Vakar girdėjau, o šiandien namie radau dvi konkrečias vietas, kurios buvo parinktos „jaunimui“. Deja, mano Šv. Rašto aiškinimo sugebėjimai ryškiai per menki, tad pradžiai pacituosiu:
| Jonas jam tarė: „Mokyojau, mes matėme tokį, kuris nevaikščioja su mumis, bet tavo vardu išvarinėja demonus, Mes jam draudėme, nes jis nepanoro eiti su mumis“. Jėzus atsakė: „Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. Kas ne prieš mus, tas už mus! Kas duos jums atsigerti taurę vandens dėl to, kad priklausote Mesijui, – iš tiesų sakau jums, – tas nepraras savo užmokesčio“. | Jei tavoji ranka gundo tave nusidėti, – nusikirsk ją! Verčiau tau sužalotam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom patekti į pragarą, į negęstančią ugnį“. Ir jei tavoji koja veda tave į nuodėmę, – nusikirsk ją, nes geriau luošam įžengti į gyvenimą, negu su abiem kojom būti įmestam į pragarą. O jei tave gundo anusidėti tavoji akis, – išlupk ją, nes verčiau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu su abiem akim būti įmestam į pragarą, kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta. |
Ir kas dabar galėtumėt paaiškint? Jeigu numanau, kad planuojamas veiksmas padės vienai asmenų grupei, tačiau pakenks kitai – kuria ištrauka turėčiau remtis? Ar pirmąja, siūlančią nebijoti eiti savo pasirinktu keliu, ar antrąja, rezignuojančia prieš bet kokius pokyčius ir bijančia rizikos?
Na, kolegos praktikuojantys katalikai, ką manote?
