Šiandien „Verslo žinių“ priede „Verslo konsultacijos ir mokymai“ paskelbti 2006 m. ryšių su visuomene rinkos duomenys. Suprantama, jie kai kur dar bus tikslinami (ypač ten, kur skaičiai baigiasi nuliais), tačiau esmė jau aiški. Keliu kepurę ir lenkiu galvą prieš:

• Lukrecijos reklama – 392 tūkst. Lt;
• Baltijos komunikacijos partneriai – 316,8 tūkst. Lt;
• Strateginių komunikacijų centras – 283,2 tūkst. Lt;
• Publicum – 266,1 tūkst. Lt;
• KPMS ir partneriai – 260 tūkst. Lt;
• Komunikacijos tiltai – 257,9 tūkst. Lt.

O visiems likusiems kolegoms linkiu, kad 2007-ieji būtų kūrybingesni ir efektyvesni!

Aišku, mums visiems lieka atviras klausimas, kada išdrįsime paskelbti savo pelno maržas ir tikrąsias (t.y. be techninių, inkasavimo ir pan.) pajamas?

Galima juoktis. Galima pokštauti. Tačiau Kazimira Danutė Prunskienė, berods, kalba rimta veido išraiška:

Belieka pridurti, kad pernai Lietuvos žemdirbiai patyrė 695 milijonus litų nuostolių. Kągi, belieka ŽUM'os atvirai paprašyti pateikti oficialius duomenis, kiek iš tų – patyrusiųjų nuostolius – bankrutavo?

Na, o vargšams ūkininkams dar yra vilties – galėtume parduoti Iganlinos atomnę, po to uostą, dar liktų kas nors. Tad Jūsų bankrotas – tik po visos Lietuvos lavono. Amen.

Kaip „Piliečių Santalkos“ talkininkas kviečiu visus pasinaudoti „Rinkis rimtai!“ iniciatyva.

Susodinkime vietos politikus prie to paties stalo, pateikime tuos pačius klausimus ir akivaizdžiai įvertinkime, kaip jie siūlo spręsti konkrečias vietos bendruomenių problemas. „Piliečių Santalka“ siūlo metodologinę pagalbą, o kol kas galima į svečius pasikviesti ir jos lyderius. Juk norėtumėte, kad vietos politikai pradėtų raudonuoti, kai nebesugebės atsakyti į skvarbius Romo Sakadolskio, Ryčio Juozapavičiaus, Dariaus Kuolio ar kitų profesionalų klausimus?

Pažymėčiau, kad iniciatyva neremia jokios politinės partijos ar jėgos. Mūsų tikslas – iškvosti visus!

P.S. politikai, ruoškitės artėjančiai mano provokacijai – Seimo nariai, kurių partijos juos pateiks kandidatų į savivaldybių tarybas sąrašuose, turės atsakyti, ar pasižada palikti Seimą ir eiti dirbti į vietas. neatsakiusiųjų teigiamai partijos garantuotai neteks vieno balso 🙂

Šiais laikais įprasta prisiimti didžiulę dalį asmeninės atsakomybė, kuri esą „įrodo žmogaus savarankiškumą, pilnaverčio visuomenės nario statusą ir pan.“.

Šis mitas bene geriausiai atveria savo užnugarį, kai:

• dingsta elektra – neveikia ne tik radijas ar elektrinis virdulys, bet ir lemputė tualete;
• baigiasi dujos – po truputį dingsta šilumos likučiai (jeigu turite katilą), nebeužsikuria viryklė (jeigu naudojate dujinę);
• pranyksta šiluma – radiatoriai atšala, pečiuje sudega paskutinė malkos;
• kranas gargaliuoja, o vanduo nebepasirodo – iš prekybos centre nusidriekia vandens pakuočių voros, prausimasis tampa įvairių puodynių ir bliūdelių kilnojimo ritualas, pradedama suprasti, kiek daug vandens reikalauja švara tualete;
• užsikemša kanalizacija ar tiesiog nuotekų sistema – gamtinių reikalų tvarkymas tampa ypatinga procedūra, dušas dažnai rezervuojamas geresniems laikams;
• nebeišvežamos šiukšlės – jos kaupiamos nebe konteineriuose, iš pradžių dar visi gaili tvarkingų lengvųjų automobilių bagažinių, tačiau vėliau po langais išaugusios kaugės jau priverčia persikvalifikuoti į šiuškliavežius;
• lieka svajonėmis degalai – gamtinės dujos, benzinas – išauga visuomeninio transporto vertė, tačiau ir šis kursuoja vis rečiau, dingsta kamščiai, populiarėja dviračiai, sodybos kaime tampa nebereikalingos, nebent į jas persikeliama gyventi, prekybos centrai praranda prasmę, maisto produktų galima į auksą ar kitas vertybes išsikeisti iš vežimais atvažiuojančių kaimo gyventojų.

Tarkim, tai tik kelios apokaliptinės mintys, aplankančios po kurios nors gyvybiškai svarbios šiuolaikinės visuomenės sąlygos avarijos. Pakaktų lygiagrečiai bent keletui savaičių sugriūti 2-3 sritims ir šiuolaikinis pasaulis išnyktų akimirksniu, pamatytumėme tikriuosius savo „krikščioniškus“ veidus. Sako,  kai kurias grimasas buvo galima stebėti Naujame Orleane..