Penktadienį praleidau kelionėje Vilnius-Ryga-Vilnius ir nuobodokoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Latvijos mokslų akademijoje (Latvijas Zinātņu akadēmijas). Kažkaip jau tapo įprasta, kad Ryga tampa dalykinių kelionių tikslu. Nors konferencijoje nuskambėjo mintis, kad mes žinome daugiau apie Vokietiją ar D.Britaniją, nei apie savo kaimynus, tačiau tiek darbo, tiek mokslo reikalais tikrai dažniausiai lankausi Latvijoje, o ne kokioje kitoje ES valstybėje.

Turiu pripažint, kad kelias nuo Grenctalės iki Rygos pagaliau už
vokiečių pinigus pasiekė lietuvišką kokybę, nors nuo paskutinio žiedo
(šalia „Lukoilo“) iki
Rygos atkarpa tokia pati „latviška“.. Bet vis tiek gerai, kad
nebereikia sukti pro Biržus ir Skaistkalnį.

Šiek tiek apsimoviau, kol ieškojau Latvijos mokslų akademijos – naudojau prastą žemėlapį, kuriame Menų akademija pažymėta kaip Latvijos mokslo akademija, todėl Rygos centro kamščiuose sugaišau daugiau nei valandą.. kol nuo „Stockman'o“ nuvažiavau iki „Reval'io“ ir atgalios 🙂 Šiaip Latvijos mokslų akademijos pastatas iš tiesų išsiskiria – kažkuo net primena Lomonosovo universiteto špilių, tik kad atitinkamai mažesnis, kiek mažesnės Rygos ambicijos prieš maskolių.

Россиский стабилизационный фонд = $142 bln (ft.com)

The War in Iraq cost = $421 bln (nationalpriorities.com)

Russian dis-ability is clear. Moscow could not finance even one third of the Iraq II campaign..

Vakar pasirodė gegužės mėnesio žurnalo „Verslo klasė“ numeris, kuriame ir mano straipsnis apie 1791-ųjų gegužės 3-iosios Konstituciją. Keletas ištraukų:

• Vienas Vilniaus skveras tikriausiai jau nebebus pavadintas Gegužės 3-iosios Konstitucijos vardu. Konstitucija, kurios kryptis nubrėžė vienas garsiausių pasaulio filosofų Žanas-Žakas Ruso (Jean-Jacques Rousseau), o pirminį tekstą pasiūlė kitas prancūzas Gabrielis Mablis (Gabriel Bonnot de Mably), lietuviams neįtinka nebe pirmą kartą. Prieš daugiau nei pora šimtų metų lietuviai rinkosi ne būtinas reformas, o Gardino seimą, kuriame grąžino Rusijos tvarką ir antrą kartą padalijo Abiejų Tautų Respubliką.
• Daugeliui įprasta, kad antrojo pasaulinio karo pradžia – tai ir penkiasdešimties metų trukusios nepriklausomos Lietuvos Respublikos okupacijos pradžia. Tačiau mažai kas žino, kad 1791-aisiais Abiejų Tautų Respublikos (ATR) padėtis faktiškai buvo dar blogesnė. Šalies gyvenimą dar 1717 metais užkonservavo Petro I-ojo kariuomenės apsuptas Tylusis Seimas.
• Gegužės 3-ioji išaušo ne per vieną dieną. Tai ilgų Ketverių metų Seimo diskusijų rezultatas, nors paskelbtas beveik pogrindinėmis sąlygomis. Tai, jog permainos būtinos, dalis visuomenės suvokė jau gerokai anksčiau – dar 1768 metais į Baro konfederaciją susijungę bajorai bandė priešintis Rusijos statytiniam karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui.
• Paradoksalu, tačiau konfederacijai pralaimėjus, kai kurios filosofų pasiūlytos reformos buvo pradėtos realizuoti. 1773-iaisiais įsteigta Edukacinė komisija, kuri padėjo nuoseklaus tautos švietimo pamatus. 1776-aisiais Seimas įpareigojo kanclerį Andrejų Zamoiskį (Andrzej Zamoyski) parengti naują įstatymų sąvadą, kurio projektas ir buvo pateiktas svarstymui 1780 metais.
• Prieš pat 1990-ųjų kovo 11-ąją, kai buvo konstatuotas nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimas, vietos komunistų partijos lyderis Algirdas Brazauskas po vasario 16-osios minėjimo renginių ekstremistinėmis nuotaikomis apkaltino Sąjūdį, kuris Aukščiausios Tarybos 3-ioje sesijoje išreiškė ryžtą siekti Lietuvos nepriklausomybės. Per Lietuvos radiją vėliau nepriklausomos Lietuvos Prezidentu tapęs asmuo teigė: „kai kuriuose renginiuose <…> nuskambėjo tokių lozungų, kurie mus jaudina, kurie jokiu būdu nepriimtini. Ir kurie netgi klaidina gyventojus. <…> nepriklausomybės šūkiai – kraštutinis žingsnis“. Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto XVII plenume komunistai pasisakė už Sąjūdžio veiklos suvaržymą, o Algirdas Brazauskas būgštavo, kad Lietuva „visiškai netoli tos ribos, už kurios seka ypatinga valdymo forma ir sugrįžimas į niūrius praeities laikus“. Laimei, kai kas jau žinojo istorijos pamoką, kad toks ryžto vengimas vestų į dar pora šimtmečių trunkančią maskolių priespaudą.