Puiki „balsas.lt“ žinutė į įdomų psichologės Esther Perel tyrimą ir jo išvadas.

Iš tiesų. Bendruomenei jau išnykus, o giminių ryšiams nykstant, poreikiai išlieka. Belieka džiaugtis, kad šiuose procesuose Vakarai mus dar lenkia. Tikiuosi, mes jų nepasivysim.

Vakar „Žinių radijo“ laidoje „Prie pietų stalo“ Ginas Dabašinskas kalbino BTV žinių vedėją Marių Jančių. Atvirai savo mintis apie prastą padėtį Lietuvos žiniasklaidoje dėstantis Marius nustebino savo drąsa. Ar galėtų taip kalbėti LNK, TV3 žinių vedėjai, o ką jau bekalbėti apie regionines ar mažesnes televizijas?

Kol dar laidos įrašas internete nepaskelbtas, pridedu kelias Mariaus mintis, kurios užstrigo:

• vos tik Marius gautų skambutį iš Lubio ar jo aplinkos su kokiu nors nurodymu apie ką nors kaip nors padaryti reportažą – Mariaus sprendimas būtų labai aiškus;
• Marius pripažino, kad BTV tapus „Achemos“ grupės įmone reportažų apie, pavyzdžiui, Pramonininkų konfederacijos klausimus, santykinai padaugėjo;
• analogija Ginui Dabašinskui su „Žinių radijo“ savininku Augustinu Rakausku.

Dar kartą – esu maloniai nustebintas Mariaus drąsa kelti šį sunkų klausimą. Didelis argumentas televizoriaus pultelyje įsidėmėti BTV kanalo numerį.

Pastarųjų dienų viešosios erdvės marazmas mintis veda į vieną paprastą laisvosios rinkos tiesą – laimi tas, kuris pasiūlo iš minios išsiskiriantį pasiūlymą.

Todėl keista, kad politikų ordos mielai pasiduoda žiniasklaidos pinklėms, esą reikia diskutuoti apie turinį, apie pasiūlymus, apie idėjas. Toks kelias geriausiu atveju veda prie koalicijos, kurioje tie politikai neturės valdžios, turės pamiršti savo idėjas ir pasiūlymus, turės tapti sistemos dalimi.

Žymiai realesnis kelias – tai alternatyva masei. Šiais laikais, kai absoliuti dauguma rinkimų teisę turinčiųjų prie rinkimų dėžių neina arba tik prie tų dėžių pagal matytų pavardžių sąrašą (ar dar dažniau – pagal ryškiausią TV veidą) renkasi, kurį skaičių braukti ar pažymėti apskritimu, vienintelis kelias politikui laimėti – tai nebūti politiku. Kaip?

1. Tokio politiko tikslas yra ne skleisti savo idėjas, o apskritai apie jas nediskutuoti. Žymiai efektyviau kartu su būsimaisiais rinkėjais išlenkti taurelę ar bent jau paspausti jiems ranką.
2. Bet kokius argumentus 95 proc. rinkėjų užmirš po 7 sekundžių, kai kas po poros valandų, dauguma po poros dienų, absoliučiai visi – po savaitės. Tad ilgalaikių ir prasmę turinčių argumentų nereikia. Reikia emocijos.
3. Tuos automatiškai einančius prie balsadėžių teku dalinasi „tradiciniai“ politikai. Žymiai lengviau įtikinti ne argumentais, o emocijomis gyvenantį stogdengį ar „Kelias į žvaigždes“ gerbėją. Galite kartu padainuoti su Vilija ar Radžiu? Jus išrinks net Vilniuje!
4. Norite pakliūti į „Spaudos klubą“? Jūsų vis tiek niekas negirdėtų. Jums reikia į „Nomedą“ arba kriminalų skyrių. Dabar Sigitas Geda laisvai galėtų gauti 20-30 proc. balsų.
5. Turite ryšių su mažmenine prekyba? Jūsų rankos laisvos cross-selling'u parduoti ne tik muilą prie dant pastos, bet ir mainais gauti 10 proc. tylenių.
6. …

Man patinka Minedas. Aš balsuosiu už … cinikus.

Papildymas I, 23:30 – o kas, jeigu iš tiesų daugelis žmonių yra kvailiai? kas, jeigu likęs „elitas“ tiesiog savo vienvaldžiu sprendimu gali nuspręsti: a) arba juos visus ciniškai mulkinti; b) arba būti sąžiningiems ir laikytis „socialinio“ ar kokio panašaus teisingumo? įdomu, kad dabartinėje visuomenėje į tokią padėtį pakliūvame visi, nes daugelyje gyvenimo sričių esam visiški kvailiai – statyboje, automobilių remonte, drabužių siuvinėjime ar dar kur nors. tada klausimas tik tas, kiek kurie kuriuos daugiau apmulkins. žiauri realybė. todėl, matyt, širdyje ir esu komunistas..