XXI a. kasdienybės dienoraštis

Author: Liutauras (Page 163 of 216)

Tramplynas

Žiemos savaitgalių negalima aukoti – tai mūsų ir nosį balinančio šaltuko laikas. Štai ir šiandien rytmetys prabėgo ant vieno Aukštaitijos kalno, kurį slidininkams pritaikė vokiečių, prancūzų, britų – visų ES senbuvių pinigai. Rytmetys dažniausiai primena pabudimą iš miegų – reikia prisiminti įgūdžius, vėl išmokti patogiau dėlioti kojas, miklinti pirštus ar svarbiausiu momentu kryptelėti užpakaliu..

Rytmetį baigia šuolis tramplynu, kai pakibęs ore kūnas lieka įkalintas tik tarp begalės fizikos dėsnių. Pasiruošimas šuoliui prasideda vos pajutus kalno viršūnę, vos pora kartų stumtelėjus save lazdomis. Po slidėmis gurgždantis sniegas, atrodo stabdo laiką ir kartu tik kaitina tuo mažus žmogeliukus, kurie iš vienos galvos pusės į kitą bėgioja su pranešimais ir perspėjimais apie vaizdą, kurį perduoda plačiai atmerktos akys.

Tramplynas užbaigia trumpą, tačiau gana statų takelį. Jis tarsi šalimais tekančio upelio vingis – truputį lenktas, truputį į dešinę. Sakydamas tramplynas, tikriausiai paišau vaizdus iš televizoriaus ekranų, kai šalmais ir ietis primenančiomis slidėmis ginkluoti bebaimiai tarsi kirviu pralaužia ore taką. Šis Aukštaitijos tramplynas kitoks. Priekyje tik tolumoje matyti sniegas, keltuvo rankos ir judantys taškeliai – slidininkai. O čia, likus porai metrų iki akimirkos, kada sustingsta kraujas, telieka į vieną tašką įsispraudusi visata. Čia nebėra rūpesčių, klausimų ar dvejonių. Čia tik atsakymai. Viena pernelyg krypuojanti koja, nespėta priglausti lazda ir visa tai stebintis Tu.

Laiką, kai slidės liečia orą, galima pavadinti skrydžiu. Tačiau akylesnis tai papasakotų mintimis, kurios neturi laiko. Laikas išnyksta tarsi merginos iš fizikos laboratorijų. Tėra du taškai, kuriuos jungia.. grynas adrenalinas?! Akimirka baigiasi kartais bergždiomis pastangomis išlaikyti pusiausvyrą, kartais iš pačios esybės gelmių trykštančiu šūksniu “nenukritau!”. Kai kas gal dar prisimintų kojas, kurios ką tik kėlė net kelis kartus pasunkėjusį kūną. Būtent kojos atsilaikė prieš fizikos dėsnius, kurie į žemę bandė trenkti ne tik slides, bet ir jas vadeliojantį.

Ir jeigu kaulai nesulūžo, tai laikas vėl pradeda tiksėti. Pradeda barbenti savo pirštais ir sekundėmis, mintys vėl lekia greičiau už vėją, o galvoje lakstantys žmogeliukai brandina naują laiko panaikinimo mintį.

Savivaldybių tarybų rinkimai: už ką nebalsuosiu

Formaliai esu Utenos rajono gyventojas, todėl galiu rinktis iš šio 11 politinių partijų sąrašo.

Pirmas filtras – tai politiniai melagiai. Tokiais iš karto laikau partijas, kurių nariai, būdami Seimo nariais, kandidatuoja į savivaldybių tarybas. Taigi, iš galimų balsų gavėjų iškrenta:

  • Nr. 5 – „Tvarka ir teisingumas“ (liberaldemokratai) – R.Ačas Raseinių rajone;
  • Nr. 13 – Lietuvos socialdemokratų partija – A. Paleckis, J.Jagminas Vilniaus mieste;
  • Nr. 18 – Pilietinės demokratijos partija – H. Žukauskas, J.Lionginas Vilniaus mieste;
  • Nr. 20 – Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) – K.Starkevičius Kauno mieste, E.Pupinis Utenos rajone;
  • Nr. 22 – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – P.Auštrevičius Vilniaus mieste, E.Gentvilas Klaipėdos mieste;
  • Nr. 24 – Naujoji sąjunga (socialliberalai) – A.Monkevičius, J.Mikaila Vilniaus mieste, V.Simulik Šiaulių mieste.

Šiandien alfa.lt publikuoja įdomų Ryto Staselio komentarą, kuriame pateikiama analizė, kurios partijos ignoruoja virtualią erdvę. Aišku, kad su nepripažįstančiais informacinės visuomenės man yra nepakeliui:

  • Nr. 1 – Politinė partija Rusų aljansas;
  • Nr. 6 – Lietuvos lenkų rinkimų akcija;
  • Nr. 8 – Partija „Jaunoji Lietuva“;
  • Nr. 10 – Lietuvos laisvės sąjunga,;
  • Nr. 14 – Lietuvos liaudies sąjunga „Už teisingą Lietuvą“;
  • Nr. 17 – Lietuvos rusų sąjunga;
  • Nr. 18 – Pilietinės demokratijos partija;
  • Nr. 23 – Krikščionių konservatorių socialinės sąjunga (puslapis internete paskutinįsyk atnaujintas 2004-ųjų vasarį).

Trečias filtras – etika. Artūro Zuoko vadovaujama Liberalų ir centro sąjunga (Nr. 4) beveik neabejotinai susijusi su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio apšmeižimu, todėl tai uždeda partijai kryžių visiems laikams, kol nuo to ji neatsiribos ar viešai neatsiprašys. Lygiai tokia pati lemtis tenka ir Darbo partijai (Nr. 21), kuri nesugeba atvirai atsisakyti sąsajų su Viktoru Uspaskichu, leidžiančiu sau atvirai tyčiotis iš mūsų šalies.

Taig, iš ko dar galiu rinktis?

Dabar belieka perskaityti jų rinkimų programas.

organizacijos etikos kodeksas – kodėl ir kam?

Žaviuosi organizacijomis, kurios turi tvirtas vertybes ir jas diegia
savo kasdienėje veikloje. Gražu, prasminga ir, svarbiausia, efektyvu,
kai tokius principus nuosekliai palaiko aukščiausi vadovai.

Kodėl?

<…> We are looked upon by our customers, shareholders and the local communities. They look upon us and judge our actions. They want to see us as a model company, an example to be followed both in [HOME MARKET] and abroad.

We also need the Code of Ethics to become a better organization, enjoying respect and confidence. We want [COMPANY] to be a company that is consistent in pursuing its goals, oriented towards cooperation, honest, loyal, professional, responsible and valued for its business initiatives. <…>

Laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskusija apie blogerių konferenciją

Šiandien 10.10 „gyvai“ ir pakartojimą 19.10 per „Žinių radiją“ galite išgirsti, kaip būsiu sutaršytas į gabalus, kaip blogeriai bus nepripažinti žurnalistais, kaip tai bus nukelta tolimai ateičiai.

O gal ir ne 🙂 Pakalbėsim su buvusiai mano darbovietei (IVPK) vadovaujančiu Aurimu Matuliu, naujojo Visuomenės informavimo įstatymo darbo grupės kolegomis Laimonu Ubavičium (KM) ir Edita Žiobiene (ŽLEK ir MRU). Aišku, laidą veda Dainius Radzevičius.

O viso to kaltininkai, aišku, esam patys su „ŽudykReklamą“ – ta netikėtai mums patiems itin sėkminga konferencija tampa realybės iššūkiu, kuris normaliems biurokratams turėtų kelti šiurpą 🙂

Papildymas: laidos įrašą galite atsisiųsti iš čia.

« Older posts Newer posts »