XXI a. kasdienybės dienoraštis
Kol kas pakanka konstatuoti:
Ana Politkovskaja rašė apie Čečėniją ir Šiaurės Kaukazą, dirbo žurnaliste viename iš nedaugelio bent sąlyginai nepriklausomų Maskvos laikraščių „Новая газета“.
| Spalio mėnesio FHM'e (t. p. žr. FHM kaimynų merginų blogą) – tradiciškai kandžių redaktorių naujienų apžvalgos. Knygų skyrelyje keletas minčių ir mano knygai „Kaip tapti žinomam: etiški ryšiai su visuomene“.
Atsakymus rasite į kai kuriuos klausimus:
FHM įvertinimas? 4 / 5 ! Ot, šmikiai, tipo tai nėra Lietuvos metų įvykis 😉 |
 |
Vakar girdėjau, o šiandien namie radau dvi konkrečias vietas, kurios buvo parinktos „jaunimui“. Deja, mano Šv. Rašto aiškinimo sugebėjimai ryškiai per menki, tad pradžiai pacituosiu:
| Jonas jam tarė: „Mokyojau, mes matėme tokį, kuris nevaikščioja su mumis, bet tavo vardu išvarinėja demonus, Mes jam draudėme, nes jis nepanoro eiti su mumis“. Jėzus atsakė: „Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. Kas ne prieš mus, tas už mus! Kas duos jums atsigerti taurę vandens dėl to, kad priklausote Mesijui, – iš tiesų sakau jums, – tas nepraras savo užmokesčio“. | Jei tavoji ranka gundo tave nusidėti, – nusikirsk ją! Verčiau tau sužalotam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom patekti į pragarą, į negęstančią ugnį“. Ir jei tavoji koja veda tave į nuodėmę, – nusikirsk ją, nes geriau luošam įžengti į gyvenimą, negu su abiem kojom būti įmestam į pragarą. O jei tave gundo anusidėti tavoji akis, – išlupk ją, nes verčiau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu su abiem akim būti įmestam į pragarą, kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta. |
Ir kas dabar galėtumėt paaiškint? Jeigu numanau, kad planuojamas veiksmas padės vienai asmenų grupei, tačiau pakenks kitai – kuria ištrauka turėčiau remtis? Ar pirmąja, siūlančią nebijoti eiti savo pasirinktu keliu, ar antrąja, rezignuojančia prieš bet kokius pokyčius ir bijančia rizikos?
Na, kolegos praktikuojantys katalikai, ką manote?
Kodėl naujų automobilių daugiau matome puikiai apšviestose neįgaliųjų vietose šalia prekybos centrų nei dulkėtose ir nelabai saugomose aikštelėse šalia bažnyčių?
Vakar „baltų lankų“ knygyne netikėtai radau iki 13,99 Lt nupigintą Ingos Lukšaitės knygą „Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje“. Seniai buvau nusižiūrėjęs šią studiją, tačiau 30+ Lt suma šiek tiek stabdė 🙂 Dabar knyga jau ant mano darbo stalo. Pagrindinis dėmesys skiriamas esminio Lietuvos istorijos etapo pradžiai – autorė pradeda XVI amžiaus trečiuoju dešimtmečiu ir baigia XVII amžiaus pradžia.
Apie reformacijos naudą Lietuvos vystymuisi galima kalbėti be perstojo:
|
 |
Labai svarbu, jog reformacija tapo interesu, kurį gynė įtakingiausios Lietuvos giminės (pirmiausia, aišku, Radvilos, nors vėliau ir „atkritę“ iš šalininkų gretų). Reformacija papildė LDK žemėse itin svarbią stačiatikių teisių temą ir tapo vienu pagrindinių religinę toleranciją skatinusių vidinių veiksnių.
Ryšys
 |
Kartais galvoje gimsta poreikis nueiti į bažnyčią. Gal sudėlioti kasdienybės šachmatus, gal šiaip atsipūsti, o gal kokį vieną kitą žodį kažkam pasakyt ar nusiųsti tiesiu taikiniu.. |
Galiu tik pasveikint, kad mūsiškiiai katalikai žengia tvirtu žingsniu. Pavyzdžiui, Vilniaus arkivyskupija gana nuosekliai siūlo aplankyt visas turimas bažnyčias. Belieka pasirinkti artimiausią – žargonu Jeruzalės vadinamą – ir pataikyt į sau tinkamą laiką (tarkim, kad aš dar jaunimas). Tiesa, šiek tiek gaila, kad mistiška ant Neries kranto stovinti buvusių trinitorių vienuolių šventovė iš dalies uždara ir pasiekiama tik man nežinomais tikslais veikiančių Rekolekcijų namų lankytojams.
Apie vairuotojų egzaminus rusų kalba ir aukštų technologijų eksportą į Taivaną
LRT radijas, Radijo ringas
© 2026 Liutauras Ulevičius
Theme by Anders Noren — Up ↑