Du kareiviai:
- vienas tyliame pasienio poste prastovėjo 10 metų;
- antras 1 mėnesį praleido fronto linijoje.
Kaip manote – kuris iš jų turi sukaupęs daugiau patirties ir yra vertingesnis karo lauke?
Europos personalo atrankos agentūra renkasi tylenius ir pasyvuolius. Jeigu netikite – pasiskaitykite bent vienas viešai skelbiamos personalo atrankos taisykles.. Galite būti puikus specialistas, tačiau jeigu jums trūks bent 1 dienos iki EPSO reikalaujamos „pasyvios sargybos“ termino – būsite automatiškai eleminuotas.
Kad tai ne tik mano išvedžiojimai, oficialus EPSO atsakymas:
<…>
What is certain that the 10 years of prof. exp. will be applied and remain required. The evaluation of the content of these years is a compency of the selection board. So, what will or won't be considered by the selection board as relevant prof. exp. can't be guaranteed by the administration.
<…>
This is of course a decision of the selection board; but I don't see how they could interpret the mentioned number of years (10) if less, it still makes 10.
<…>
Būtų labai juokinga, jeigu EPSO atrankos principus pradėtų naudoti kariuomenė, policija ar net visi verslininkai – efektyvumas, matyt, pramuštų visas lubas 🙂
Keistas analogijas išvedinėji. Tikimybė, kad ta 10 metų patirtis apsiribos 0 mėnesių karine patirtimi yra arti nulio. Nenuvertink žmonių. Galiausia pasirinkimas visada didesnis negu iš 2.
sutinku, hiperbolizuoju. tačiau tikrai manau, kad patirtį vertinti formaliu darbo sutarties trukmės kriterijum yra juokinga
Problema yra ta, kad darbdavys niekada neturi visos reikiamos informacijos apie kandidatą užimti tam tikrą poziciją. Taigi egzistuoja įvairūs atrankos būdai, kurie padeda (ar bent jau turėtų padėti) sumažinti tą informacijos stoką. Kaip vienas iš kriterijų yra naudojamas darbo stažas. Akivaizdu, kad pats savaime toks skaičius nieko nereiškia. Vis dėlto didesnį darbo stažą turintis asmuo greičiausiai vidutiniškai bus taip pat daugiau patyręs, turės daugiau žinių, įgūdžių, didesnę kompetenciją ir pan.
pilnai pritariu. todėl ir teigiu, kad ES yra puiki „vidutinybių kalvė“
"kuris iš jų turi sukaupęs daugiau patirties ir yra vertingesnis karo lauke?"
Taip, čia iškyla patirties ir žinių vertinimo klausimas, ir tampa keblu norint pasverti kvalifikaciją bei palyginti praktinį profesionalumą. Formalizuotose struktūrose visur vyrauja formalūs kriterijai. Tik vienur jie užgožia labiau, kitur mažiau.
Taip, ES laikosi formalumų, bet ne mažiau jų laikosi ir kitos įstaigos. Anksčiau buvo lanksčiau… Bet čia reikia PASITIKĖJIMO.
Toks Nyčė savo mokslinius vardus gavo dėka savo knygų, o ne už disertacijas.