XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: politika (Page 111 of 137)

Piliečių Santalkos veikloje neišvengiamai susiduriame, kai ką spėju ir aprašyti.

IBA seminaras: Kaip vadovo įvaizdį priversti dirbti organizacijai?

Šiandien „Innovative Business Academy“ seminare vadovams skaičiau pranešimą apie vadovo ir organizacijos įvaizdžių konfliktą bei kaip jį išnaudoti organizacijos reikmėms.

Pagrindinės mano mintys:

  • vadovo įvaizdis turėtų tarnauti organizacijai (Lietuvoje dažnai vyksta atvirkštiniai procesai);
  • vadovo ir organizacijos įvaizdžių struktūra tokia pati;
  • įvaizdžio kūrimo technologijos atskirus vadovų įvaizdžio elementus perteikia organizacijai.

Ar LR Seimas akredituos blogerį? (tęsinys)

Kaip rašiau, LR Seimo ryšių su visuomene skyriui esu pateikęs anketą dėl akreditavimo.

Šiandien 08:56 gavau pirmąjį atsakymą:

Dėl prašymo akredituoti Seime

Sprendimui dėl Jūsų akreditavimo Seime priimti tiksliname informaciją. Todėl šiuo metu Jums atsakyti negalime.

Pagarbiai,
Seimo ryšių su visuomene skyrius

Taigis, taigis.. iš tiesų galvosūkis egzistuoja, reikia įvertinti:

  • ar tai visuomenės informavimo priemonė (informacinės visuomenėnės informavimo priemonė) – ar mano blogas yra atskiras subjektas, ar blogas.lt subjekto dalis;
  • ar mane galima laikyti viešosios informacijos rengėju;
  • … (kol kas neatskleisiu).

Beje, Gyčiui dėkodamas už palaikymą replikuosiu, kad naujasis Seimo kancleris Gintautas Vilkelis turėtų puikiai žinoti interneto iššūkius – net aš pats asmeniškai pora mėnesių buvau beveik tiesioginiu jo pavaldiniu Informacinės visuomenės plėtros komitete, kai rengiau Elektroninio parašo įstatymo poįstatyminius aktus. O kancleris tuo metu buvo komiteto direktoriaus pavaduotojas. Beje, kartu dirbome ir rugsėjį įsigaliojusios naujosios Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos darbo grupėje, kur kelis kartus kalbėjau apie blogerių teisinį statusą.

Propaganda: 1983 m. rugpjūčio 9 d. „Vakarinės naujienos“ (I)

Prieš keletą mėnesių užsukęs į senelių sodybą netyčia užkliuvau už šūsnies senų laikraščių. Atsitiktinai pasirinkau vieną iš jų ir jo turinį nuosekliai panagrinėsiu savo sugadinta ryšių su visuomene specialisto akimi. Iš karto galiu apgailestauti, kad niekad neturėsiu progos atlikti praktiką anuometinėje masinės informacijos priemonėje. Spėju, dabarties ryšių su visuomene specialistams anuometiniai procesai būtų puikia propagandos pamoka.

Pirmas komentaras apie užsienio žinias, kurias vilniečiams (jie buvo pagrindiniai skaitytojai) parinko redakcija.

Svarbiausia pozicija atiteko informacijai, kad kitame pasaulio gale sukurtas radijo ryšys. Akivaizdu, kad esminė čia antroji pastraipa apie kitoje barikadų pusėje esančią rasistinę PAR.

Antroji žinia – apie tikėtinai viršytus JAV karinėje bazėje dirbančių kariūnų veiksmus. Visai gali būti, kad šie tiesiog ėmėsi priemonių prieš protestantus, kurie grasino bazės teritorijai. Faktai, koks tas savavaliavimas buvo, specialiai praleisti.

Trečiojoje žinioje akis kliūva už Portugalijos premjero minties, kad susitarimas pareikalaus „naujų aukų ir nepriteklių“. Nesuvokiant, kodėl griežta fiskalinė politika būtina, tarybiniam žmogui tai dar vienas „pralaimimos kovos prieš imperialistus“ pavyzdys.

Paskutinė dalis bene informatyviausia. Pirma, numuštas Izraelio lėktuvas, veikęs prieš pajėgas „taikai palaikyti“. Antra, Niujorke – galima sakyti, JAV pasididžiavime – nusikalstamumas skaičiuojamas tūkstančiais! Trečia, pasaulyje siaučia gamtos stichijos – tik organizuoti valdžios veiksmai gali padėti..

Trumpai tariant, kaip ramu gyventi po tarybine saule, ane?

P.S. turėdami galimybę, nusipirkit kokį Aleksandro iš Minsko laikraštį. Rasit panašumų

Apie negrus ir ilgalaikius Lietuvos interesus

Ingos Lukavičiūtės nuotrauka interneto portale bernardinai.lt ''Lietuva Washintone'' Ne kartą jau esu rašęs, kad tikrai turiu rasistinių mąstymo požymių. Viešėdamas Prahoje tuo eilinį kartą įsitikinu. Kažkodėl būtent negrai visuose didesniuose Europos miestuose gyvenimo teatre vaidina „blogiukų“ vaidmenį. Štai ir vakar – pačiame Prahos centre į įtartinus barus kvietė būtent negrai, būtent jų (dar – girtų britų) šūksniai ir kalbos buvo agresyviausi ir dažniausiai karpė į šonus praeivių srautą.

Būtent negrų laikysena, apranga, veido mimika, judesiai, agresyviai atrodančios grupelės – tai akivaizdžiai nesutapo ir net visiškai kontrastavo su akivaizdžiai europietiška Prahos aplinka. Įdomu, kad lygiai tokį pat jausmą prisimenu iš Barselonos. Būtent juodžiai pardavinėjo vogtus laikrodžius ar padirbtus marškinėlius su Dolce Gabana ar panašaus kvailumo užrašais.

Esu sutikęs ir bendravęs su puikiais žmonėmis, tarp jų tikrai buvo ir negrų. Tikrai norėčiau su jais ir toliau bendrauti. Tačiau tarp žmonių, kurių nenorėčiau daugiau sutikti, tikrai didesnė negrų dalis nei pirmojoje.. Gal tai stereotipas, gal tai atsitiktinumas, tačiau visuose rinkimuose tikrai balsuočiau prieš migracijos į Lietuvą skatinimą. Ir galite mane laikyti rasistu.

P.S. juokingiausia, kai dėl politkorektiškumo motyvų Prahoje pabandai naudoti afroamerikiečio terminą – Europos negrai su amerikietiškumu neturi nieko bendro. Tai gal afroeuropietis? Kvaila. Ne už tai Jonas Sobieskis prie Vienos mušė osmanus.

« Older posts Newer posts »