Teigiama, kad Antalieptės bažnyčios istorija prasidėjo XVIII amžiaus pradžioje, kai 1732 metais Livonijos kaštelionas Jonas Mykolas Strutinkis bei jo sūnus Juozapas Strutinskis (Salako bei Strutynės valdytojai) į Antalieptę pakvietė basuosius karmelitus ir skyrė žemės valdas.

1744 metais vienuoliai pradėjo rūpintis naujos bažnyčios statyba, o 1763 metais užbaigė pagrindinius darbus ir bažnyčią pašventino Šv. Kryžiaus vardu.

Man Antalieptės bažnyčia įdomi tuo, kad būtent čia turėjo būti krikštyjami mano proseneliai:

Iki pat Dusetų filijinės Daugaulių bažnyčios pavertimo parapijine tai buvo pagridinė Velaikių kaimo bažnyčia, todėl su Antaliepte ir sietinas beveik šimtmetis giminės istorijos.

Spėju, kad būtent čia turėjo būti pašventinta ir iš Pabiržės parapijos (dabar Biržų raj.) atsikėlusio Juozapo (vyresniojo) santuoka su Kristina Rupinskyte. Kol kas galiu tik spėlioti, kad šis pora šimtų kilometrų siekiantis gyvenamosios vietos keitimas susijęs su III-iuoju Abiejų Tautų Respublikos padalinimu, galbūt dalyvavimu Kosciuškos sukilime. Giminės pasakojimai atmena tik kažkokius dvarelius netoli Biržų, o XVIII amžiaus pabaigos dokumentai kol kas nepapaskoja su kuo ir prieš ką prosenelis kariavo 🙂

Ši nuotrauka bene geriausiai parodo caro Rusijos „darbelius“  Lietuvoje – suniokotas stiliaus vientisumas,  atvežtinių gyventojų nepritapimas vietiniams. Ir tai tik keli pavyzdžiai.