XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: politika (Page 1 of 134)

Piliečių Santalkos veikloje neišvengiamai susiduriame, kai ką spėju ir aprašyti.

„Vyrai kalba“ – sausio 24 d. laida

Šią savaitę „Žinių radijo“ laidoje „Vyrai kalba“ su Raigardu Musnicku aptarėme:

  • Vienišių amžius – ar esame pasiruošę kitokiam gyvenimui?
    JAV skaičiai rodo, kad nebesame (ir nebemokame) būti kompanijoje – kaip tai keičia viską nuo kavinių iki butų pardavimo (bijo skambinti į skelbimus) (nuoroda)
  • KAM ministrė – moteris. Ar čia oksimoronas?
    Ar lytis apsprendžia vadybininko kokybę? Ar ligoninės vadovas privalo būti gydytojas? Nemaišykim civilinės kontrolės ir realaus darbo mūšio lauke.
  • Kelias Utena-Vilnius. Kas blogai su mūsų kelininkais?
    Per siauras, per aukštas, pernelyg tvoruotas – ar kas nors suvokė, kad daro nesąmonę, bet vis tiek darė? Kodėl nesuveikia sveiko proto saugikliai?
  • Kaip jaučiasi turtingi lietuviai, poilsiaujantys šalia vargšų – sąžinė negraužia?
    Balis, Maldyvai, Afrikos šalys ar net Vietnamas, Malaizija – kaip dera hedonizmas ir rūpestis kenčiančiu šalia?
  • Neturi QR kodo – esi pedofilas?
    Nuo sausio 1 dienos visi, dirbantys su vaikais, turi turėti specialų kodą. Kitaip – nevalia! Kuo tai skiriasi nuo galimybių paso ar vairuotojo teisių?

Laidos ištrauka (apie 15 min, nuoroda). Laidos epizodai: apie socialiai neatskingus keliautus po tolimas šalis (nuoroda), apie patogiai savipakankamus vienišių pasaulį (nuoroda), apie QR kodo turėtojus ir jo neturinčius pedofilus (nuoroda). Visa laida – „Patreon“ (nuoroda).

„Vyrai kalba“ – sausio 3 d. laida

Šią savaitę „Žinių radijo“ laidoje „Vyrai kalba“ su Raigardu Musnicku ir Linu Kontrimu aptarėme:

  • Dirbtinis intelektas keičia mūsų visuomenę iš pamatų
    Valdysime mes ar valdys mus?
    • Visuomenė keičiasi iš pamatų – tapsime robotais ar vaikais?
    • Dalis profesijų pasmerktos, bet tai ne pirmas atvejis, kai technologijos keičia visuomenes
    • Vaikai, kurie matematikos mokosi su GPT pagalba, išmoksta mažiau (nuoroda)
  • Automobilis – sekimo priemonė?
    Iš VW nutekėjo ~800 tūkst. automobilių duomenys. Kokias problemas kuria naujosios technologijos? (nuoroda)
  • Šventoje vietoje negalima užtrukti daugiau 10 minučių
    O pas kai ką ten… bibliotekos (nuoroda)
  • „Tiktok rinkimai“ Rumunijoje
    Kokias problemas kuria naujų technologijų galimybės? (nuoroda)
  • Nebesikuria naujos liaudies patarlės
    Ką tai rodo? (nuoroda)

Laidos ištrauka (apie 12 min, nuoroda). Laidos epizodai: apie dirbtinį intelektą, kuris valdys mus (nuoroda), apie nebekuriamas patarles (nuoroda). Visa laida – „Patreon“ (nuoroda).

Apie vairuotojų egzaminus rusų kalba ir aukštų technologijų eksportą į Taivaną

LRT radijo žurnalistas Marius Jokūbaitis pakvietė į „Radijo ringą“, kur buvau savotiškas arbitras ir komentavau dviejų temų dalyvius – apie atidėtą ankstesnės valdžios sprendimą panaikinti galimybę vairuotojų egzaminus laikyti rusų kalba ir apie keičiamą sprendimą apriboti dalies produktų eksportą oro transportu į galimai pilkose grandinėse su Rusija dalyvaujančias valstybes. Pagrindiniai mano minčių akcentai:

Egzamino atveju reikia ieškoti balanso. Ar 1 mėn. yra protingas pereinamojo laikotarpio terminas? Ne. O vieneri metai? Irgi ne. Kitas dalykas, jog ~10 tūkst. laikančiųjų yra apčiuopiamos lėšos. Net jeigu laikymas kainuotų vos po 100 €, susidarytų 1 mln. € pajamų. Ar Lietuvai tai nėra pinigai?

Atsiremčiau nuo saugumo pagrindo. Vertybinis pjūvis – ar saugumo tarnybos meluoja? Signalas (apie problemas) atėjo iš saugumo tarnybų. Tai nėra tuščias reikalas. Kuo tikėti – ar saugumo informacija, ar verslu? Kitos panašios istorijos, kai Lietuva yra viena iš vyno eksporto į Rusiją lyderių. Yra daug verslo, kuris gudrauja. Automobilių eksportas iš Lietuvos taip pat, stebuklingu būdu. Ar Taivanas, Singapūras neparduoda Rusijai?

iš lrt.lt

Visą laidos įrašą galite rasti „YouTube“ (nuoroda), o mano antrojo komentaro esmė – LRT reels‘e (nuoroda). Laidos įrašas LRT radiotekoje: „Ar draudimus atšaukianti valdžia yra teisi?“.

Apie Arvydo Žardinsko „Juodoji Žolinė. Sugriauto Vilkaviškio istorija 1944 m.“

Lietuvos regionų knygų leidyboje Arvydo Žardinsko „Juodoji Žolinė“ yra retas atvejis, kai pasakojimas kuriamas iš dokumentuotų šaltinių, o ne tik per Petro-Onutės-Jono prisiminimus. Knygoje gausu duomenų iš archyvinių dokumentų, antrinių/tretinių šaltinių kaip monografijos, straipsniai ir kt.

Tokia prieiga leidžia autoriui pretenduoti į aukštą turinio kokybę ir suteikia galimybę kritiškai vertinti bendrą tiriamo klausimo – sovietų ir nacių mūšių prie Vilkaviškio 1944-ųjų rugpjūtį eigą.

Kitas svarbus ir vertingas autoriaus pasirinkimas – pabrėžtinai neutralus teksto stilius, kai abiejų pusių karo veiksmai vertinami grynai iš karo eigos perspektyvos, nesiveliant į jų moralinius ar etikos aspektus. To laikomasi netgi sudėtingoje potemėje apie kariaujančių pusių propagandą, kai pateikiami priešo nuostoliai.

Tai leidžia kelti klausimą, jog knyga verta vertimo į pasirinktą tarptautinę kalbą (matyt, anglų). Nes šalia tekstinio turinio didelė knygos vertė ir vaizdinė informacija – nuotraukos, iliustracijos, žemėlapiai, šio turinio preciziškas katalogavimas.

Kas liko ateičiai?

Kariniuose dalykuose (sąvokose, terminuose, jų ryšiuose) menkai besigaudančiam skaitytojui pasakojimas bus klaidus. Neįsigilinęs skaitytojas greitai pames viltį suvokti, kuris dalinys ir kaip judėjo pasakojimo metu. Juo labiau, kad daugeliui skaitytojų vietovės nežinomos ir girdėtos tik didesnės gyvenamosios vietovės (pavyzdžiui, šalia Vilkaviškio ir Marijampolės kiek labiau gal tik Kazlų Rūda, Virbalis).

Tą padėtų spręsti tinkamai paruošti ir perdaryti schematiniai žemėlapiai. Dabar tai tarsi turėtų būti aišku iš originalių karinių dokumentų, tačiau tiek dėl jų menkos raiškos, tiek dėl detalių pertekliaus jie nėra tinkami eiliniam skaitytojui (juo labiau, kad daliai jaunesnių jau bus sunkiai įkandama kirilica ir net vokiški tekstai). Todėl skaitytojui tenka bandyti šokinėti tarp teksto/karinių žemėlapių ir sieti skirtingų laikotarpių, skirtingų autorių rezultatus. Tai sudėtinga, jei iš viso įmanoma.

Ši problema būtų dar aktualesnė, jeigu galvotume apie ne Lietuvos skaitytojus. Apdorotos grafinės (ypač, žemėlapių) informacijos trūkumas neleidžia teksto turinio lengvai susieti su vizualine informacija. Jeigu lietuviams Kazlų rūda, Marijampolė ar Vilkaviškis kažką reiškia, tai užsieniečiams tai tiesiog tušti vietovių pavadinimai.

Todėl verta galvoti apie specialų, knygai skirtą žemėlapių rinkinį, kuriame žemėlapiai turi būti vienas kitą papildantys, plėtojantys, detalizauojantys tiek atskirais klausimais, tiek laikotarpiais. Pavyzdžiui, ypač trūksta geografinio vietovės paveikslo, iš kurio būtų galima suvokti aukštumas, gamtines kliūtis ir pan. Toks rinkinys nuosekliai iliustruotų turinį, reikšmingai papildomai atskleistų karinių veiksmų dinamiką ir mastą.

Iš dalies dėl tos pačios priežasties pasakojimas skaitytojui gali pasirodyti eklektiškas, jam trūkti nuoseklumo. Trūksta bendro karinės padėties vaizdo, strateginio laikotarpio aprašymo, platesnio karo konteksto. Jis pasirodo tik kartais, tarsi „išlenda“ netyčia (Černiachovskio dalyvavimas, Raseinių kovos etc.).

Tuo pat metu trūksta aiškios aprašomų mūšių chronologijos – analizuojami tarsi keli skirtingi etapai, tačiau jie menkai susieti, jų atskyrimo pagrindas nėra aiškus. Pavyzdžiui, daug teksto skiriama atskirų karo priemonių sunaikinimui/sugadinimui, tačiau karo veiksmų analizėje svarbu matyti bendrą vaizdą. Juk „sunaikinta“ ar „sugadinta“ įranga kaip tik rodo silpniausias kariaujančių pusių vietas, o kitos – išsilaikiusios ir ėjusios toliau – buvo sėkmės ir vietinės pergalės garantai. Tai reikšmingai papildytų pasakojimą apie karo veiksmams vadovavusių vadų sprendimus, jų užmačias.

Knygą tikrai būtų verta pildyti kitais kryžminiais šaltiniais (religinių įstaigų, ligoninių, civilinių įstaigų ir kitų duomenimis). Trūksta informacijos ir apie vietos gyventojų nuostolius, įspūdžius, nuomones, reakcijas. Jų turėjo būti, nes nagrinėjama teritorija didelė, įtrauktos daug gyventojų turėjusios gyvenamosios vietos. Todėl atsiminimų turėtų būti likę, žinoma, klausimas, kur, kaip ir kiek kokybiškai visa tai buvo (jei buvo) dokumentuota.

Pabaigai

Akivaizdu, kad tokių vietos istorijai itin reikšmingų įvykių tyrimai yra balta dėmė Lietuvos istorijoje. Todėl Arvydo Žardinsko darbas Vilkaviškiui vertas vienareikšmiško pagyrimo. Kartu reikia viltis, kad autorius ras jėgų, toliau gilins ir plėtos šią bei su ja susijusias kitas temas.

„Vyrai kalba“ – gruodžio 13 d. laida

Šią savaitę „Žinių radijo“ laidoje „Vyrai kalba“ su Raigardu Musnicku aptarėme:

  • Apie trapią visuomenę, kai kelios autoavarijos sukelia transporto chaosą Vilniuje
    Kuo tai virstų rimtos evakuacijos atveju? (nuoroda)
  • Kodėl Paryžiaus taksi moterims tik moterys vairuotojos?
    Tai trans-žmonių noras eiti į moterų tualetus nėra toks jau saugus? (nuoroda)
  • JAV sporte vis dažnesni trans-komandų boikotai – jau ir tinklinyje
    Atsiranda sveiko proto? (nuoroda)
  • Skyrybos tarp lesbiečių dažnesnės, nei tarp gėjų
    Ką tai rodo apie moterų pastovumą? (nuorodos)
  • Lietuviai masiškai meta darbus
    Gauna 1 tūkst. € per mėnesį, keliauja, poilsiauja (nuoroda)
  • Penktus metus iš eilės į Lietuvą grįžta daugiau, nei išvyksta
    Kodėl to nematome gatvėse? (nuoroda)
  • Ar Trump’as privers papasakoti apie ateivius?
    Senate prasidėjo klausymai (nuoroda)
  • Kodėl tampame atlaidesni viešiems keiksmams?
    Konfliktas Kaune rodo ir bendrą pokytį (nuoroda)

Laidos ištrauka (apie 11 min, nuoroda). Laidos epizodai: apie JAV Senatą ir ateiviu (nuoroda), apie kamščius Vilniuje (nuoroda), apie keliaujančius ir turtingus lietuvius (nuoroda). Visa laida – „Patreon“ (nuoroda).

« Older posts