Author: Liutauras (Page 145 of 216)

Viskas. Tapo aišku, kad premjeras, tesėdamas savo pažadą, eis lauk iš savo posto 🙂 Vakar nacionaliniam transliuotojui viešai pripažino, kad remia žiniasklaidos korupciją ir nemato blogybių tame, jog valstybės institucijos ir įstaigos perka reklamos plotus, kuriuose pasakoja apie savo darbus.

Taip, iš tiesų, ta pati komunikacija visada bus vertinama dviem visiškai skirtingais požiūriais kaip:

• ryšiai su visuomene (informavimas) – kai pateikiamai pozicijai pritariama;
• propaganda – kai manoma, kad tai tiesiog teigiamų akcentų pasakojimas, nutylint neigiamus.

Tačiau valstybės institucijos (įskaitant didžiulį ES lėšų, skirtų projektų komunikacijai, srautą) komunikacijai skirtus pinigus panaudoja žiniasklaidos korupcijai, nes:

1. valstybės institucijos skirtas lėšas panaudoja politinio pasitikėjimo pareigūnų įvaizdžio kūrimui/palaikymui (pavyzdžiui, žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė);
2. komunikacija dažniausiai vykdoma nesiejant jos įgyvendinimo su principais, o tik bukai nustatant reikalingus rezultatus (pavyzdžiui, „trys straipsniais per mėnesį“, „šalia teksto turi būti spausdinamas reikalavimus atitinkantis PHARE logotipas“ ir pan.);
3. neturėdami pakankamos kvalifikacijos valstybės institucijų RsV specialistai žengia paprasčiausiu keliu – už turimą biudžetą perka reklamos plotą, taip daroma ilgalaikė žala žiniasklaidai, nes žurnalistai praranda plotą savo straipsniams, žiniasklaidos verslas gauna rimtą alternatyvų neetiškų pajamų srautą;
4. žiniasklaidos sistemai ir taip veikiant su pertrūkiais, politikų skirstomi komunikacijos biudžetai tampa „tylos įžadų“ (pavyzdžiui, kartais „Lietuvos rytas“ imdavo ir užtildydavo savo kritiką tuometiniam Vilniaus merui Artūrui Zuokui) arba net „purvo pylimo“ (pavyzdžių negaliu pateikti, nes faktų neturiu, tik žinau iš neoficialių šaltinių) kampanijų finansavimo galimybe.
   

Rašo vz.lt:

Idant šiam elitui nepriklausau, galvoju.. 30 tūkst. žmonių jau yra rimta govėda. Yra kam pirkti akropoliuose, naujų automobilių salonuose ar ilsėtis Nidoje pastatytuose boteliuose..

Tačiau kaip gyvena likę 97 procentai bendrapiliečių? Nejaugi tik tuščiomis viltimis? Kažkodėl tokie faktai man kelia natūralų jausmą, jog širdies gilumoje likęs tikėjimas komunizmu (ar bent jo atmaina – socializmu) yra teisingesnio kelio nuoroda. Ypač, jeigu mylime savo artimą ir sekame pirmųjų komunistų, dabar save krikščionimis vadinančių, taku.

Nors ir vėluodamas, tačiau suspėjau į „Transparency International“Lietuvos skyriaus atliktožiniasklaidos korupcijos tyrimorezultatų pristatymą. Kol TILS nepaskelbė pačių pranešimų (o pavėlavęs jau neišgirdau), galiu tik išvardinti pranešėjus, kurie verti dėmesio ir kokios jų mintys būtų įdomiausios:

• Indrė Makaraitytė – kaip „Atgimimas“ vertina korupcijai pasiduodančią žiniasklaidą?
• Mykolas Katkus – kaip „VRP | Hill & Knowlton“ gina RsV cecho veiksmus?
• Laima Nevinskaitė – kaip VU KF kritikuoja žiniasklaidos neskaidrumą?
• Valė Čeplevičiūtė – kaip nepriklausoma žurnalistė gina savo teises prieš žiniasklaidos savininkus?
• Dainius Radzevičius – kaip Lietuvos žurnalistų sąjunga gina žurnalistų interesus prieš kitas interesų grupes?
• Edita Žiobienė – ar Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija gali tapti rimtu arbitru žiniasklaidos korupcijos ginčuose?
• Ramutė Šimukauskaitė – kaip regionų spauda gali atsispirti korupcijos pagundoms?
• … ir pranešėjai iš Latvijos, Švedijos, kurie įdomūs tik lyginamuoju aspektu

Kol kas tiek, klausau švedo 🙂

Papildymas, 15:13

Diskusijoje spėjau pasakyti ir savo mintis:

1. reikia problemą spręsti, tam iš pradžių reikia nustatyti priežastis ir jas naikinti;
2. Pagrindinė priežastis – ydinga valstybės ir ES komunikacijos lėšų naudojimo praktika, neturinti nieko bendro su etiškais ryšiais su visuomene (paskaitykit bet kurio ES remiamo projekto komunikacijos techninę užduotį);
3. per didelis visuomenės pasitikėjimas žiniasklaida – būtina žmones mokyti ir šviesti, jog ir laikraštis, ir televizorius gali meluoti ir meluoja;
4. žurnalistų profesionalumo stoka (pavyzdys, jog buvo atvejų, kai ES tematiką nagrinėjantys žurnalistai neskiria Europos Komisijos nuo Europos Parlamento komiteto), tai susiję su „pigia žurnalistika“ –> profesionalumo trūkumu (dėl finansinių lėšų stokos) –> prasta kokybe, kurią išnaudoja interesų grupės, surasdamos kokybę/išnaudodamos konjunktūrą;
5. alternatyvių įtakos grupių (interesų grupių) silpnumas – ar buvo bent vienas žurnalistų streikas?
6. grynai ciniškas pavyzdys – žiniasklaidos verslo pajamos panaikinus korupciją dings, kuo ji papildys šią nišą?
7. pavyzdys – vienos iš telekomunikacijų bendrovės politika, kad darbuotojai gali priimti dovanas tik iki tam tikros ribos, vėliau turi susimokėti patys (pavyzdžiui, pietūs) arba grąžinti (pavyzdžiui, dovanas).