Kol kas pakanka konstatuoti:
- šiandien (06.10.07) 17:10;
- kūną lifte rado kaimynė;
- šautinės žaizdos.
Ana Politkovskaja rašė apie Čečėniją ir Šiaurės Kaukazą, dirbo žurnaliste viename iš nedaugelio bent sąlyginai nepriklausomų Maskvos laikraščių „Новая газета“.
Neseniai akis užkliuvo už latviško delfi (rusų kalba) straipsnio šia tema. Tiesą sakant, buvau kraupiai nustebintas – 90 procentų komentarų neįtikėtinai šlykščiai, peržengiant visas žmogiško padorumo ribas, atsiliepia apie žurnalistę. Pavyzdžiui, vienas komentatorius vadina ją prostitute, kuriai taip ir reikėjo užbaigti. Kitame džiaugiamasi, kad viena \"rusofobe kale\" mažiau. Tiesiog nesitiki, kad įmanoma taip rašyti. Be abejo, kelia didelį nerimą Rusijoje susiklosčiusi situacija ir galima jos ateitis. Tačiau dar labiau gąsdina ir šiurpina tokie komentarai – kaip tokie žmonės mąsto (jeigu jų galvose apskritai vyksta toks procesas)? kaip su tokiais susišnekėti? O svarbiausia – kaip mes su jais gyvensime?
manau, tai dėsninga dabartinių kremliaus vadovų vykdomos atskirų visuomenės grupių priešinimo politikos pasekmė – visi po truputį pradeda nekęsti visų. bet kas, kas mąsto kitaip, tampa daugelių šių radikalų priešu.
kaip reikės gyventi? nežinau. žinau, kad kuo anksčiau pradėsime kalbėtis patys su kaimynais, o ne per kremlių, tuo grečiau galėsime pamatyt rezultatus