Praėjusios savaitės „Time“ rašo, kad vykstantis pasaulio futbolo čempionatas už TV ir naujosios žiniasklaidos transliacijų teises gavo 1,5 mlrd JAV dolerių – beveik tokią pat sumą surinko 2004-ųjų vasaros olimpinės žaidynės Atėnuose. Nors gaila, kad olimpinės dvasios finansinis pamatas, pasirodo, ne toks jau stiprus, tačiau akivaizdu, kad vienijanti futbolo sėkmė patvirtino Tomo Frydmano pranašystę, jog ateities pasaulyje karai išnyks ne todėl, kad išnyks pyktis. Tiesiog tarptautinių korporacijų rinkodara užtikrins, kad taikios pjautynės ant žolės vejos kur kas pelningesnis etninių, išteklių ar kitokių konfliktų sprendimų būdas (o tiksliau – problemų neutralizavimo). Aišku, džiaugiantis kad „nematoma ranka“ panaikins net karus, reikia būti būdresniems, ruošiantis „unknown unknowns“ praradimams..

Vakar Vilniuje vyko Ryšių reguliavimo tarnybos inicijuota konferencija „Digitial Content: a Modern Fairy Tale or the Old King in the New Clothes“. Pagrindinė diskusijų tema – interneto turinio reguliavimo tendencijos.

Lietuvos radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjo Vytauto Markevičiaus pakviestas kartu su Tomu Lamanausku dalyvavau trumpoje radijo diskusijoje, kur pateikiau keletą minčių:

• Internetas – puiki erdvė realizuoti saviraiškos laisvę, tačiau turime užtikrinti, kad naudodamiesi savo laisve nepažeistume kitų asmenų teisių;
• Viena iš krypčių internete – naujoji erdvė suteikia daug daugiau galimybės diskutuoti, o ne kalbėti, todėl interneto portalai savo galimybėmis iš dalies atsilieka nuo blog'ų bendrijų, nes pateikia vienakryptę vs. įvairiakryptę informaciją;
• Tėvai gali ir turi saugoti savo vaikus nuo žalingos informacijos internete – tam yra kuriamos specialios priemonės;
• Diskusijoje, ar darbdaviai gali kontroliuoti savo darbuotojų veiksmus internete, nėra padėtas taškas – egzistuoja mažiausiai dvi konkuruojančias pozicijas ginančios teisininkų grupės.

Trumpą (apie 12 min trukmės) diskusiją galite pasiklausyti ir internete, prisijungę prie Lietuvos radijo laidų archyvo. Diskusijos pradžią išgirsite grotuvo laiko žymeklį perkėlę į 02:35:50.

Visą dieną vykusioje konferencijoje pasitaikė įvairios kokybės pranešimų. Pažymėčiau keletą įstrigusių minčių:

• Robert Shaw (ITU) – JAV telekomunikacijų rinkos apyvarta 2005 metais siekė ~380 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu globalios pramogų pramonės šakos pajamos ~70-80 mlrd. JAV dolerių. Iš tiesų teisingas klausimas, ar telekomunikacijų operatoriams verta „lįsti“ į santykinai nišinę rinką? Juo labiau, kad esami žaidėjai tikrai lengva ranka savo pozicijų neužleis;
• Martin Hart (OFCOM) – eilinį kartą gyrė pagal Communications Act 2003 sukurtą vieningą instituciją, reguliuojančią tiek ryšius, tiek turinį. Atviras neužduotas klausimas, ar sujungus RRT ir LRTK ginčai baigtųsi. Spėju, kad ginčai tęstusi, tik jie liktų institucijos viduje. Nors – anglai giriasi, o Lietuvos kolegos kol kas net į teismus kartais užsuka;
• Romas Gudaitis (ŽEI) – inspektorius pateikė gana griežtą poziciją, jog žiniasklaida internete turi būti reguliuojama lygiai pagal tuos pačius principus kaip ir tradicinė. Iš principo sutikčiau, tačiau principų detalizavime turėtų atsirasti pokyčiai. Pasikartosiu, jog manau, kad esminis pokytis – esminis subjektų (t.y. žiniasklaidos priemonių, žurnalistų) rato išsiplėtimas. Tiesa, inspektoriaus pateiktas www.skundai.lt pavyzdys, kai interneto svetainės valdytojai visiškai nereaguoja net į pagal „notice-and-take-down“ procedūros užklausas, yra iš tiesų smerktinas. Beje, per pertrauką iš IVPK pavyko sužinoti, kad atitinkamas Lietuvos poįstatyminis aktas ruošiamas ir turėtų greitu metu pasirodyti (nors į oficialų terminą – liepos 1 d. – tikrai nebus suspėta). Įdomu, kad procedūra ES narėse poįstatyminiu aktu reglamentuota tik Suomijoje. Mes būsim antri, o likusieji pasitiki savireguliacija… Optimistai, vienok;
• Gediminas Budvytis (LRTC) – pasirodo, tyliai tyliai mano buvusi darbovietė „beveik jau“ turi WiMAX'ą.. Sveikinu ir tikiuosi, kad tai iš tiesų išspręs lietuviškąją „paskutinios mylios“ problemą. Gal net nereikės RAIN'o;
• Audrus Raudsalu (estiškojo www.delfi.ee redaktorius) – patiko akcentas, kad internetas tampa „vartotojų kuriamo turinio“ (santr. VKT, angl. user generated content) valdoma vieta. Įspūdingai atrodo palyginimas, kad VKT interneto svetainės akivaizdžiai laimi prieš masinės informavimo priemonių interneto portalus (pvz. myspace.com vs. bbc.com). Įdomi nepasakyta mintis, kad ar žinome, kad IV-oji pati lankomiausi interneto svetainė pasaulyje yra Baidu. Žinot, kas tai?;
• Darius Montvila („Bitės“ verslo klientų skyriaus vadovas) – sprendimą, koks bus internetas priims vartotojai. Tikriausiai tie, kurie dabar bėgioja su pampersais. Tai dar vienas žodis į tą patį VKT krepšį.

Matyt, kai kur visgi girdisi mano nuomonė apie tai, jog bloger'iams turi būti skiriamos ne tik naujos pareigos, tačiau pripažįstamos ir naujos teisės. Ta proga šiandien „Žinių radijo“ laidos „Tinklas“ vyr. redaktorei bent desėtką minučių pasakojau, kaip įsivaizduoju šiandieninę situaciją ir teisines naujojo Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ) projekto pasekmes. Pagrindiniai akcentai:

• Teisę komentuoti internete užtikrina saviraiškos laisvė. Ji įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje, mūsų LR Konstitucijoje. Saviraiškos laisvė gali būti varžoma (anot adv. Liudvikos Meškauskaitės), kai kyla pavojus:
• valstybės saugumui (įskaitant slaptą informaciją);
• viešajai tvarkai;
• žmogaus sveikatai, garbei;
• teisminės valdžios nepriklausomumui;
• Pirmas precedentas riboti saviraiškos laisvę Lietuvoje – 2005 m. rugsėjo 19 d. LR Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo teisinių kūlversčių pagalba konstatuota, kad „kavkazcenter.com“ tarnybinės stoties veikla Lietuvoje nutraukta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Mano nuomone, tai tiesioginis tiesioginis įrodymas, kad LR Konstitucinis Teismas priiminėja politizuotus sprendimus, nes kitaip būtų grėsę pabloginti tarpvalstybinių santykių su Maskva padėtį;
• Dabartinis VIĮ projektas iš esmės nekelia didelių problemų dėl komentarų autorių atsakomybės (tą, kaip paaiškėjo praėjusią savaitę, išsprendė blanketinė norma į Informacinės visuomenės paslaugų įstatymą), tačiau, kaip minėta ankstesniuose komentaruose, visiškai išbalansuoja interneto autorių teisių/pareigų visumą. Praktikoje sprendimas būtų naudoti visas „teisinės diskusijos“ formas iki pat Europos žmogaus teisių teismo. Pažymėtina, kad tokį kelią pradėję JAV blogeriai kol kas laimi prieš „Apple“, nesutikdami paviešinti savo informacijos šaltinio.

Kaip žadėjo Jolanta Germanavičiūtė, radijo bangomis mano mintis turėtų transliuoti rytoj (antradienį) 11:05 ir 16:25.