Category: politika (Page 90 of 137)

Pirmadienį (lapkričio 5 d.) Europos žurnalistų federacija vykdys akciją  „Stand up for journalism“, kuria siekia atkreipti dėmesį į prastėjančią žurnalistikos kokybę ir žurnalistų teisių padėtį. Lietuvos žurnalistų sąjunga kviečia viešai diskusijai apie padėtį Lietuvoje. Be to, kiekviena redakcija kviečiama įamžinti fotografijose savo žurnalistų kolektyvą akcijos metu ir atsiųsti šią fotografiją į Lietuvos žurnalistų sąjungą. Visos nuotraukos bus publikuojamos internete.

Galbūt atsirastų norinčių iš kolegų blogerių sudalyvauti LŽS akcijoje Vilniuje pirmadienį, 11 val. 30 min. Savivaldybės aikštėje? LŽS žada, jog čia rinksis skirtingų kartų ir skirtingų žiniasklaidos priemonių bei iš įvairių Lietuvos vietų atvykę žurnalistai.

Piliečių žiniasklaida, aišku, savo redakcijos neturi, bet lengvai patys galim padaryti nuotraukų koliažą – kaip manot?

Kartais atrandu biurokratžmogių stalčiuose įdomių sapnų. Pora iš jų – Lietuvos valstybės vizija ir Valstybės ilgalaikė raidos strategija.

Ar žinote, jog ilgalaikiai Lietuvos raidos prioritetai yra:

• žinių visuomenė;
• saugi visuomenė;
• konkurencinga ekonomika.

Dar kitas dalykas – kas už mus, t.y. visus piliečius, nusprendė, jog Lietuva siekia Europos Sąjungos socialinio ekonominio modelio? Kuri politinė partija tai deklaravo savo rinkimų programoje? Kur apie tai buvo diskusija?

Kaip senas „Playboy“ fanas, negaliu nepareikšti savo nuomonės ginče, kas krūtesnė – Tvarijonaitė ar Masionytė.

Faktas, kad Masionytė yra pirmoji lietuvė, kurios nuotraukos pasirodė spausdinto „Playboy“ žurnalo puslapiuose. Galima būtų pastebėt, kad pati Masionytė pripažįsta, jog tai buvo masinė studenčių fotosesija, o tai yra įprasta žurnalo rubrika, kuria girtis nederėtų taip, kaip asmenine.

Patikrinkim. Čia rasite originalų vokiškojo „Playboy“ straipsnį. Akivaizdu, kad lapkričio numeris skirtas gražiausioms Vokietijos studentėms. O Masionytės nuotrauka, matyt, turėtų paglostyti širdį komplimentų ištroškusiems Lietuvos įvaizdžio kūrėjams 🙂

Apie Tvarijonaitės fotosesiją žurnalui galima rasti žinių lietuviškoje žiniasklaidoje, kuriai giriasi pati Tvarijonaitė. Realiame pasaulyje žinios nėra tokios aiškios, kai kurie mini, jog žurnalo archyvuose dūla vos 10 Tvarijonaitės nuotraukų. Kita vertus, faktai ir įrodymai – dešinėje 🙂 Aišku, lieka neatsakytas klausimas, ar virtualioje erdvėje paskelbtos nuotraukos tiek pat svarios, kiek ir spausdintos.

Pabaigai toks lietuviškas pastebėjimas iš „Lietuvos ryto“ straipsnio:

Va dabar tai jau tikrai pamatė, ir daaaaug daaaaug dienraščio skaitytojų. Toks tas mažas šiandien pasaulis.

Įdomu skaityti Rymanto Juozaičio pasakas apie pasitarimus su dukterimi, tačiau radau vertą dėmesio straipsnį „An Ethical Analysis of Regulating Insider Trading“ apie ekonominę tokios transakcijos pusę.

Pirma, reikia skirti keturius skirtingus atvejus:

Rymantas Juozaitis patenka į I situaciją.

Antra, straipsnio autoriai teigia, jog prekybą, pasinaudojus vidine informacija, nuo manipuliavimo rinka skiria vienas esminis požymis:

• I ir II atvejais rinkos kaina artėja prie realiosios kainos (tarkim, nuo P_before prie P_after);
• III ir IV atvejais rinkos kaina tolsta nuo realiosios.

Įdomumas tas, jog I ir II atvejais toks vidaus informacijos panaudojimas iš esmės gina kitų akcininkų interesus – t.y. grafike [2] kelias palaipsniui mažina skirtumą tarp t₀ taške žinomos informacijos poveikio realiai akcijos kainai (P_after, kurios rinka dar neįvertinusi). Tada nauji prekiautojai [2] kelio atveju laikotarpyje tarp t₀ ir t₁ patiria mažesnius nuostolius/pelną, nei momentiškai akcijos kainai pakitus momentu t₁.

Aišku, būtų įdomu, kiek tokia teorija teisinga mūsų iš vaikiškų šliaužtinukų neišaugusioje vertybinių popierių rinkoje.

P.S. visas šis įrašas rašytas be etikos/moralės argumentų, negalvojant, kiek Rymantas Juozaitis, pasinaudodamas padėtimi, uždirbo pelno (beje – straipsnyje taip pat įdomi mintis, jog tai gali būti savotiška paskata, leidžianti tokių įmonių vadovams mažinti formalius atlyginimus).

Įdomių minčių yra atskirų autorių darbų rinkinyje, kurį esame įpratę vadinti Šventu Raštu. Pora iš jų radau idealiai tinkančių laukinio kapitalizmo verslininkams ir šiaip visiems žmonėms.