Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Page 186 of 217

Ydos dažnai kyla dėl noro pabėgti nuo savęs?!

Vakar netyčia suvokiau vieną dalyką – daugelis ydų, problemų atsiranda dėl to, jog nuo kažko bėgame, kažko vengiame, bandome „užsimiršti“. Panirdami į virtualią erdvę, gerdami alų, žaisdami krepšinį ar mėtydami kazino žetonus, net vartodami stipresnius svaigalus tiesiog „stumiame“ laiką. Šie užsiėmimai atstoja kažką tikra, ko nerandame ar ko negauname. Vieniems tai – gyvenimo prasmė, kitiems – artimųjų dėmesys, tretiems – bandymas negalvoti apie savo nesėkmes ir t.t. ir pan.

Visgi, kažkur turi būti linija, ribojanti šį „bėgimą nuo savęs“ bei tikrųjų savo poreikių ir interesų tenkinimą. Kaip ją aptikti?

Koks yra patirties matas? Arba ES kaip biurokratų rojus

Du kareiviai:

  • vienas tyliame pasienio poste prastovėjo 10 metų;
  • antras 1 mėnesį praleido fronto linijoje.

Kaip manote – kuris iš jų turi sukaupęs daugiau patirties ir yra vertingesnis karo lauke?

Europos personalo atrankos agentūra renkasi tylenius ir pasyvuolius. Jeigu netikite – pasiskaitykite bent vienas viešai skelbiamos personalo atrankos taisykles.. Galite būti puikus specialistas, tačiau jeigu jums trūks bent 1 dienos iki EPSO reikalaujamos „pasyvios sargybos“ termino – būsite automatiškai eleminuotas.

Kad tai ne tik mano išvedžiojimai, oficialus EPSO atsakymas:

<…>

What is certain that the 10 years of prof. exp. will be applied and remain required. The evaluation of the content of these years is a compency of the selection board. So, what will or won't be considered by the selection board as relevant prof. exp. can't be guaranteed by the administration.

<…>

This is of course a decision of the selection board; but I don't see how they could interpret the mentioned number of years (10) if less, it still makes 10.

<…>

Būtų labai juokinga, jeigu EPSO atrankos principus pradėtų naudoti kariuomenė, policija ar net visi verslininkai – efektyvumas, matyt, pramuštų visas lubas 🙂

II skyriaus ištrauka

„Delfi.lt“ portalas toliau skelbia knygos „Kaip tapti žinomam: etiški ryšiai su visuomene“ ištraukas. Žemiau – II skyriaus „Kas tie ryšiai su visuomene?“ ištrauka apie dažniausiai naudojamus taktinius ryšių su visuomene veiksmus.

<…>

Nors ryšių su visuomene veikla dažniausiai vadinama kūrybine, tačiau dažnai kūrybiškumo trūksta arba jis pasireiškia ne laiku ir ne vietoje. Suprantama, kad ir tokiose situacijose būtina imtis veiklos ir spręsti kylančias problemas, todėl ryšių su visuomene praktikai kartais naudojasi tradicinėmis ryšių su visuomene priemonėmis. Kartais net sudaromi tokių galimų veiklų sąrašai. Pavyzdžiui, Ronis Singltonas siūlo šias idėjas, kaip galima kurti naujienas, kai viskas, ką turime – senienos:

  • pranešimų žiniasklaidai „atgaivinimas“ – nors pranešimų kūrimo metu gaištama gana daug brangaus laiko, tačiau dažnai jų kelias į viešumą baigiasi organizacijos interneto svetainėje, todėl savo darbą galite išgelbėti tą pačią patvirtintą informaciją naudodami ateityje – pateikdami ją tiesioginių interviu metu, kurdami vartotojų sėkmės istorijas;
  • ekspertų komentarai – nors ši žiniasklaidos sritis Lietuvoje nėra itin populiari, tačiau jos pirmieji požymiai gana teigiami – įvairių sričių ekspertai iš tiesų gali suteikti daug naudingų patarimų, įžvalgų, todėl jiems dažnai atveriamos redakcinės spaudos priemonių skiltys;
  • viešieji pranešimai – surinkite informaciją apie numatomus seminarus, konferencijas, kai kurie tikrai atitiks organizacijos veiklos sritį ir pobūdį; parengę pranešimo juodraštines tezes, jas pristatykite renginio organizatoriams – net jeigu nepavyks susitarti, šią medžiagą galėsite panaudoti savo kasdienėje veikloje;
  • apskritojo stalo diskusijos – galite tokį renginį vadinti ir seminaru, tačiau pagrindinis tikslas paprastas – sukvieskite nuomonę formuojančius asmenis, pasakykite jiems temą ir kartu galėsite pareikšti savo nuomonę;
  • kvieskitės į svečius – nors daugeliu atvejų žurnalistai organizacijos biure jau bus buvę, tačiau ieškokite naujų galimybių – pakvieskite į naujos paveikslų parodos atidarymą ar naujo įrenginio išbandymą;
  • reguliarūs dalykiniai pietūs – kas mėnesį ar ketvirtį į dalykinius pietus tikrai galite kviesti tuos žurnalistus, apžvalgininkus, su kuriais nuolat bendraujate; nebūtinai privalote turėti „puikią naujieną“ – pakaks ir bendro pobūdžio pokalbio apie organizacijos aplinkos tendencijas;
  • „trečiųjų šalių“ galimybės – domėkitės savo aplinka, tai leis sužinoti ne tik tinkamą metą reaguoti į konkurentų veiksmus, bet ir padės tapti „trečiąja šalimi“; galbūt batsiuvys negalės komentuoti oro linijų konkurencijos, tačiau makroekonomikos pokyčiai – puiki tema bet kokių organizacijų atstovų įžvalgoms;
  • darbas bendruomenei – paprasčiausias būdas užsitikrinti teigiamą žiniasklaidos dėmesį. Galite remti sunkiau besiverčiančias visuomenės grupes, rūpintis gamta ar tiesiog suteikti galimybę nemokamai aplankyti koncertą.

Be šių idėjų, jau ir Lietuvoje dažnai girdime santykinai „tuščioje“ informacinėje erdvėje kuriamas tokio pobūdžio naujienas:

  • įvairūs konkursai – rinkite „geriausią“, „sparčiausią“, „objektyviausią“ ir bet kokį kitą – konkursų priziniai fondai dažnai neviršija keleto tūkstančių litų, tačiau yra puiki proga parodyti savo išmonę;
  • TOP sąrašai – tai puiki periodinė ryšių su visuomene priemonė, nes sukuria ne tik momentinę ryšių su visuomene galimybę, tačiau pradeda kurti istoriją: „pakilo“, „nukrito“, „priežastys“, „atsitiktinumai“ ir pan.;
  • rinkos tendencijos – savo veiklos rezultatus visada turėtumėte pagrįsti bendros aplinkos pokyčiais, tačiau ši komentarų sritis – laisva erdvė improvizacijai, kai kasdienių naujienų trūksta;
  • interneto svetainė, jos atnaujinimas – per savaitę galite sukurti interneto svetainę, kurios niekas neskaitys, tačiau kuri bent trumpam atkreips dėmesį; www.noriu-penktadieni-namo.lt tikrai susilauktų bent trumpalaikio dėmesio, o vėliau ją galima atnaujinti ir vėl atkreipti visuomenės dėmesį.

Lietuvos naujienų agentūrų atstovai verslo įmonėms pataria pasinaudoti ir kitais organizacijoms svarbiais momentais:

  • geriausias mėnuo, geriausias ketvirtis, didžiausias užsakymas, klientu tapo žinomiausia bendrovė;
  • „apvalus“ skaičius – milijonas, dešimt;
  • veiklos jubiliejus – geriausia derinti su veiklos rezultatų skelbimu;
  • įvairių veiklos rodiklių pateikimas – didžiausi atlyginimai, didžiausias vienos akcijos pelnas ir pan.

Kai kurie ryšių su visuomene specialistai siūlo dar daugiau galimybių:

  • pristatymai rinkos analitikams;
  • sėkmės istorijos, jų pasakojimas;
  • laiškai redakcijai;
  • žiniasklaidos vizitai (kelionės);
  • produktų ir paslaugų apžvalgos;
  • dalyvavimas parodose, pristatymuose.

<…>

Knyga atspausdinta

Fiksuoju. 2006.08.23 11:09 gavau el.pašto žinutę:

Laba diena,

Jau turime atspausdinta knyga.


Zigmas Žygus
Direktorius / Director
Smaltijos leidykla, UAB

Taigi, artimiausiomis dienomis knygą jau bus galima įsigyti knygynuose, o oficialų pristatymą planuoju rugsėjo 5 ar 7 dieną.

Radvilų rūmai Vilniuje laukia pilno atstatymo?

Kaip teigia Lietuvos dailės muziejus, pirmasis Radvila, kuris dabartinės Vilniaus gatvės pabaigoje pasistatė rūmus, buvo Mikalojus Radvila Juodasis. Vėliau:

  • Jonušas Radvila pagal Jono Ulricho projektą juos rekonstravo į rezidentinius rūmus;
  • Tvanas ir keletas Vilniaus miesto gaisrų rūmus nuniokojo;
  • XVIII a. pradžioje Dominykas Radvila rūmus dovanojo Vilniaus labdarių draugijai.

Čia pridedu keletą vaizdų, kaip rūmai atrodo dabar (nuotraukos darytos 2006 rugpjūčio 17 dieną).

O taip juos savo pokario vaizduotėje matė dailininkas Vytautas Gabriūnas (spėčiau, kad akvarėlės tapytos apytiksliai 1967 metais, kai rūmus pradėta tvarkyti ir restauruoti).

« Older posts Newer posts »