Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Page 153 of 218

Kaltas pats

Jeigu kas nors manęs paklaustų, kas kaltas dėl pasaulio klimato kaitos, dažniausiai atsakyčiau, kad labiausiai kaltos tos šalys, kurios sparčiai auga ir naudoja aplinkai kenkiančius, daug anglies dvideginio į aplinką išskiriančius energijos šaltinius. Tačiau teisybė slepiasi šiapus kompiuterio ekrano – kiekvienas asmeniškai gyvename energijos pertekliuje, kurio ilgalaikių pasekmių ir poveikio masto nesugebame suvokti. Pakanka žingsnis po žingsnio prisiminti eilinę dieną.

Tikiu, kad prabudę daugelis prausiamės. Tačiau tikrai ne visi naudojame vandens maišytuvus ar kranus, mažinančius veltui bėgančio vandens srautą. Retai kada užsukame kraną plaudami dantis ar stovėdami duše. Net menki patobulinimai gali sutaupyti iki 50 proc. vandens!

Jeigu britas pusryčiams pjausto morką ir ji iš Pietų Afrikos, tai 1 kalorijai energijos, kurią ši morka suteiks, atvežti iki pusryčių stalo kainavo 66 kalorijas degalų energijos. Alternatyva? Vietos ūkininkų produkcija, kuri vežama mažiau nei 50 km. Žinoma, Jums tai kainuos brangiau, o kai kurių vaisių ar daržovių ragausite tik sezono metu. Beje – ar vakarykščius pirkinius parsinešėte popieriniame maišelyje? Ar žinote, kad plastikinis visiškai sudūlės tik gyvenant kokiai 30-ai jūsų palikuonių kartai? Neblogai palikimą jai paliksite, ar ne?  

Pavalgę pusryčius kartais dalį maisto metate į šiukšliadėžę. O ar rūšiuojate? Ar skirstote plastiką, stiklą, popierių, organines atliekas?  

Koks Jūsų drabužių amžiaus ciklas? Vienas sezonas? Du? Daugybė naudotų drabužių parduotuvių Lietuvoje tik patvirtina, kad apranga ir apavas šiais pertekliaus laikais yra gaminami ir švaistomi veltui. Tikrai galite dar kartą peržiūrėti savo senų drabužių kauges, batus ir, pasitelkę amatininkus, prikelti naujam gyvenimui. Jeigu esate naujienų auka, tai ir tokiu atveju pirkdami drabužius turėtumėte įsitikinti, ar naujausia Jūsų palaidinė ar eilutė kartais nebuvo siūta vaikų, neturinčių nė 12 metų. Net jeigu siuvėjai – suaugę, ar jie nebuvo verčiami dirbti 16 val. per parą? Ar jų darbo sąlygos sveikos ir nekenksmingos? Visada galite rinktis vietinių gamintojų produkciją, kurios gamybos procesą tikrinti žymiai lengviau.  

Į darbą tikrai nevažiuojate dviračiu. Renkatės savo asmeninį automobilį, kurį kiekvieną vakarą grūdate ant kažkada buvusios „žalios“ vejos ploto šalia savo daugiabučio. Daugeliu atvejų atspėčiau, kad darbą pasiekiate vieni, pakeliui nepaimate bendradarbių ar pakeleivių iš autobuso stotelės. Paskaičiuokite. Jeigu paimtumėte, tai darbą kas rytą pasiektumėte 2-4 kartus sparčiau. Manau, tikrai verta aukoti savo asmeninį komfortą vardan sutaupyto pusvalandžio ar net valandos? O jeigu visi važiuotumėme viešuoju transportu?  

Net jeigu vairuojate asmeninį automobilį, tai tikrai galite rinktis itin taupų, į aplinką išmetantį minimalų anglies dvideginio kiekį. Juk mieste net ir 0,8 litro variklio tikrai pakanka. Automobilyje įtaisius dujų įrangą anglies dvideginio į aplinką pateks 10-20 proc. mažiau. Naujausi hibridiniai modeliai šį parametrą sumažina per pusę.  

Jūsų darbo kompiuteris senesnis nei pora metų? Katastrofa! Jis juk nebetinkamas naudoti! O gal klystame? Neseniai išbandžiau savo pirmąjį asmeninį IBM tipo kompiuterį (386sx), kurį pirkau 1997 metais – jis veikia! Ir daugelį bazinių užduočių galėjau puikiai atlikti… O kiek laiko gyvenate su savo mikrobangų krosnele, virtuvės kombainu arba garso/vaizdo įranga?  

Atėjus pietų metui – užkandžiaudami brakonierių sugautais ikrais arba išbandydami banginių mėsą – ar pabandote įsivaizduoti, kokio masto grobuonis esate?  

O galbūt dirbate namuose? Namuose įvedę greitaeigę interneto liniją ne tik skype, icq, bet ir vaizdo ryšiu galėsite tiesiogiai bendrauti su savo vadovais ar klientais. Tuo pat metu pasišalinsite iš ryto ar vakaro kamščių, sutaupysite degalus ir žalingos dujos nepateks į aplinką.  

O galbūt šiandien kažkur skrendate? Ar pasirinkote tą oro linijų bendrovę, kuri valdo didžiausią miškų masyvą tropikų miškuose ir taip „atlygina“ atmosferai už išmetą anglies dvideginį?  

Grįžę namo, ypač tokį žvarbų pavasarį, tikriausiai, mielai atsukate radiatorių žymeklį viena kita didesne padala. O ar žinote, kiek anglies dvideginio išsiskiria, Jūsų bute temperatūrai padidėjus 1 laipsniu? Kiek efektyviai veikia Jūsų pasirinktas šilumos tiekėjas? Ar Jums elektrą užtikrina degančios dujos, nafta ar skylantis atomas? Ir tradicinis klausimas – ar langai pakankamai sandarūs? O jeigu ne – tai ar skyles bent užkaišote, atėjus žiemai?  

Dideli darbai prasideda nuo mažų. O didelės problemos – kiekviename mūsų žingsnyje.

Paskelbta vz.lt

Vilniaus maratonas: nuo jo nepabėgsi :)

Rugsėjo 8 diena neišvengiamai skirta Vilniaus maratonui. Jau ketvirtus metus antras rugsėjo savaitgalis tampa dar vienu išbandymu. Ir kiekvienais metais maratono bėgimas reikalauja vis geresnio rezultato:

  • 2004 – 5:16:16 (197, V-74);
  • 2005 – 4:44:10 (185, V-75);
  • 2006 – 4:30:50 (174, V-78), pusė 2:01:57.

„Pusę“ maratono pirmą kartą pribėgau ~30-31 km, antrą kartą riba buvo dar anksčiau – apie 28 km, o 2006-aisiais kolega iš Jonavos privertė traukti iki pat 35 km 🙂 Būtų gražu, jeigu šiais metais nesustočiau visą trasą…

Beje, pirmoji trasa buvo įdomesnė. Kai bėgi ratą antrą kartą, tai kažkaip įdomumas dingsta, nors ganėtinai juokinga situacija, kai pradedi bėgti antrą ratą ir pamatai, kad vienas po kito kolegos apsigalvoja ir suka pėstute atgalios…

Nepratusiems bėgioti ilgų distancijų siūlyčiau pusę maratono – jį tikrai neskubant galima įveikti net ir beveik visiškai nesiruošus.

kiek MES turėtume uždirbti?

Anot „Gyvenk ir dirbk Lietuvoje“, turintys „auksines“ rankas, gali tikėtis:

  • mūrininkas – iki 8000 Lt;
  • suvirintojas – iki 6000 Lt;
  • vairuotojas – iki 7000 Lt;
  • dažytojas – iki 8600 Lt.

Tarkim, nesam „patys patys“, prisitaikom koeficientą 2/3. Gaunam, kad per mėnesį banko sąskaita turėtų papilnėti 5733 Lt. Tarkim, per mėnesį statybininkai dirba kokias 22 dienas. Tai reiškia, kad per dieną uždirba 260 Lt. Pažymėsiu, kad čia atlyginimas, tai reiškia, kad darbdavys generuoja gerokai didesnes pajamos, iš kurių padengia išlaidas (kuras, darbo rūbai, įrankiai, mokesčiai ir pan.).

Ką tai turi bendro su informacijos vadyba, komunikacija ar ryšiais su visuomene?

Esu tikras, kad net skaičiuojant „į rankas“ tokios dienos pajamos mūsų specialybės piliečiams – retas atvejis. O juk mūsų cechuose sąnaudos žymiai mažesnės, todėl akivaizdu, kad pajamingumas ir pelno marža ryškiai per maža.

Tada, kai proftechnines baigę ir dažnai alkoholiu piktnaudžiauti nevengiantys piliečiai uždirba daugiau nei MES, besitenkinantys baltomis apykaklėmis, bet jas gavę ne po vienerių metų studijų, galimi du sprendiniai:

  • pasirenkam neakivaizdines statybos studijas arba tiesiog proftechninės elektriko specialybę, sudarom spec. programą ir pabaigiam per metus ar keletą mėnesių;
  • ženkliai ir visoje rinkoje tuo pat metu keliam dabartinių darbų įkainius (alio! kas čia kūrė asociaciją? vienas iš pirmųjų darbų, IMHO, būtų kartelinis susitarimas).
« Older posts Newer posts »