeliama, tačiau tai nėra Prezidento laimėjimas, o tylus pripažinimas, kad jis padarė nuolaidų konservatorių vadovavimui Vyriausybei, t.y. jam buvo pateikta pasiūlymų, kurių negalėjo atsisakyta, ir taip jam palikta galimybė atstovauti šaliai. [..]

– [..] Ar prisimenate reikšmingą pastaruoju metu teiktą Prezidento projektą? Kokią idėją jis pasiūlęs, kuri tapo realybe? Deja, visi jo programiniai pažadai, net ir racionalūs ir prasmingi, negalėčiau sakyti, kad tapo realybe. Dar liko dveji metai, gali būti, kad pavyks padaryti proveržį. [..]

iš lnk.lt / diena.lt

Visą TV reportažą rasite LNK interneto svetainėje „Treji metai nuo tautos apsisprendimo į šalies vadovo kėdę pasodinti Gitaną Nausėdą“, o jo transkribuotą versiją skelbia naujienų portalas diena.lt publikacijoje „Įvertino trejus G. Nausėdos prezidentavimo metus: jo moto – kaip nesusipykti“.

Prieš mus „užsakė straipsnį“?! Kaip atpažinti paslėptą konkurentų reklamą?

Nors Visuomenės informavimo ir Reklamos įstatymai labai aiškiai draudžia paslėptą reklamą, tačiau pastaraisiais metais visoje žiniasklaidoje (toli gražu ne tik Lietuvos) įvykęs virsmas, o ypač socialinių tinklų platformų plėtra ribą tarp nepriklausomo redakcinio turinio ir reklamos užsakovo kontroliuojamo (didesne ar mažesne apimtimi) turinio ištrynė. Išnykusi riba toliau tirpdo pasitikėjimą žiniasklaida, nes pastaraisiais metais aiškiai augantis skaitytojų kritinio mąstymo lygis verčia abejoti – ar mus tikrai laiko kvailiais?

Tačiau, nesant privalomo reklamos užsakovų deklaravimo ar stokojant kitaip įtakos mainuose dalyvaujančių subjektų skaidrumo, eiliniam vartotojui dažnai kyla klausimas – kaip įmanoma atpažinti paslėptą reklamą? Kokie tiesioginiai ar netiesioginiai požymiai rodo, jog vienas ar kitas turinys iš esmės yra konkretaus užsakovo interesais paruoštas, su juo suderintas ir jo tiesiogiai ar netiesiogiai atlygintas?

Apie tai detaliai pasakoju kovo mėnesio žurnale „Verslo klasė“:

Straipsnis žurnalo 72-73 puslapiuose.

Visą tekstą „Kaip atpažinti konkurentų veiksmus“ galite taip pat rasti ir elektroninėje portalo vz.lt versijoje.

Ir nors tekstas rašytas gruodį, kai karu Ukrainoje dar niekas net netikėjo, dabar jį skaitant galima patirti, jog propagandos atpažinimas labai panašus visiškai skirtingose srityse – ar tai būtų verslo propaganda, ar karo meto informacija. Tai dar vienas pavyzdys, kad propaganda neturi vertybinio vektoriaus – ją naudoja visi visiems tikslams, ir geriems, ir blogiems.

« Older posts