XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: kasdienybė (Page 77 of 93)

Svarbiausia mūsų gyvenimo dalis – mes patys. Kartais užmirštame ir nematome kasdienių stebuklų.

Mokytojų ir ex-gimnazistų diena KTU Gimnazijoje

Penktadenį viešėjau savo vienintelėje ir nepakartojamoje KTU Gimnazijoje. Kažkurią pavasario ar vasaros naktį kartu Viktoru Juciku per ICQ subrainstormint'a mintis realizuota –  vietoj tradicinės Mokytojų dienos gimnazistams pamokas vedė buvę gimnazistai. Vienas iš jų buvau ir aš. Džiugu, kad Gimnazija išlieka savita ir kiekvienam gimnazistui uždeda antspaudą, kurį pastebėsi iš drąsos, atkaklumo ir pernelyg gero savęs vertinimo 😉

Bene akivaizdžiausiai tas pasimatė, palyginus pirmosios klasės gimnazistus bei trečiokus ir ketvirtokus. Kuo daugiau metų gimnazijoje – tuo didesnė laisvė ir autoritetų nepaisymas. Kartu – tai ir laisvų žmonių požymiai.

Tokie renginiai – visai įdomi galimybė perduoti patirtį. Ar jie (pa)tiko, spręs patys gimnazistai, o jau mūsų pareiga bus galvoti, kuo kitas kartas galėtų būti dar įdomesnis.

Ne daug Lietuvoje žinau universitetų, kurie galėtų pasigirti savo stipria ir kryptingai veikiančia baigusiųjų bendruomene (Alumni). Dar mažiau – mokyklų. Smagu, kad pirmą kartą įgyvendinama idėja patikėjo kolegos – Aras Panckevičius, Aušra Grigaravičiūtė, Tomas Mrazauskas, Lina Mogenytė, Marijus Kalesinskas, Artūras Piliponis, Audrius Masalskis ir, žinoma, pagrindinis variklis – Viktoras Jucikas.

Neaiškumai su Mk 9,38-41 ir Mk 9,43-48

Vakar girdėjau, o šiandien namie radau dvi konkrečias vietas, kurios buvo parinktos „jaunimui“. Deja, mano Šv. Rašto aiškinimo sugebėjimai ryškiai per menki, tad pradžiai pacituosiu:

Jonas jam tarė: „Mokyojau, mes matėme tokį, kuris nevaikščioja su mumis, bet tavo vardu išvarinėja demonus, Mes jam draudėme, nes jis nepanoro eiti su mumis“. Jėzus atsakė: „Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. Kas ne prieš mus, tas už mus! Kas duos jums atsigerti taurę vandens dėl to, kad priklausote Mesijui, – iš tiesų sakau jums, – tas nepraras savo užmokesčio“. Jei tavoji ranka gundo tave nusidėti, – nusikirsk ją! Verčiau tau sužalotam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom patekti į pragarą, į negęstančią ugnį“. Ir jei tavoji koja veda tave į nuodėmę, – nusikirsk ją, nes geriau luošam įžengti į gyvenimą, negu su abiem kojom būti įmestam į pragarą. O jei tave gundo anusidėti tavoji akis, – išlupk ją, nes verčiau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu su abiem akim būti įmestam į pragarą, kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta.

Ir kas dabar galėtumėt paaiškint? Jeigu numanau, kad planuojamas veiksmas padės vienai asmenų grupei, tačiau pakenks kitai – kuria ištrauka turėčiau remtis? Ar pirmąja, siūlančią nebijoti eiti savo pasirinktu keliu, ar antrąja, rezignuojančia prieš bet kokius pokyčius ir bijančia rizikos?

Na, kolegos praktikuojantys katalikai, ką manote?

Prioritetai

Kodėl naujų automobilių daugiau matome puikiai apšviestose neįgaliųjų vietose šalia prekybos centrų nei dulkėtose ir nelabai saugomose aikštelėse šalia bažnyčių?

Ryšiai su dievais

Vakar „baltų lankų“ knygyne netikėtai radau iki 13,99 Lt nupigintą Ingos Lukšaitės knygą „Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje“. Seniai buvau nusižiūrėjęs šią studiją, tačiau 30+ Lt suma šiek tiek stabdė 🙂 Dabar knyga jau ant mano darbo stalo. Pagrindinis dėmesys skiriamas esminio Lietuvos istorijos etapo pradžiai – autorė pradeda XVI amžiaus trečiuoju dešimtmečiu ir baigia XVII amžiaus pradžia.

Apie reformacijos naudą Lietuvos vystymuisi galima kalbėti be perstojo:

  • lietuvių kalbos naudojimo viešoje erdvėje pradžia (knygos, raštai, etc.);
  • naujų meno srovių atsiradimas;
  • pasaulėžiūros ir valstybės valdymo modelio kaita;
  • miestiečių vaidmens valstybės gyvenime atsiradimas;

Labai svarbu, jog reformacija tapo interesu, kurį gynė įtakingiausios Lietuvos giminės (pirmiausia, aišku, Radvilos, nors vėliau ir „atkritę“ iš šalininkų gretų). Reformacija papildė LDK žemėse itin svarbią stačiatikių teisių temą ir tapo vienu pagrindinių religinę toleranciją skatinusių vidinių veiksnių.

Ryšys

Kartais galvoje gimsta poreikis nueiti į bažnyčią. Gal sudėlioti kasdienybės šachmatus, gal šiaip atsipūsti, o gal kokį vieną kitą žodį kažkam pasakyt ar nusiųsti tiesiu taikiniu..

Galiu tik pasveikint, kad mūsiškiiai katalikai žengia tvirtu žingsniu. Pavyzdžiui, Vilniaus arkivyskupija gana nuosekliai siūlo aplankyt visas turimas bažnyčias. Belieka pasirinkti artimiausią – žargonu Jeruzalės vadinamą – ir pataikyt į sau tinkamą laiką (tarkim, kad aš dar jaunimas). Tiesa, šiek tiek gaila, kad mistiška ant Neries kranto stovinti buvusių trinitorių vienuolių šventovė iš dalies uždara ir pasiekiama tik man nežinomais tikslais veikiančių Rekolekcijų namų lankytojams.

Rytinė proto mankšta

Kartais pasigendu matematikos pamokų, ypač rytais, kai jos taip sėkmingai padėdavo įsivažiuoti į ritmą. Todėl dėkodamas Artūrui ir prisimindamas ankstesnius laikus dedikuoju puikaus šaltuko spaudžiamam rytui!

Lengvesnė užduotis:

  • turite 4 išoriškai nesiskiriančias monetas;
  • turite svarstykles, kurios sveria tik „sunkiau-lengviau“;
  • viena iš monetų netikra (skiriasi svoris, tačiau neaišku, ar didesnis, ar mažesnis);
  • kaip 2 svėrimais surasti netikrą monetą?

Sudėtingesnė užduotis:

  • sąlygos tos pačios, tik:
    • 12 monetų;
    • 3 svėrimai;
  • užduotis ta pati – surasti netikrą monetą.
« Older posts Newer posts »