Nors dabartinių Lietuvos televizijų programų kokybė žemiau kritikos ribų, tačiau 1983-iaisiais televizorius iš tiesų turėjo būti nuobodybių dėžutė.

Kodėl televizijos transliacijos prasidėdavo tik 17-18 valandą? Kiek suprantu, „Vakarinės naujienos“ iš tiesų pasirodydavo vakare, todėl tos dienos rytinės programos jau neverta spausdinti. Kitos dienos programose jau yra ir rytinės transliacijos programos.

Galbūt tai atsitiktinumas, tačiau visose programose bene geriausias transliacijų laikas skiriamas trims sritims:

  • informacijai / žinioms;
  • vaikams;
  • sportui.

Ką tai reiškia?

  1. žinių blokai – tai klasikinė propagandos priemonė, kurią galima išnaudoti kaip puikų galimybę manipuliuoti vienakrypte informacija;
  2. vaikų ugdymas – prioritetinė propagandos šaka, nes čia ne tik daromas lengviausias poveikis (t.y. lengviausia manipuliuoti), bet ir poveikis yra pats efektyviausias, turi ilgalaikį efektą;
  3. sportas, spėju, pasirinktas kaip tam tikra tolerancijos skatinimo tarp „broliškų“ tarybinių respublikų priemonė, nes taip ne tik supažindinama su tolimų ir neregėtų šalių aplinka (pavyzdžiui, apie vieną pažangiausių respublikų – Baltarusiją – sužino visa Sąjunga), bet ir suteikiama galimybė įsitikinti, kad „ten taip pat žmonės“.

Beje, su sporto turiniu lyginčiau ir menines/muzikines programas. Vienur tai dramos spektaklis, kitur – Indijos atlikėjų pasirodymas ar tarybinių muzikantų konkursas, trečiur – meninis filmas.