XXI a. kasdienybės dienoraštis

Author: Liutauras (Page 129 of 216)

Ko siekia VRP, pirkdama (?) BMP – klientų ar efektyvumo?

Pasak „Verslo žinių“ (via ELTA/delfi), „VRP | Hill & Knowlton“ nusipirko „Baltic Media Partners“. Ką tai galėtų reikšti:

  1. vidinio komunikacijos departamento (RsV sudarant didžiąją dalį veiklos) vystymas nėra efektyvus verslo požiūriu (juk būtent taip galima suprasti „ŽIA valdos“ sprendimą);
  2. vidinio komunikacijos departamento atskyrimas į atskirą UAB nepaslepia interesų konfliktų ir tokia „tariamai laisva“ įmonė nesugeba pritraukti klientų ne iš savo grupės įmonių;
  3. VRP tarsi nori pasakyti, kad jie pagaliau pradeda taip ilgai prognozuotą RsV konsolidacijos procesą – gali būti, bet šiuo atveju, manau, žaidžia žmogiškasis faktorius (žr. 4);
  4. RsV veiklos vystymas iš esmės remiantis tik buvusiais žurnalistais nėra perspektyvus (arba – neveikia konkrečiai BMP perviliotų žurnalistų atveju);
  5. VRP kaip klientą gavo daugelį „ŽIA valdos“ grupės įmonių – vienas įdomesnių projektų, be abejo, yra „Agrovaldymo grupės“ pristatymas ir atvedimas į rinką. Finansų/investicijų komunikacija – nauja ir perspektyvi Lietuvos RsV šaka, kurioje ta pati VRP ir turi bene didžiausią patirtį (jei neklystu, jų portfelyje – „Vilkyškių pieninė“ ir dar kažkas);
  6. „Publicum“ plečiantis iš esmės valstybinio/ES finansavimo projektų kryptimi „VRP | Hill & Knowlton“ krypsta į naujų verslo grupių vandenis. Įdomu, kuri strategija laimės ilgu laikotarpiu. Aš statyčiau už VRP, ypač – po 2013-ųjų. Įdomus momentas – šiais metais abi pasidalino vienas įdomiausių IT įmonių – „Microsoft“ ir HP;
  7. (papildyta, 11:51) dar vienas VRP akcentas – tai galimybė paskirstyti veiklas, į VRP telkiant sudėtingesnes paslaugas, o BMP paliekant ryšius su žiniasklaida ir pan. Deja, būčiau skeptikas, kad tai realiai pavyktų. Dar mažiau tikėtina sėkmė būtų, jeigu VRP siektų naikinti klientų interesų konfliktus, juos mechaniškai paskirstydama skirtingomis grupėmis į VRP ir BMP.

(papildyta, 15:19) Mykolo Katkaus (VRP vykdančiojo direktoriaus) mintys čia.

Skaidrus „Lietuvos rytas“. Netikite?

Kol žiniasklaidos prūdas drumstas, negali pasakyti, kuri žuvis – lydeka, kuri – karosas, o kuri – kilbukas. Pastaraisiais metais žiniasklaidos šališkumas ir konkrečių pusių atviras palaikymas šitą lietuviškos kūdros vandenį visiškai išvalė nuo priemaišų. Dabar visiškai aišku, kurios žiniasklaidos priemonės prekiauja savo palankumu ir kam parduoda objektyvumo principus.

Vakarykštis „Lietuvos ryto“ straipsnis „MG Baltic“ vadovas remiamas prie sienos“ išvalė ir paskutinius šios žiniasklaidos grupės valdomos kūdros dalies neskaidrumus. Todėl dabar, kai jums skambins LR žurnalistas ar žurnalistė, esate laisvi pirmiau pareikalauti atskleisti informaciją, kurios interesų grupės užsakymu klausiama Jūsų nuomonės. Ir dabar visi LR kritikuojami politikai, verslininkai, nevyriausybininkai turi neatremiamą argumentą – „ar mes galime pasitikėti „Lietuvos ryto“ grupės skelbiama informacija? Juk tai atvirai interesų grupes ir jų poziciją (o ne viešąjį interesą) atstovaujanti žiniasklaida“.

Ir džiugu (nes kūdra skaidrėja), ir gaila (nes išnyko dar vienas rimtas diskusijų dalyvis) …

Kaip Žilvinas Marcinkevičius pakėlė į Trigalvį slibiną pirštinę sviestą

Būčiau Bronius iš Užpelių kaimo, tai suprasčiau paprastai: „Darius parodė Žilvinui špygą. Žilvinas pasitarė su chebra ir pasiūlė Dariui su chebra užeiti už kampo bytas pamankštint“.

(žymeklį pastumkite į poziciją ~37:40 ir skirkite 3-5 min ARBA visą laidą galite atsisiųsti iš LRT archyvo, ~144 Mb)


Foniniai judesiai:

  • „NDX Energijos“ grasinimas neparsiduoti maskoliams, po kurio Gediminas Kirkilas gali girtis nebijąs vp-dešimtukininkų;
  • tarsi specialiai laike suderintas vėliau svarbų kozirį derybų metui užmaskuojantis ėjimas – Valstybės kontrolės išvadų pristatymas ir demonstratyvus Kirkilo komandos atsitraukimas;
  • o visą tą vainikuoja jau minėtas demonstratyvus dviejų oligarchų spjaudymasis (beje, dabar gali būti įdomi galimybė pamatyti, kas turi gilesnes kišenes žiniasklaidos reklamos plotams ir sekundėms).

Tragikomiškiausia, jeigu visas šitas šaršalas skirtas praėjusios savaitės klaidoms užtušuoti ir suplanuotas bei bus panaudotas kaip raudonas kilimas Gedimino Kirkilo verslo-lyderių-taikdario ar gabaus-valstybininko-derybininko įvaizdžio pamatų paklojimui.

Socialdemokratai skyla dėl Trigalvio slibino?

Trigalvis slibinas šią savaitę mestelėjo bent tris naujienas – pirmąją pagal VSD medžiagą paskelbė TV3 (Jolanta Butkevičienė), antrąją prevenciškai gindamasis sugeneravo „MG Baltic“
(Darius Mockus). Apie tai jau rašiau ir vėlesnės premjero nuostabos, „Lietuvos ryto“ užsikirtusios plokštelės, Dariaus Mockaus neigimai nebestebino.

Gedimino Kirkilo pypkės vertas kitas socialdemokratų žingsnis – penktadienį įvykusi Vytenio Andriukaičio spaudos konferencija. Partijos pirmininko pavaduotojas stoja į Trigalvio slibino opozicijos gretas. Ką tai reiškia? Galimi scenarijai:

  • socialdemokratų suartėjimas su „VP Market“ reiškia, jog partija atsisako „MG Baltic“ paramos – gali būti, jog Vytenis Andriukaitis „paskirtas“ teisėtos atskalūnų grupės vadovu, kurio tikslas yra išlaikyti šios interesų grupės finansavimą ateityje?
  • Vyteniui Andriukaičiui atsirūgsta tebesitęsiantis „Rubicon Group“ šleifas ir įvaizdžio formavimo požiūriu geriau būti siejamam su „MG Baltic“, nei Zuoko kolegomis; tokiu atveju Andriukaitis net visiškai nesusijęs pirminiame etape gali turėti motyvacijos „įšokti“ į šią Trigalvio slibino oponentų komandą;

  • versija paraidžiui – Vytenis Andriukaitis buvo angažuotas VSD paviešinto plano autorių kelti atitinkamus klauismus. Klausimai iš tiesų yra pagrįsti, todėl loginių pradmenų politikui pradėti išnaudoti tokią galimybę savo politinio kapitalo didinimui tikrai dėmesio verta galimybė; galima variacija, jeigu planą prieš sukūrė patys Trigalvio slibino autoriai – tokiu būdu Andriukaitis tiesiog gali nežinoti, kad planą pateikė jo bendrapartiečiai, norėdami jį visiškai radikalizuoti (partijos viduje) ir užkirsti kelius į partijos vadovybę.

Faktas, kad spaudos konferencija buvo organizuota penktadienį, t.y. po TV3 ir Dariaus Mockaus sceninių judesių, tas signalizuotų, jog Vytenis Andriukaitis suvokia riziką, jog gali būti daromas socialdemokratų kvailiu, todėl versijos dėl partijos kolegų apgaulės nėra tokios tvirtos.

Lietuviška žiniasklaida – bedantė?!

Ruošiu vieną tekstą. Bandau surasti nacionalinio masto klausimų, kuriuos surado ir paviešino pati žiniasklaida. Ne pagal VSD ar kitos institucijos surinktą pradinę medžiagą, bet pati? Atvejai, kad žiniasklaidos tyrimas padarė pradinę vėžę, kuria pasekė teisėsaugos institucijos, politikai, kita žiniasklaida?

  • 1994-1995 „Vilniaus brigados“ teismo procesas ir nuosprendis Borisui Dekanidzei – „Respublika“

  • 1995-1996 bankų griūtis – …? kol kas lieka neišnagrinėtas?

  • 1998 „Mažeikių naftos“ pardavimas „Williams“ – …? kol kas lieka neišnagrinėtas?
    Grinevičiūtė?
  • 2003-2004 Prezidento Rolando Pakso apkalta – pradinė VSD info;
  • 2005 „Rubicon“ papirkti Seimo nariai – pradinė STT info;
  • 2006-2007 Pociūno žūtis Baltarusijoje ir NSGK tyrimas – pradinė NSGK info;
  • 2007 Trigalvio slibino užkulisių tyrimas – …? gal imsis „Verslo žinios“?

Nejaugi „Respublikos“ kova prieš Vilniaus brigadą buvo paskutinis nepriklausomos žiniasklaidos pasispardymas?

P.S. mielai lauksiu papildymų sąrašui, ypač iš 19xx laikmečio – buvau per jaunas 🙂

« Older posts Newer posts »