Category: politika (Page 88 of 137)

Bene dažniausiai pasitaikantis neetiškų komunikacijos technologijų požymis – концы в воду. Būtent taip galima apibūdinti sekmadienį (11.11, laidos žymeklis 07:55) TV3 „Savaitės komentaruose“ paskelbtą ir vakar premjero Gedimino Kirkilo pagarsintą naujieną apie veiksmų planą prieš Trigalvį slibiną.

Jeigu jau (premjero teigimu) veiksmų planą žino VSD, tai kodėl apie jį praneša TV3? Kodėl skleidžiama dūmų uždanga ir nenurodomi konkretūs asmenys, jeigu atskiri veiksmų plano veiksmai atitinka atskirų politikų elgesį? Kodėl nėra skelbiama, kas veiksmų plano autoriai ir užsakovai? Kodėl neįvardinamos interesų grupės, kurioms būtų naudinga sužlugdyti Trigalvio slibino kūrimą? … ir t.t. ir pan.

O svarbiausia – kodėl Trigalvio slibino galvos nediskutuoja dėl keliamų klausimų pagrįstumo, o juos bando atmesti kitais pagrindais?

Elegantiškas „VP dešimtuko“ ir socialdemokratų tandemo žingsnis, tačiau, kaip ir visos neetiškos technologijos, pernelyg trumpalaikis, kad tie susimokę ir nupirkti Trigalvio slibino priešai jo neperkąstų 🙂

Pastaruoju metu sprendžiu savotiškai įdomų uždavinį – noriu susirasti darbą, kuris būtų:

1. įdomus;
2. naudingas visuomenei (kitaip tariant, „kad anūkams nebūtų gėda papasakoti“);

3. $ prasme atitiktų rinkos pasiūlymus turimai kompetencijai.

Ką sako statistika? CVmarket.lt skelbia (jeigu nagrinėjant artimiausią manajai RsV+ sritį – Marketingas/Reklama/RsV), kad galiu tikėtis pasiūlymų nuo 1 iki 8 tūkst. Lt. Vidutinis – apie 2,3 tūkst. Lt. Galiu palyginti tik su asmeniškai nagrinėtais variantais, kuriuos galiu suskirstyti į dvi grupes (pagal pajamas, nevertinant darbo intensyvumo valandomis):

1. įvairūs pasiūlymai Lietuvoje – 5 +-1 tūkst. Lt/mėn.;
2. dvi galimybės:
• rimti pasiūlymai būnant Lietuvoje dirbti užsienio partneriams – iki 2 tūkst. EUR/mėn.;
• individuali RsV+ veikla (2-3 mažų klientų ar 1-2 stambesnių), generuojanti apie 2-3 tūkst. EUR/mėn.

Retorinis klausimas – ar realu rasti rimtą korporatyvinį pasiūlymą Lietuvoje, kuris būtų patrauklesnis nei individualiai vystoma veikla ar darbas užsienio klientams?

Vienastoks nusistebėjo mano teiginiais alfa.lt portalui, tai bandau atlikti pareigą ir paaiškinti plačiau savo asmeninę nuomonę.

Pirma, visi mano minėti skaičiai ir teiginiai yra orientuoti į tai, jog kalbama apie dienos auditoriją. Mano asmeniniu pavyzdžiu ir apibendrinančiu spėjimu, RSS lankytojai sudaro apie 33-50% visų konkretų tinklaraštį skaitančiųjų. Kitaip tariant, jeigu jūsų RSS srautas yra lygus X, tai bendras unikalių lankytojų srautas yra nuo 2X iki 3X.

Antra, kas yra „unikalus lankytojas“? Manyčiau, kad du realistiškiausi sprendimai –
tai IP adresų sekimas ir cookie naudojimas. Akivaizdu, kad tinklaraščiams žymiai patogesnis IP variantas. Taigi, lankytojus srautas per laiko vienetą – tai ir būtų tinklaraštį aplankiusių skirtingų IP adresų skaičius. IP adresų pasikartojimai rodytų tik srauto intensyvumo. Iš karto sutinku, jog toks metodas turi trūkumų: a) vieną IP adresą gali naudoti keli asmenys; b) vienas asmuo gali prisijungti iš skirtingų vietų.

Kartu galiu tik pritarti Artūro Jonkaus siūlymui, jog bendras unikalių tinklaraščių skaitytojų skaičiaus sekimo projektas būtų naujoji killer-application, kuri leistų pradėti puikias derybas dėl: a) reklamos; b) socialinių akcijų; c) kitų konkuravimo su standartiniais kanalais priemonių.

Trečia, kitas apibendrinantis spėjimas – tai reklamos pajamų dydis. Mano pirmoji prielaida – vienas reklaminio skydelio parodymas suteikia 1 cnt pajamų unikaliam IP adresui. Antroji prielaida – unikalaus srauto intensyvumas lygus 3 (t.y. vienas IP adresas atsiverčia 3 tinklalapius). Tada 10 tūkst. tinklalapių parodymų per dieną generuoja 33,33 Lt. Per mėnesį 1 tūkst. Lt.

Ketvirta, dėl bendro lankytojų srauto pastabos – tai tiesiogiai siejasi su mintimi apie dominuojančius technologinius tinklaraščius. Vieša paslaptis, jog skaitomiausios interneto portalų naujienos –  tai gyvenimo būdo, įžymybių nuotrupos ir kiti panašaus pobūdžio niekalai (mano asmeninė nuomonė :). Tol, kol Lietuvoje tinklaraščiai apie tai nerašys, tol jie nepritrauks masinio skaitytojo – t.y. tų naršytojų, kurie dabar susitelkę socialiniuose tinkluose (one.lt, klase.lt, frype.lt ir pan.), kurie težino interneto portalus, kuriems žodis „blogas“ kol kas teturi vieną reikšmę.

Elektroniniu paštu gavau žinutę:

Esu skeptikas. Nors akcija tikrai atkreips sąžiningų policininkų dėmesį, nors dalis „svyruojančiųjų“ kitą kartą pamąstys, tačiau tai tikrai nepanaikins pamatinių karo keliuose priežasčių – pernelyg lengvai įgyjamų transporto priemonių ir pernelyg didelio piliečių pasitikėjimo savo vairavimo įgūdžiais.

O kaltieji visada turi būti baudžiami. Kaip probacijos ir kitų alternatyvių poveikio priemonių šalininkas (mano dar 1999 metais rašytas kursinis darbas „Probacija pagal užsienio šalių baudžiamuosius įstatymus“) norėčiau, kad bauda būtų simbolinė ir vieša, nei radikali ir neturinti jokios prasmės.

(nuotraukoje – garsieji ATR sparnuotieji husarai)

Kai istoriją rašo priešai, istorija dirba priešams. Naftos doleriais (12 mln.) finansuotas naujasis rusų istorinis epas primena laikotarpį, kai Maskvą valdėme mes – Abiejų Tautų Respublika, skaičiavusi savo pirmąjį pusšimtį metų.

Maskoliai, vedami Vladimiro Putino propagandos, perlenkia. Tą pripažįsta net rusiškų rezencijų autoriai:

Filmo autoriai taip aktyviai jį siūlo Lietuvoje. Įdomu, ar filmas susilauks panašaus dėmesio kaip ir kitos maskolių propagandos akcijos, ar kaip tik taps paskata rimtai diskusijai ar net nuoseklaus kontr-propagandinio veiksmų plano sukūrimui? Gal kas žinot VSD informacinių karų skyriaus vadovo telefono numerį?

P.S. Filmą RapidShare lankytojams rusai pasiūlė patys čia.

Papildymas, 2007.11.09, 13:39

Jacekas Komaras šia tema paskelbė komentarą interneto portale lrytas.lt.