XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: ryšiai su visuomene (Page 2 of 68)

Konsultuojant klientus užsirašytos pastabos apie kasdienius ir sudėtingesnius klausimus.

Apie „Go Vilnius“ tatuiruotes su Vilniaus simboliais

Portalo bernardinai.lt žurnalistui Vakariui Vingiliui komentavau, kaip vertinu Vilniaus miesto savivaldybės agentūros „Go Vilnius“ rugsėjo 14 dieną organizuojamą tatuiruočių šventę / akciją „ Vilnius Tattoo. Ink Your Love.“ (nuoroda).

Mano mintys:

Turi priešingą nuomonę

Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto dėstytojas, komunikacijos ekspertas LIUTAURAS ULEVIČIUS dienraščiui „Bernardinai.lt“ pabrėžė – svarbu ne didelis finansavimas, o pasiekti rezultatai.

„Manau, kad visada, ypač kai kalbame apie reklamą, dėmesio pritraukimą, yra ribų klausimas. Kitaip tariant, iki kiek mes galime erzinti, žaisti su vertybėmis, provokuoti. Šioje vietoje „Go Vilnius“ pastaruoju metu pasižymi tokiais dalykais, ji leidžia sau kūrybiškai žiūrėti į viešą komunikaciją, ir tas kūrybiškumas dažnai vaikšto ant peilio ašmenų. Nemanau, kad kiekvienu atveju peržengiamos ribos, tačiau natūralu, kad daliai žmonių tai jau tampa nebepriimtina. Kartu natūralu, kad kyla nepasitenkinimas“, – teigė jis.

„Ar iš tiesų galime priimti vienareikšmį sprendimą, kad ribos peržengtos, kad kažkas padarė etikos pažeidimą – nesutikčiau. Tam ir yra agentūra, kuri ieško, kaip pasiekti rezultatą, pritraukti turistus. Ar provokuojanti, erzinanti viešoji komunikacija duoda rezultatą – klausimas. Norėčiau pamatyti skaičius, tada būtų galima vertinti. O tai, ar man patinka, ar nepatinka – subjektyvu, kiekvienas esame labai skirtingas žmogus“, – tikino L. Ulevičius.

Anot pašnekovo, kritikuoti agentūrą dėl didelių atlyginimų – keista. „Kai mes kaltiname kažką, kad per daug uždirba – tai yra kaimo bobų ir diedų mąstymo lygis, geri žmonės ir turi daug uždirbti. Grįžtu prie savo pagrindinio klausimo – ar už tuos pinigus, kuriuos skiriame tai agentūrai, gauname pakankamą ir trokštamą rezultatą? Šioje vietoje, jei rezultatas yra – tai aš visiškai nesipiktinu. Kad ir milijoną eurų galima skirti vienam žmogui, jei tai atsipirks, pavyzdžiui, atvažiuos į Vilnių kokia nors pasaulinė įžymybė. Jeigu rezultatų nėra – tada ar leidžiami maži, ar dideli pinigai – jau yra blogai. Vertinti reikia ne skiriamus pinigus, o ką mes už juos gauname“, – pabrėžė komunikacijos ekspertas.

Apibendrindamas diskusiją dėl naujausios iniciatyvos, skatinančios tatuiruotis sostinės simbolius, L. Ulevičius akcentavo – yra skirtingų žmonių, turinčių skirtingų skonių, skirtingai suprantančių kūrybos laisvės ribas. „Kad ką nors tai gali įžeisti – sutinku, gali. Visada visuomenėje bus tokių, kuriems viskas atrodys blogai, ir tada jie bus įsižeidę. Nemanau, kad konkrečiai ši tatuiruočių akcija kažkuo yra peržengianti ribas“, – teigė jis.

iš bernardinai.lt

Visa portalo bernardinai.lt publikacija: „Gėda ir dar už mūsų pinigus“: „Go Vilnius“ su reklama vėl šaudo pro šalį?“.

Apie „Go Vilnius“ pasilyginimus su Ryga socialiniuose tinkluose

Portalo alfa.lt žurnalistei Agnei Baltrūnaitei komentavau, kaip vertinu Vilniaus miesto savivaldybės agentūros „Go Vilnius“ įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ (nuoroda), kuriame lyginamasi su Ryga per netikėtą sutapimą – trijų gyventojų ir trijų „Michelin“ restoranų skirtumo.

Mano mintys:

Ne pirmas bandymas pasišpilkuoti

Nors internautai neigiamai atsiliepia apie naujausią „Go Vilniaus“ reklaminį įrašą, Alfa.lt kalbintas Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto dėstytojas, komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius neskuba peikti. Anot jo, svarbu suprasti, koks yra sukurtos reklaminės žinutės kontekstas.

„Tiek Vilniaus, tiek ir Rygos kolegos turi santykinai ilgą tokių tarpusavio pasišpilkavimų istoriją. Kadangi tai nėra pirmas kartas, nemanau, kad derėtų pernelyg sureikšminti naujausią agentūros iškomunikuotą žinutę“, – aiškino komunikacijos ekspertas ir pabrėžė, kad šio įrašo turinyje pasigedo daugiau kūrybiškumo.

„Tai nėra pats geriausias pavyzdys, ką galėtų padaryti ir parodyti „Go Vilnius“, tačiau neteigčiau, kad tai siaubinga klaida, ir nedaryčiau plataus apibendrinimo remdamasis tik vienu šiuo atveju. Tiesiog šio reklaminio įrašo turinys nedaro didelės profesinės agentūros kūrybininkais. Jis yra labai tiesmukas, be jokios kūrybinės gyslelės ar žaismingumo“, – tikino L. Ulevičius.

Jo teigimu, socialiniai tinklai – laisvesnė ir neformalesnė viešosios komunikacijos erdvė, kurioje natūralu matyti ar tikėtis provokacijų, ginčų ar konfliktų. „Aš nebūčiau toks konservatyvus dėl to, kad pasirinkta „Go Vilniaus“ žinutė netinkama. Jeigu ta pati žinutė būtų skirta formaliai aplinkai, sutikčiau, kad ji netinkama. Tačiau dabar mes kalbame apie socialinius tinklus, kuriuose provokacijos tikrai neišvengiamos“, – susiklosčiusią situaciją komentavo komunikacijos ekspertas.

iš alfa.lt

Visa portalo alfa.lt publikacija: „Gėda ir dar už mūsų pinigus“: „Go Vilnius“ su reklama vėl šaudo pro šalį?“.

„Vyrai kalba“ – rugpjūčio 2 d. laida

Šią savaitę „Žinių radijo“ laidoje „Vyrai kalba“ su Linu Kontrimu aptarėme:

  • Pauzė ir pasitraukimas politikoje: tai tik kitų pasaulio politikų išmintis, bet tik ne Lietuvos?
    Ką Lietuvai rodo Bideno pasitraukimas? Kodėl Lietuvos politikai yra „amžini“ ir iš politikos pasitraukia tik kojomis į priekį? Ar Lietuvoje politikas turi galimybę pragyventi „po politikos“?
  • Kuo tapo pasų prekyboje paskendęs tarptautinis sportas?
    Lietuvą „nuskriaudusioje“ Puerto Riko krepšinio komandoje – tik 2 žaidėjai gimę Puerto Rike (plačiau). Ar Lietuva irgi turėtų pradėti pirkti sportininkus savo pasais? Ką tai reikštų mūsų sportininkams? Ką galima pasakyti apie olimpinius principus, kai, pavyzdžiui, krepšinio varžybose tik Serbija neturi juodaodžių dirbtinai „sunacionalintų“ žaidėjų?
  • Kodėl Olimpiados atidaryme tyčiotasi iš katalikų, bet ne musulmonų?
    Nejaugi Charlie Hebdo žudynės užtildė laisvės švyturiu Europoje buvusią Prancūziją?
  • Ar esame pasiruošę sėdėjimo visuomenę pakeisti judėjimo visuomene?
    Turtingose šalyse vis dar itin daug pritaikymo sėdėjimui, o ne kitokioms, sveikesnėms kūno padėtims. Kaip ir kiek tai dera su klimato kaita?
  • Ne, sniego kasimas nėra tiek naudingas, kiek treniruotė sporto salėje!
    Profesorius Albertas Skurvydas su kitais tyrėjais aptiko, kad fizinė veikla nėra tolygi – ji naudingesnė laisvalaikio formatu, o ne dirbant sunkų fizinį darbą darže ar kieme (plačiau)
  • D.Britanijoje 2016 metais įvedus cukraus mokestį dabar vaikai vartoja perpus mažiau cukraus
    Ar pirktume eurų brangesnę persaldintą bandelę? Kam Lietuvoje galėtų nepatikti cukraus mokestis? (plačiau apie UK)
  • Ką apie Lietuvos pasiruošimą karui parodė audra ir lietus?
    Visuomenės informavimas – tik maža viso chaoso dalis. Ką turėtume keisti pasiruošime netikėtoms kliūtims? Kodėl nuverstų medžių negali padėti tvarkyti kariuomenė, šauliai ar ūkininkai?

Laidos anonsas (apie 10 min, nuoroda), ištraukos: apie „amžinus politikus“ (nuoroda), apie cukraus vartojimą ir mokestį (nuoroda), apie prasto audros padarinių likvidavimo koordinavimą (nuoroda). Visa laida – „Contribee“ (nuoroda).

Apie „ChatGPT“ egzaminuose ir atsiskaitymuose naudojančius studentus

Po mano birželio 26 dienos FB įrašo (nuoroda) apie „ChatGPT“ dirbtinio intelekto galimybes egzaminams ir atsiskaitymams naudojančius studentus „Delfi“ žurnalistė Izavelė Bočkienė pakalbino plačiau ir paskelbė publikaciją „Papasakojo, kaip pasikeitė studentų kasdienybė: ir mokslams, ir sukčiavimui – dirbtinis intelektas“.

Kelios mano mintys:

  • L. Ulevičius pasakoja, kad birželio pabaigoje, taisydamas studentų egzamino darbus pastebėjo, kad labai didelė jų dalis atlikti galimai nesąžiningai, pasinaudojus dirbtinio intelekto įrankiais.
  • „Pradžioje svarsčiau, ar į tai apskritai kreipti papildomą dėmesį. Tačiau tais atvejais, kuomet dirbtinio intelekto įtaka atsakymams buvo akivaizdi, pastebėjau tendenciją, kad į vienus klausimus atsakymai parengti nepriekaištingai, o kitur apskritai neatsakyta. Todėl, šiuo atveju, bendras rezultatas buvo aiškus ir aš galėjau priimti sprendimą“, – teigia ekspertas.
  • Dėstytojas pabrėžia, kad egzamino metu studentai buvo informuoti, kad išorinėmis technologinėmis priemonėmis naudotis negalima.
  • „Buvo atvejų, kuomet studentai egzaminą laikė universitete, o jų pateiktuose atsakymuose aiškiai matosi, kad dalis atsakymo sugeneruota pasitelkiant dirbtinį intelektą, o dalis parašyta pačio studento jėgomis. Atrodo, kad antros atsakymo dalies studentas tiesiog nespėjo nurašyti“, – pasakoja jis.
  • L. Ulevičius teigia, kad jeigu studentai naudojasi dirbtinio intelekto pagalba atsiskaitymų metu, jie visada privalo apie tai aiškiai deklaruoti ir nurodyti naudotus šaltinius informacijai.
  • L. Ulevičius teigia, kad technologijų kaitą mokymo įstaigos ypač stipriai pajautė koronaviruso pandemijos metu.
  • „Jeigu reikia studentus egzaminuoti nuotoliniu būdu, atsiranda tikimybė, kad jie sukčiaus. Dar pandemijos metu reikėjo sugalvoti, kaip apsisaugoti nuo galimybės studentams „apeiti“ numatytas taisykles. Aš asmeniškai atsiskaitymų metu taikau tam tikrą laiko faktoriaus įvedimą. Tuomet studentai tiesiog fiziškai neturi galimybės suspėti pasinaudoti technologiniais sprendimais“, – pasakoja pašnekovas.
  • Anot eksperto, jo praktikoje pasiteisino metodas, kuomet studentams yra pateikiami labai įvairūs ir skirtingi klausimai, kuriems atsakyti užtenka vos kelių žodžių ar sakinių.
  • „Tačiau atsiradus dirbtiniam intelektui pradėjo ryškėti poreikis įvesti papildomus saugiklius. Vienas tokių – naujienų faktorius. Dirbtinis intelektas paremtas didelės gausos informacijos analize, tačiau ta informacija yra ne pati naujausia. Todėl jeigu klausiama apie kažkokią šiandieninę aktualiją, dirbtinis intelektas nelabai padės“, – teigia dėstytojas.
  • Pašnekovas pabrėžia ir tai, kad dirbtinio intelekto įtaką studento parengtiems atsakymams galima pastebėti ir atkreipiant dėmesį į sakinių struktūrą, jų išdėstymą. Juk kiekvieno žmogaus rašytinė kalba pasižymi tam tikra specifika. Tad jei itin neiškalbus studentas, kuris iki šiolei ne itin kūrybiškai rengė darbus, egzamino metu nustebino sudėtingais išsireiškimais bei terminais, galima įtarti, kad jis sukčiavo. Vis tik tokia situacija yra sudėtinga, mat dėstytojas negali neužskaityti atsakymo vien todėl, kad jis jam atrodo įtartinas.

Apie geležinkelio bilietų pardavimo pokyčių paaiškinimą senjorams

Liepos 30 dieną LRT naujienų tarnybos žurnalistei Giedrei Budzeikei komentavau, kaip komunikacijos požiūriu galima vertinti „Lietuvos geležinkelių“ paskelbtą ir skubiai įgyvendinamą reikšmingą pokytį – daugelyje stočių bilietus bus galima nusipirkti tik specialiuose bilietų automatuose, o gyvų pardavėjų neliks.

Pagrindiniai mano pastebėjimai (tik keli buvo panaudoti reportaže):

  • Įgyvendinant reikšmingus veiklos pokyčius būtina įvertinti, ar juos supras ir įsisąmonins pagrindiniai klientai.
  • Didesnė geležinkelių keleivių dalis – vidutinio ir vyresnio amžiaus keleiviai, todėl elektroninis bilietų pardavimo būdas jiems bus reikšmingas iššūkis.
  • Tokiu atveju pokyčiai turi būti įgyvendinami per ilgą laiko tarpą, iš anksto įspėjant, supažindinant, apmokant, leidžiant priprasti lėčiau naujoves priimantiems gyventojams. Galbūt reikalingas ir pereinamasis laikotarpis, kai abi bilietų pardavimo formos veiktų lygiagrečiai.
  • Kitu atveju gresia daugybinės konfliktinės situacijos, kai keleiviai užtruks labai ilgai, vėluos, susidarys eilės.

Visas vaizdo reportažas (nuo apytiksliai 08:30) ir tekstinė versija (nuoroda).

« Older posts Newer posts »