Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Page 170 of 217

PhD: mokslinis patas, ieškant teisinės problemos

Negaliu nepasigirti praėjusios savaitės „džiaugsmu“ – parašiau akademinį straipsnį, kurio reikia doktorantūros studijų eigai į priekį.

Populiariai straipsnio temą galima įvardinti „ar blogo autorius yra žurnalistas?“.

Straipsnio sritis gana nišinė, todėl teisės mokslininkus (t.y. turinčių daktaro laipsnį), galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Į patą patekau, kai gavau dviejų pripažintų savo srities specialisčių nuomones:

  • I-oji: „internetinio dienoraščio autorius jokiu būdu negali būti laikomas žurnalistu, nėra jokios teisinės problemos“;
  • II-oji: „internetinio dienoraščio autorius aišku yra žurnalistas, nėra jokios teisinės problemos“.

Ir iš abiejų potencialių recenzenčių gaunu atsisakymą rašyti recenziją, nes „teisinės problemos nėra!“. Keep smiling..

Laura Gintalaitė apie skandalų įtaką tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui

Kaip jau minėjau anksčiau, su „bernardinai.lt“ bendradarbe Laura Gintalaitė kalbėjome apie Lietuvos skandalų įtaką tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui. Dabar tekstas „Užsieniui Lietuvos skandalai neįdomūs“ jau paskelbtas interneto portale.

Kartu su manimi mintimis dalinasi LTV2 laidos „Savaitės atgarsiai“ vedėjas Virginijus Savukynas,  „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys, ekspertai iš užsienio Filipas Lerutas (Philippe Leruth), Androula Georgiadou, Tara Ornstein.

Aišku, kaip visada, įdomiausios yra piliečių nuomonės ir komentarai.

Ryšių su visuomene rinkos lyderiai

Šiandien „Verslo žinių“ priede „Verslo konsultacijos ir mokymai“ paskelbti 2006 m. ryšių su visuomene rinkos duomenys. Suprantama, jie kai kur dar bus tikslinami (ypač ten, kur skaičiai baigiasi nuliais), tačiau esmė jau aiški. Keliu kepurę ir lenkiu galvą prieš:

O visiems likusiems kolegoms linkiu, kad 2007-ieji būtų kūrybingesni ir efektyvesni!

Aišku, mums visiems lieka atviras klausimas, kada išdrįsime paskelbti savo pelno maržas ir tikrąsias (t.y. be techninių, inkasavimo ir pan.) pajamas?

Į ūkininkų ir kvailių maratoną įsijungia ir K.Prunskienė

Galima juoktis. Galima pokštauti. Tačiau Kazimira Danutė Prunskienė, berods, kalba rimta veido išraiška:

Aš, kaip Žemės ūkio ministerijos vadovė, bandysiu gauti kitų ministrų bei koalicijos partnerių pritarimą, kad „Mažeikių naftos” privatizavimo lėšos iš dalies galėtų būti panaudotos ūkininkų nuostolimas padengti, ne tik rubliniams indėliams grąžinti, ne tik dirbančių pensininkų negautoms pajamoms kompensuoti. Taip kaip kadaise „sudegė” indėliai, taip pernai „sudegė” derliaus dalis. Manau, žemdirbių reikalavimas yra pagrįstas užtikrinti tokį kompensavimą <…>

Belieka pridurti, kad pernai Lietuvos žemdirbiai patyrė 695 milijonus litų nuostolių. Kągi, belieka ŽUM'os atvirai paprašyti pateikti oficialius duomenis, kiek iš tų – patyrusiųjų nuostolius – bankrutavo?

Na, o vargšams ūkininkams dar yra vilties – galėtume parduoti Iganlinos atomnę, po to uostą, dar liktų kas nors. Tad Jūsų bankrotas – tik po visos Lietuvos lavono. Amen.

nekilnojamojo turto juokdariai

Visai netyčia paspaudęs nuorodą interneto portale radau „Hansabanko“ lentelę:

Truputį pažaidžiau ir sužinojau, kokį būstą galėčiau įsigyti už apytikslę nuomos, kurią moku nuo pat išsikraustymo iš Kamčiatkos (t.y. 2003-iųjų rudenio), kainą.

Artimetika paprasta:

  • per 240 mėnesių iš viso sumokėsiu 182 880 litų, t.y.:
    • 120 000 litų paskolos;
    • 62 880 litų palūkanų (52,4 proc. nuo paskolos sumos – t.y. daugiau nei pusė kiekvienos įmokos yra mokestis bankui!);
  • dėl visiškos teisybės skaičiukus rekikėtų diskontuoti dėl įmokų mokėjimo laiko įtakos tų įmokų vertei paskolos gavimo momentui.

Jeigu 2003-iųjų pabaigoje už tokią sumą būčiau galėjęs nusipirkti ir įsirengti kokių 40 m2 butą, dabar tas plotas tesiektų 20 m2. Tačiau por buto langus žiūrėčiau kaimyno televizorių, rytus ir vakrus leisčiau transporto kamsčiuose, nervinčiausi dėl trūkinėjančių sienų, dėčiau centą prie cento baldų įsigijimui, o, svarbiausia – dar 16+ metų būčiau pririštas prie banko. Aišku, kas nors iš karto replikuos, kad bet kada butą galėčiau parduoti. Kurgi ne – pabandykit parduoti butą iš kurio nors miegamųjų rajonų inkilėlių po, tarkim, 3-5 metų. Ten jau net sienų, spėju, nebebus 🙂

« Older posts Newer posts »