XXI a. kasdienybės dienoraštis

Author: Liutauras (Page 152 of 216)

kiek MES turėtume uždirbti?

Anot „Gyvenk ir dirbk Lietuvoje“, turintys „auksines“ rankas, gali tikėtis:

  • mūrininkas – iki 8000 Lt;
  • suvirintojas – iki 6000 Lt;
  • vairuotojas – iki 7000 Lt;
  • dažytojas – iki 8600 Lt.

Tarkim, nesam „patys patys“, prisitaikom koeficientą 2/3. Gaunam, kad per mėnesį banko sąskaita turėtų papilnėti 5733 Lt. Tarkim, per mėnesį statybininkai dirba kokias 22 dienas. Tai reiškia, kad per dieną uždirba 260 Lt. Pažymėsiu, kad čia atlyginimas, tai reiškia, kad darbdavys generuoja gerokai didesnes pajamos, iš kurių padengia išlaidas (kuras, darbo rūbai, įrankiai, mokesčiai ir pan.).

Ką tai turi bendro su informacijos vadyba, komunikacija ar ryšiais su visuomene?

Esu tikras, kad net skaičiuojant „į rankas“ tokios dienos pajamos mūsų specialybės piliečiams – retas atvejis. O juk mūsų cechuose sąnaudos žymiai mažesnės, todėl akivaizdu, kad pajamingumas ir pelno marža ryškiai per maža.

Tada, kai proftechnines baigę ir dažnai alkoholiu piktnaudžiauti nevengiantys piliečiai uždirba daugiau nei MES, besitenkinantys baltomis apykaklėmis, bet jas gavę ne po vienerių metų studijų, galimi du sprendiniai:

  • pasirenkam neakivaizdines statybos studijas arba tiesiog proftechninės elektriko specialybę, sudarom spec. programą ir pabaigiam per metus ar keletą mėnesių;
  • ženkliai ir visoje rinkoje tuo pat metu keliam dabartinių darbų įkainius (alio! kas čia kūrė asociaciją? vienas iš pirmųjų darbų, IMHO, būtų kartelinis susitarimas).

Propaganda: 1983 m. rugpjūčio 9 d. „Vakarinės naujienos“ (VI)

Nors dabartinių Lietuvos televizijų programų kokybė žemiau kritikos ribų, tačiau 1983-iaisiais televizorius iš tiesų turėjo būti nuobodybių dėžutė.

Kodėl televizijos transliacijos prasidėdavo tik 17-18 valandą? Kiek suprantu, „Vakarinės naujienos“ iš tiesų pasirodydavo vakare, todėl tos dienos rytinės programos jau neverta spausdinti. Kitos dienos programose jau yra ir rytinės transliacijos programos.

Galbūt tai atsitiktinumas, tačiau visose programose bene geriausias transliacijų laikas skiriamas trims sritims:

  • informacijai / žinioms;
  • vaikams;
  • sportui.

Ką tai reiškia?

  1. žinių blokai – tai klasikinė propagandos priemonė, kurią galima išnaudoti kaip puikų galimybę manipuliuoti vienakrypte informacija;
  2. vaikų ugdymas – prioritetinė propagandos šaka, nes čia ne tik daromas lengviausias poveikis (t.y. lengviausia manipuliuoti), bet ir poveikis yra pats efektyviausias, turi ilgalaikį efektą;
  3. sportas, spėju, pasirinktas kaip tam tikra tolerancijos skatinimo tarp „broliškų“ tarybinių respublikų priemonė, nes taip ne tik supažindinama su tolimų ir neregėtų šalių aplinka (pavyzdžiui, apie vieną pažangiausių respublikų – Baltarusiją – sužino visa Sąjunga), bet ir suteikiama galimybė įsitikinti, kad „ten taip pat žmonės“.

Beje, su sporto turiniu lyginčiau ir menines/muzikines programas. Vienur tai dramos spektaklis, kitur – Indijos atlikėjų pasirodymas ar tarybinių muzikantų konkursas, trečiur – meninis filmas.

 

Employee's Right to Blog: Free Speech Challenge for Enterprises in Information Society

On April 27th-28th Latvian Academy of Sciences together with Mykolas Romeris University (Vilnius) and College of Law (Riga) will host a conference “Third Year within the European Union: Topical Problems in Management of Economics and Law”, where I will present the topic about employee's right to blog. A short summary:

Growth of internet has created a new phenomenon of publicly available personal web diaries (weblogs, blogs). The new medium is a perfect vehicle to connect employees in huge enterprises, therefore, members of information society use it as a platform to protect employees’ interests. At the same time, blogging employees create threats that internal information might be disclosed, clients will receive negative comments from employees. Leading international companies do not wait for the trials to begin and start adapting blogging policies. The situation in Europe is slow, but uncovering legal disputes will intensify the academic discussion between employees’ and employers’ supporters.
« Older posts Newer posts »