XXI a. kasdienybės dienoraštis

Lietuviai neišgirdo Rousseau

Vakar pasirodė gegužės mėnesio žurnalo „Verslo klasė“ numeris, kuriame ir mano straipsnis apie 1791-ųjų gegužės 3-iosios Konstituciją. Keletas ištraukų:

  • Vienas Vilniaus skveras tikriausiai jau nebebus pavadintas Gegužės 3-iosios Konstitucijos vardu. Konstitucija, kurios kryptis nubrėžė vienas garsiausių pasaulio filosofų Žanas-Žakas Ruso (Jean-Jacques Rousseau), o pirminį tekstą pasiūlė kitas prancūzas Gabrielis Mablis (Gabriel Bonnot de Mably), lietuviams neįtinka nebe pirmą kartą. Prieš daugiau nei pora šimtų metų lietuviai rinkosi ne būtinas reformas, o Gardino seimą, kuriame grąžino Rusijos tvarką ir antrą kartą padalijo Abiejų Tautų Respubliką.
  • Daugeliui įprasta, kad antrojo pasaulinio karo pradžia – tai ir penkiasdešimties metų trukusios nepriklausomos Lietuvos Respublikos okupacijos pradžia. Tačiau mažai kas žino, kad 1791-aisiais Abiejų Tautų Respublikos (ATR) padėtis faktiškai buvo dar blogesnė. Šalies gyvenimą dar 1717 metais užkonservavo Petro I-ojo kariuomenės apsuptas Tylusis Seimas.
  • Gegužės 3-ioji išaušo ne per vieną dieną. Tai ilgų Ketverių metų Seimo diskusijų rezultatas, nors paskelbtas beveik pogrindinėmis sąlygomis. Tai, jog permainos būtinos, dalis visuomenės suvokė jau gerokai anksčiau – dar 1768 metais į Baro konfederaciją susijungę bajorai bandė priešintis Rusijos statytiniam karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui.
  • Paradoksalu, tačiau konfederacijai pralaimėjus, kai kurios filosofų pasiūlytos reformos buvo pradėtos realizuoti. 1773-iaisiais įsteigta Edukacinė komisija, kuri padėjo nuoseklaus tautos švietimo pamatus. 1776-aisiais Seimas įpareigojo kanclerį Andrejų Zamoiskį (Andrzej Zamoyski) parengti naują įstatymų sąvadą, kurio projektas ir buvo pateiktas svarstymui 1780 metais.
  • Prieš pat 1990-ųjų kovo 11-ąją, kai buvo konstatuotas nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimas, vietos komunistų partijos lyderis Algirdas Brazauskas po vasario 16-osios minėjimo renginių ekstremistinėmis nuotaikomis apkaltino Sąjūdį, kuris Aukščiausios Tarybos 3-ioje sesijoje išreiškė ryžtą siekti Lietuvos nepriklausomybės. Per Lietuvos radiją vėliau nepriklausomos Lietuvos Prezidentu tapęs asmuo teigė: „kai kuriuose renginiuose <…> nuskambėjo tokių lozungų, kurie mus jaudina, kurie jokiu būdu nepriimtini. Ir kurie netgi klaidina gyventojus. <…> nepriklausomybės šūkiai – kraštutinis žingsnis“. Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto XVII plenume komunistai pasisakė už Sąjūdžio veiklos suvaržymą, o Algirdas Brazauskas būgštavo, kad Lietuva „visiškai netoli tos ribos, už kurios seka ypatinga valdymo forma ir sugrįžimas į niūrius praeities laikus“. Laimei, kai kas jau žinojo istorijos pamoką, kad toks ryžto vengimas vestų į dar pora šimtmečių trunkančią maskolių priespaudą.

5 Comments

  1. Anonymous

    daug tiesos, tik noriu priminti , kad AMB buvo isrinktas prezu del to ,kad didele mase LT liaudies balsavo "nu uz AMB" , o "priesh tetuka"…kuris visai nesiskaite ( nesiskaitytu ir dabar ) su "shunauja" 🙂

    kuris kelias geresnis ,sunku spresti dabar ,kaip ivyko taip kaip ivyko..nors puikiai pamenu, kaip estai 1990 shaipydavosi is LT akyviu veiksmu…prisimenant vakar dienos linksmybes Taline:))

  2. Rita

    parašyk kada nors ir apie savo būsimą žmoną.

    pasidalink ir savo kita puse 🙂

  3. tetasigita

    prašau pasidalinti,

    tik VESTVIŲ puslapyje

  4. Rita

    Bus specialus vestuviu puslapis?

    o kaip idomu, laukiam laukiam:)

  5. liutauras

    Anonymous'e, teisybė

    Rita, tetasigita, kai gausiu leidimą, parašysiu 🙂 Rita, čia tetasigita apie http://www.blogas.lt/vestuves

Leave a Reply

Your email address will not be published.