Pagaliau paskelbtas ilgai lauktas TILS tyrimas „Skaidresnės žiniasklaidos link“. Nors pagrindiniai tyrimą užsakusiųjų atrinkti akcentai surašyti pranešime žiniasklaidai, tačiau man asmeniškai įdomiausi pradiniai tyrimo duomenys, todėl nuosekliai nagrinėsiu ir kiekvieną svarbesnę įžvalgą pateiksiu šiame įraše.
- gana rimta metodologinė abejonė – nurodoma, jog tyrimas apklausė 502 įmones, tačiau 11 skaidrė rodo, kad iš tų 502 „verslininkų“ tik 26 yra turėję reikalų su ELTA ir tik 27 su BNS. Manau, verslininkai, kurie nedirba su naujienų agentūromis, neturi jokio suvokimo apie žiniasklaidos procesus. Taigi, bent kiek realesnį vaizdą apie žiniasklaidos užkulisius turėjo vos 5,4 proc. (27/502) respondentų…
- abejonė dėl verslininkų objektyvumo – ta pati 11 skaidrė nurodo, kad iš esmės verslininkai vienodai skaidriomis laiko ir BNS, ir ELTA naujienų agentūras. kolegos, ar Jūs iš tiesų manote? nebent atsakinėdami ironizavote, jog vienu atveju viskas pernelyg aišku ir todėl skaidru, o kitu – truputį aišku ir todėl skaidru? dar viena abejonė dėl respondentų žinių gylio…
- respondentai ryškiai pervertina savo gabumus – štai 17 skaidrėje beveik 2/3 teigia, kad lengvai atskiria užsakomąsias publikacijas, tačiau 5 skaidrėje pripažino, kad nepalankios publikacijos ir transliacijos apie asmenį ar įmonę gali tą asmenį ar įmonę sužlugdyti. kitaip tariant, verslininkai pripažįsta, kad lengvai atpažįstamas melas gali sužlugdyti. kaip jau minėta [1] ir [2], greičiau respondentai nesuvokia, ką skaito;
- 19 skaidrė verčia abejoti tyrimo nuoseklumu – negali būti tokių didelių atskirų parametrų pasirinkimų šuolių, ypač, kai vienas iš punktų – „Griežta finansinė atsakomybė už klaidingą informaciją“ – tikrai turėjo susilaukti daugiau nei 2 balsų iš 502;
- ta pati bėda 14 skaidrėje, kur „Šmeižimą už atlygį“ ir „Paslėptą reklamą“ korupcija pripažino tik po 7 iš 502 – kyla natūralus klausimas, ar jie skaitė apklausos anketas ir koks turėtų būti iškreiptas jų visų supratimas apie korupciją žiniasklaidoje, ko verti jų atsakymai?
- tai, kad tyrimas – apie žiniasklaidą nenutuokiančių verslininkų nuomonių rinkinys – patvirtina 22 skaidrė, kuri patvirtina, kad tik 3,8 proc. respondentų dirba įmonėse, turinčiose >250 darbuotojų. Tiesą sakant, smulkesnės įmonės bent kiek įtakingesnei žiniasklaidai yra visiškai neįdomios, todėl jų žinios apie žiniasklaidos užkulisius tik paskalų lygio;
- 11 skaidrė pateikia atsakymą, kurias žiniasklaidos priemones Lietuvos verslininkai siūlo skaityti/klausyti/žiūrėti ir pasitikėti (išdėstyta verslininkų pasitikėjimo mažėjimo tvarka, raudona spalva pažymėjau žiniasklaidos priemones, kurių patikimumu abejočiau):
- Verslo žinios;
- Valstiečių laikraštis;
- LTV;
- BNS;
- ELTA;
- 15min;
- TV3;
- Kauno diena;
- LNK;
- Vakaro žinios;
- Lietuvos žinios;
- Veidas;
- Lietuvos rytas;
- BTV (žinių tarnybą vertinu teigiamai dėl Mariaus Jančiaus pozicijos);
- Respublika;
- 15 skaidrėje atskirose žiniasklaidos srityse (verslininkų nuomone, korumpuotumo didėjimo eiliškumu) siūlomi:
- internetas/wire – interneto tinklalapiai ir naujienų agentūros be konkurencijos yra mažiausiai korumpuotos žiniasklaidos priemonės;
- radijas – nacionalinės radijo stotys, nuo jų nedaug atsilieka regioninės – padėtis gera;
- televizija – nacionalinės TV lyderiauja, kelias punktais geriau – regioninės;
- spauda – sąlyginai geriausia situacija savaitraščiuose (nors man iš karto iškyla „Veido“
„looser story“), truputį geriau regionuose (oj, kaip čia verslininkai klysta…), visai prastai nacionalinėje spaudoje; - tbc
