Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Page 152 of 218

Riot in Tallinn (Estonia): self-explanatory video

etv video clip from YouTube (more available there) has perfect English translations. No need to ask for additional data, who inspired riots.

Mr. Putin, will you take responsibility and say „Sorry“?

Official Russian propaganda – would you expect any free word from Moscow Kremlin slaves?

Keep going, Estonia! We'll distribute virus of freedom even to autoritarian Moscow.

Latvijos mokslų akademija ir pranešimas apie blogerius

Penktadienį praleidau kelionėje Vilnius-Ryga-Vilnius ir nuobodokoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Latvijos mokslų akademijoje (Latvijas Zinātņu akadēmijas).

Kažkaip jau tapo įprasta, kad Ryga tampa dalykinių kelionių tikslu.
Nors konferencijoje nuskambėjo mintis, kad mes žinome daugiau apie
Vokietiją ar D.Britaniją, nei apie savo kaimynus, tačiau tiek darbo,
tiek mokslo reikalais tikrai dažniausiai lankausi Latvijoje, o ne
kokioje kitoje ES valstybėje.

Turiu pripažint, kad kelias nuo Grenctalės iki Rygos pagaliau už
vokiečių pinigus pasiekė lietuvišką kokybę, nors nuo paskutinio žiedo
(šalia „Lukoilo“) iki
Rygos atkarpa tokia pati „latviška“.. Bet vis tiek gerai, kad
nebereikia sukti pro Biržus ir Skaistkalnį.

Šiek tiek apsimoviau, kol ieškojau Latvijos mokslų akademijos –
naudojau prastą žemėlapį, kuriame Menų akademija pažymėta kaip Latvijos
mokslo akademija, todėl Rygos centro kamščiuose sugaišau daugiau nei
valandą.. kol nuo „Stockman'o“ nuvažiavau iki „Reval'io“ ir
atgalios 🙂 Šiaip Latvijos mokslų akademijos pastatas iš tiesų išsiskiria – kažkuo
net primena Lomonosovo universiteto špilių, tik kad atitinkamai
mažesnis, kiek mažesnės Rygos ambicijos prieš maskolių.

Lietuviai neišgirdo Rousseau

Vakar pasirodė gegužės mėnesio žurnalo „Verslo klasė“ numeris, kuriame ir mano straipsnis apie 1791-ųjų gegužės 3-iosios Konstituciją. Keletas ištraukų:

  • Vienas Vilniaus skveras tikriausiai jau nebebus pavadintas Gegužės 3-iosios Konstitucijos vardu. Konstitucija, kurios kryptis nubrėžė vienas garsiausių pasaulio filosofų Žanas-Žakas Ruso (Jean-Jacques Rousseau), o pirminį tekstą pasiūlė kitas prancūzas Gabrielis Mablis (Gabriel Bonnot de Mably), lietuviams neįtinka nebe pirmą kartą. Prieš daugiau nei pora šimtų metų lietuviai rinkosi ne būtinas reformas, o Gardino seimą, kuriame grąžino Rusijos tvarką ir antrą kartą padalijo Abiejų Tautų Respubliką.
  • Daugeliui įprasta, kad antrojo pasaulinio karo pradžia – tai ir penkiasdešimties metų trukusios nepriklausomos Lietuvos Respublikos okupacijos pradžia. Tačiau mažai kas žino, kad 1791-aisiais Abiejų Tautų Respublikos (ATR) padėtis faktiškai buvo dar blogesnė. Šalies gyvenimą dar 1717 metais užkonservavo Petro I-ojo kariuomenės apsuptas Tylusis Seimas.
  • Gegužės 3-ioji išaušo ne per vieną dieną. Tai ilgų Ketverių metų Seimo diskusijų rezultatas, nors paskelbtas beveik pogrindinėmis sąlygomis. Tai, jog permainos būtinos, dalis visuomenės suvokė jau gerokai anksčiau – dar 1768 metais į Baro konfederaciją susijungę bajorai bandė priešintis Rusijos statytiniam karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui.
  • Paradoksalu, tačiau konfederacijai pralaimėjus, kai kurios filosofų pasiūlytos reformos buvo pradėtos realizuoti. 1773-iaisiais įsteigta Edukacinė komisija, kuri padėjo nuoseklaus tautos švietimo pamatus. 1776-aisiais Seimas įpareigojo kanclerį Andrejų Zamoiskį (Andrzej Zamoyski) parengti naują įstatymų sąvadą, kurio projektas ir buvo pateiktas svarstymui 1780 metais.
  • Prieš pat 1990-ųjų kovo 11-ąją, kai buvo konstatuotas nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimas, vietos komunistų partijos lyderis Algirdas Brazauskas po vasario 16-osios minėjimo renginių ekstremistinėmis nuotaikomis apkaltino Sąjūdį, kuris Aukščiausios Tarybos 3-ioje sesijoje išreiškė ryžtą siekti Lietuvos nepriklausomybės. Per Lietuvos radiją vėliau nepriklausomos Lietuvos Prezidentu tapęs asmuo teigė: „kai kuriuose renginiuose <…> nuskambėjo tokių lozungų, kurie mus jaudina, kurie jokiu būdu nepriimtini. Ir kurie netgi klaidina gyventojus. <…> nepriklausomybės šūkiai – kraštutinis žingsnis“. Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto XVII plenume komunistai pasisakė už Sąjūdžio veiklos suvaržymą, o Algirdas Brazauskas būgštavo, kad Lietuva „visiškai netoli tos ribos, už kurios seka ypatinga valdymo forma ir sugrįžimas į niūrius praeities laikus“. Laimei, kai kas jau žinojo istorijos pamoką, kad toks ryžto vengimas vestų į dar pora šimtmečių trunkančią maskolių priespaudą.

Kaip blogai stuma mokslą į priekį

Savo kailiu jaučiu, kad studentams atsirado nauja didelė tyrimų erdvė – blogosfera. Štai vakar neakivaizdžiai atsakinėjau į Deimilės iš Vilniaus universiteto klausimus:

Kada pradėjote rašyti savo blogą?
Jeigu neklystu, 2005 metų pavasarį

Kaip kilo mintis jį pradėti?
Nuo 2004 metų pradėjau interneto portalams, savaitraščiams rašyti komentarus, kurių vėliau jau nebespėjau „kaupti“. Todėl blogas tapo puikia priemone, kur galėjau dėti visų savo tekstų kopijas. Palengva atsirado ir įrašai, kurie buvo grynai „asmeninės pastabos“, kurios gali būti įdomios ne tik man

Kovo mėnesį dalyvavote pirmojoje Lietuvos blogų konferencija. Jūsų nuomone ar ji buvo naudinga, nusisekusi?
Kaip vienas iš jos iniciatorių, esu gana reiklus, todėl vertinčiau tik „patenkinimai“. Jeigu būčiau pašalietis, tai, manau, galėčiau skirti ir įvertinimą „gerai“. Manau, puiku, kad pirmoji konferencija įvyko. Kokybę tobulinsime

Ar reikėtų daugiau renginių skirtų blogams?
Renginių yra tiek, kiek visuomenė tam turi noro. Noro daugėja – daugėja ir renginių. Tai tiesioginis ryšys. Blogosfera nepasiduoda dirbtiniam „gaivinimui“. Tai natūralus ir stichiškas reiškinys.

Kiek Jūsų nuomone Lietuvoje yra vertų dėmesio blogų? Kodėl taip manote?
Mano „skaitytinų“ blogų sąraše – beveik 200 nuorodų. Todėl grynai mano asmeninė nuomonė – tiek ir yra vertų dėmesio.

Kadangi Jūs blogosferos dalyvis, gal susidarėte nuomonę, kokie žmonės rašo blogus (pvz. jauni, neturintys patirties)?
Skirstyčiau į kelias grupes:
a)    technologijų žinovai;
b)    reflektuojantys neigiamas emocijas (išreiškiant jas kartu jų atsikratoma);
c)    atskirų sričių ekspertai, kuriems blogas – saviraiškos priemonė;
d)    kasdienybės aprašinėtojai;
e)    …

Manau, daugelis blogerių dabar yra jaunimas tarp 15-30 metų.

Kodėl Lietuvos blogeriai nėra tokie aktyvūs palyginus su kitomis šalimis? O gal yra? Kodėl Jūsų nuomone padėtis užsienyje (pvz. Amerikoje) kitokia?
Lietuvoje blogosfera iš tiesų „gimė“ prieš 1-2 metus, todėl natūralu, kad reikia laiko „sniego gniūžtei“ formuotis ir jai pradėti riedėti. Pastebėjau, kad per pastarąjį pusmetį blogosfera žymiai išaugo ir jo populiarumas auga toliau.

Dėl aktyvumo – matyt, kol kas nėra poreikio. Bet ta pati pirmoji konferencija ir parodė, kad pirmieji žingsniai jau daromi.

Blogai Lietuvoje turbūt nėra tokie populiarūs. O gal kai bus daugiau žinančių kas yra blogas, atsiras didesnis susidomėjimas?
Blogai yra populiarūs. Lietuvoje yra iki 5 tūkst. žurnalistų ir apie 50 tūkst. blogų. Laiko klausimas, kada didžioji visuomenės dalis apsigyvens internete. Jau dabar čia gyvenantys nebežiūri tebevijos ir nebeklauso radijo. Laiko klausimas, kada blogai taps pagrindine žiniasklaidos rūšimi.

Kokio tipo blogai Lietuvoje populiariausi (asmeniniai, verslo, politiniai ir pan.)?
Manyčiau, populiariausi yra gyvenimo dienoraščiai ir technologijų blogai

Ar lietuviški blogai profesionalėja, darosi kokybiški?
Taip. Pokyčiai akivaizdūs ir, kaip jau minėjau, tendencija tik toliau ryškėja. Esminis etapas, kurį netrukus pasieksime – tai viešų įprastinių lyderių blogai. Artūras Zuokas čia iš tiesų puikus pavyzdys.

Kokių problemų matote lietuviškoje blogosferoje (gal mažai gero turinio, per jauna auditorija)?
Trūksta profesionalių ekspertų, kurie būtų savo srities žinovai. Pavyzdžiui, kur filosofai, politologai, fizikai, biologai, šunų augintojai ar muzikantai.

Lietuvoje yra žiniasklaidos blogų (kiek žinau delfi ir alfa). Ką apie juos manote, kaip vertinate?
Kol kas tai daugiau „pabandymai“. Galėčiau išskirti tik vz.lt dienoraščius, kurie nuosekliai aria savo vagą. Kiti blogai labiau panašėja į eksperimentus. Be to, žiniasklaidos blogai turi esminį trūkumą – jie kol kas neintegruoti su blogosfera, o tai panaikina daug privalumų.

Pas mus turbūt dar anksti kalbėti apie blogų atsvarą TV, radijui, spaudai? Kaip galvojate, ar kada nors blogai pakeis įprastą žiniasklaidą?
Manau, apie tai kalbėti jau per vėlu. Nepažįstu nei vieno savo aplinkos žmogaus, kuris neturėtų el.pašto adreso, tačiau tikrai žinau, kurie neturi televizoriaus ar bent jau jo visiškai nebežiūri. Svarstyklės jau persisvėrė. Pasauliniai „Edelman“ tyrimai tą tik patvirtina. Internetas žudo vienakryptę televiziją. Radijas ir analitinė spauda išlieka kaip lygiagrečios galimybės, kitos formos miršta.

Pabandykite surasti bent vieną žinią vakaro žinių laidose, apie kurią nebūtų parašyta interneto portaluose prieš 4-5 valandas.

Kokia blogų reikšmė? Ar jie prisideda prie informacijos įvairov�
�s? Ar tai reikėtų laikyti žurnalistika?

Blogų reikšmė – tai puiki erdvė kiekvieno piliečio saviraiškos laisvės realizavimui. Net Vladimiras Putinas neturi pakankamai galių suvaldyti 100 mln. Rusijos Federacijos piliečių mintims, reiškiamoms livejournal.com'e.

Informacijos įvairovė – taip, žmonės rašo apie tai, kas jiems įdomu ir svarbu, o ne apie tai, kas svarbu žinių tarnybos vadovui(-ei). Tai didžiulis žingsnis į priekį.

Riba tarp žurnalistikos ir ne-žurnalistikos nyksta. Jeigu anksčiau turėjome „žurnalistą“ ir „eilinį pilietį“, tai dabar turime „pusiau žurnalistą“, „iš dalies žurnalistą“ ir pan. plačiau – mano diskusija su Aurelijum Katkevičium mano bloge.

Jūsų nuomone blogai neklaidina? Ar galima jais pasitikėti? Juk jų pagalba galima laisvai manipuliuoti kitais?
Blogas – tai žmogaus iš autobuso stotelės mintys. Tikrai gali būti, kad jis klysta, nusišneka ar net sąmoningai meluoja. Tačiau antrą kartą tokio žmogaus neklausysite, t.y. nelankysite jo blogo. Tai puikus laisvos informacijos rinkos konkurencijos veikimo įrodymas.

Be to, blogosfera itin sunkiai pasiduoda manipuliacijoms – kaip sukontroliuoti 100 laikraščių? Kaip suspėti susitarti su 50 tūkst. autorių?

Kokia Jūsų nuomonė, ar galima blogerius vadinti žurnalistais? Kodėl? Skaičiau, kad Seimas Jums nesuteikė akreditacijos. Gal galite apie tai papasakoti plačiau?
Visa istorija mano bloge. Šiuo metu ruošiu skundą administraciniam teismui, tada turėsiu daugiau konkrečių argumentų.

Kodėl Jūsų manymu nėra naujienų blogų, t.y. rašomų neprofesionalių žurnalistų? Gal Lietuvoje pasitikima žiniasklaida, o gal per jauna auditorija ar nėra tokio poreikio?
Tikrai yra – pavyzdžiui, „ŽudykReklamą“, „DievųŽiniasklaida“. Pirmajame pasklebtas faktas apie 25-ą kadrą LNK reklamose tapo LRTK tyrimo pradžia. Dar anksčiau apie dviejų interneto svetainių susijungimą pranešė blogosfera, įprasta žiniasklaida tai „pamatė“ tik po poros savaičių.

« Older posts Newer posts »