XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: politika (Page 112 of 137)

Piliečių Santalkos veikloje neišvengiamai susiduriame, kai ką spėju ir aprašyti.

Apie negrus ir ilgalaikius Lietuvos interesus

Ingos Lukavičiūtės nuotrauka interneto portale bernardinai.lt ''Lietuva Washintone'' Ne kartą jau esu rašęs, kad tikrai turiu rasistinių mąstymo požymių. Viešėdamas Prahoje tuo eilinį kartą įsitikinu. Kažkodėl būtent negrai visuose didesniuose Europos miestuose gyvenimo teatre vaidina „blogiukų“ vaidmenį. Štai ir vakar – pačiame Prahos centre į įtartinus barus kvietė būtent negrai, būtent jų (dar – girtų britų) šūksniai ir kalbos buvo agresyviausi ir dažniausiai karpė į šonus praeivių srautą.

Būtent negrų laikysena, apranga, veido mimika, judesiai, agresyviai atrodančios grupelės – tai akivaizdžiai nesutapo ir net visiškai kontrastavo su akivaizdžiai europietiška Prahos aplinka. Įdomu, kad lygiai tokį pat jausmą prisimenu iš Barselonos. Būtent juodžiai pardavinėjo vogtus laikrodžius ar padirbtus marškinėlius su Dolce Gabana ar panašaus kvailumo užrašais.

Esu sutikęs ir bendravęs su puikiais žmonėmis, tarp jų tikrai buvo ir negrų. Tikrai norėčiau su jais ir toliau bendrauti. Tačiau tarp žmonių, kurių nenorėčiau daugiau sutikti, tikrai didesnė negrų dalis nei pirmojoje.. Gal tai stereotipas, gal tai atsitiktinumas, tačiau visuose rinkimuose tikrai balsuočiau prieš migracijos į Lietuvą skatinimą. Ir galite mane laikyti rasistu.

P.S. juokingiausia, kai dėl politkorektiškumo motyvų Prahoje pabandai naudoti afroamerikiečio terminą – Europos negrai su amerikietiškumu neturi nieko bendro. Tai gal afroeuropietis? Kvaila. Ne už tai Jonas Sobieskis prie Vienos mušė osmanus.

Ar LR Seimas akredituos blogerį? (istorijos pradžia)

Idant kova už blogerių teises tik prasideda, tai vakar, remdamasis LR Seimo „Viešosios informacijos rengėjų akreditavimo Lietuvos Respublikos Seime taisyklėmis“, el. paštu ir faksu pateikiau užpildytą anketą akreditacijai.

Kaip manote, ar išduos Seimo ryšių su visuomene skyrius akreditaciją? Gal kas nori lažintis? 🙂

Papildymas: „New York Times“ apžvalgininko Viljamo Safairo (William Safire) nuomonė:

I don't think journalism should profess to be a profession. I think the lonely pamphleter has the same rights as The New York Times.

Impotentų savivalda

Tūlas pilietis galėtų naiviai tikėtis, kad išrinkti politikai savivaldoje susikaups, pasiraitos rankoves ir kibs į darbus. Tūlas pilietis galėtų pilietiškai perskaityti visas politinių partijų programas. Tūlas pilietis galėtų reikalauti, kad valdžią paėmę politikai pradėtų vykdyti savo rinkiminius pažadus. Tačiau… Tūlas pilietis savo darbą atliko. Dabar politikų eilė mėgautis gyvenimo malonumais.

Išaušęs vasario 26 dienos rytas pradėjo naują nepriklausomos Lietuvos gyvenimo etapą. Metas, kai nė viena partija nebesugeba užsitikrinti pakankamos daugumos, tapo beveik visos Lietuvos realybe. Lietuva pasuko upelio, vadinamo Rubikonu, link ir valdžią gaus tie, kurie partinių mokymų ar kitų išminties krislų padedami sugebės mikliausiais ryšiais ir pasiūlymais apipinti visus potencialius konkurentus. „Jūs mums administracijos vadovą – mes jums merą!“ Arba „Jūs atiduodat komunalinį ūkį – mes jums švietimo skyrių!“.

Populistiškiausiai iš nacionalinių partijų tribūnų skambėjo konservatorių lyderiai, pažadėję „derinti interesus“, ginti valstybės interesus, vienur aukoti pėstininką ir jį keisti į rikį ar net valdovę kitoje savivaldybėje. Niekas nebeatsiminė savo darbų planų, numatomų tikslų, priemonių, programų. Net Kazimira Danutė Prunskienė apie ES fondų paramą, kurią gavo „savi“, nebepasakoja nei reklaminiuose dienraščių puslapiuose, nei asmeniškai piliečiams siuntinėjamuose laiškuose su valstybės herbu.

Ką tai primena? Tai primena tuščius „Jaunosios Lietuvos“ pažadus apie aukso kalnus, į kuriuos duris atvers paslapčių valdovai (suprask – sąrašo numeris X). Tokie iki rinkimų žada daug, tačiau po apygardų durų užrakinimo visus savo pažadus pamiršta. Pabandykit paaiškinti – kaip socialdemokratai ir Tėvynės sąjunga, sėdę į tas pačias roges galės įgyvendinti kardinaliai priešingas rinkiminių programų nuostatas? Kaip tokia išsigimusi koalicija nesutrupės nuo pirmo pasitaikiusio klausimo – kam bus skirtas pirmasis naujojo mero tūkstantis? Ar ta suma bus sumažinti mokesčiai naujai savivaldybės teritorijoje steigiamoms įmonėms ar už jį bus nupirkta dar viena lova savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigoms?

Politikai maudosi apgautų rinkėjų balsų jūroje. Maudosi ir skęsta savo pažaduose, kurie grūdami į tolimiausią rinkimų štabo kampą. Ar dar prisimenate bent vieną šūkį? „Pašaukti tarnauti…“, „Vilnieti, aš tavim tikiu…“ ir t.t. Dinozauras AMB atvirai tėškė, ko jam reikia iš debilavotų rinkėjų: „Mes siekiame visur būti valdančiojoje koalicijoje“. Ką ten programiniai tikslai? Ką ten vertybinės nuostatos? Ką ten biudžetų prioritetai? Kad tik obuoliauti, kad ir su pačiu velniu!

Ir tas politikų pasitenkinimas kažkoks nesveikai trumpalaikis, nes kartu akis rėžia jų bejėgiškumas. Kaip tam vienmarškiniui, kuris televizijos reklamoje vidury nakties bėga ieškoti prostamolio. Taip ir politikų viltys dūžta į trumpalaikės laimės bangolaužius. Laimė dūžta, kai pradedama suvokti, kad rinkimų skolų iš būsimųjų pelnų ir sandorių grąžinti nepavyks, kai finansiniai rėmėjai paspaudžia už gerklės. Vištų kudakavimą beprimenantys politikų balsai simbolizuoja viena – rinkėjai liko apgauti, nes ir patiems politikams spėkų žiauriai trūksta..

Paskelbta vz.lt

Savivaldybių tarybų rinkimai: už ką nebalsuosiu

Formaliai esu Utenos rajono gyventojas, todėl galiu rinktis iš šio 11 politinių partijų sąrašo.

Pirmas filtras – tai politiniai melagiai. Tokiais iš karto laikau partijas, kurių nariai, būdami Seimo nariais, kandidatuoja į savivaldybių tarybas. Taigi, iš galimų balsų gavėjų iškrenta:

  • Nr. 5 – „Tvarka ir teisingumas“ (liberaldemokratai) – R.Ačas Raseinių rajone;
  • Nr. 13 – Lietuvos socialdemokratų partija – A. Paleckis, J.Jagminas Vilniaus mieste;
  • Nr. 18 – Pilietinės demokratijos partija – H. Žukauskas, J.Lionginas Vilniaus mieste;
  • Nr. 20 – Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) – K.Starkevičius Kauno mieste, E.Pupinis Utenos rajone;
  • Nr. 22 – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – P.Auštrevičius Vilniaus mieste, E.Gentvilas Klaipėdos mieste;
  • Nr. 24 – Naujoji sąjunga (socialliberalai) – A.Monkevičius, J.Mikaila Vilniaus mieste, V.Simulik Šiaulių mieste.

Šiandien alfa.lt publikuoja įdomų Ryto Staselio komentarą, kuriame pateikiama analizė, kurios partijos ignoruoja virtualią erdvę. Aišku, kad su nepripažįstančiais informacinės visuomenės man yra nepakeliui:

  • Nr. 1 – Politinė partija Rusų aljansas;
  • Nr. 6 – Lietuvos lenkų rinkimų akcija;
  • Nr. 8 – Partija „Jaunoji Lietuva“;
  • Nr. 10 – Lietuvos laisvės sąjunga,;
  • Nr. 14 – Lietuvos liaudies sąjunga „Už teisingą Lietuvą“;
  • Nr. 17 – Lietuvos rusų sąjunga;
  • Nr. 18 – Pilietinės demokratijos partija;
  • Nr. 23 – Krikščionių konservatorių socialinės sąjunga (puslapis internete paskutinįsyk atnaujintas 2004-ųjų vasarį).

Trečias filtras – etika. Artūro Zuoko vadovaujama Liberalų ir centro sąjunga (Nr. 4) beveik neabejotinai susijusi su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio apšmeižimu, todėl tai uždeda partijai kryžių visiems laikams, kol nuo to ji neatsiribos ar viešai neatsiprašys. Lygiai tokia pati lemtis tenka ir Darbo partijai (Nr. 21), kuri nesugeba atvirai atsisakyti sąsajų su Viktoru Uspaskichu, leidžiančiu sau atvirai tyčiotis iš mūsų šalies.

Taig, iš ko dar galiu rinktis?

Dabar belieka perskaityti jų rinkimų programas.

« Older posts Newer posts »