Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Page 147 of 217

Skrydis oro balionu – žingsnis po žingsnio

Kaip jau rašiau, prieš savaitę teko skristi oro balionu. Kaip pakyla oro balionas? Ką veikiame tas 3 valandas?

Jeigu iš ryto ar per pietus jums paskambino pilotas ir pranešė gerą žinią, jog oras tinkamas skrydžiui – tai dar nereiškia, jog taip ir bus.

Atvažiavę į planuotą pakilimo vietą galite sužinoti, jog zondai rodo pasikeitusią vėjo kryptį, per silpną greitį ar pan.

Todėl iš Vingio parko išdrįso kilti tik reklaminiam skrydžiui užsakytas oro balionas, kuris, spėjo pilotai, leisis šiaip jau draudžiamoje zonoje – prie Baltojo tilto.

   

Taigi, skrydžio saugumas visiems yra svarbiausias, todėl nutarėme skristi ten, kur nėra stogų, kur elektros laidai neapsivis aplink kaklą. Sustojome ties Maišiagala.

Pirmiausia iš specialios priekabos ištraukiamas oro baliono krepšys.

   

Pats oro balionas viniojamas išilgai, o apsauginė virvė traukiama dar tolyn (nuotraukoje tolumoje žmogus ją dar tempia).

Svarbu, kad oro baliono apačioje liktų šonas, t.y. kad balionas galėtų „pūstis“.

   

    Paprastas ventiliatorius (dešinėje) pučia oro srovę.

 

Taip paprastu (dar nepašildytu) oru išpučiamas ir pripildomas balionas. Iš šonų laikantieji užtikrina, kad oro srovė patenka ten, kur reikia.

Balionas pamažu išsipučia, tampa tikru angaru. Smagus vaizdas.

Būtent su šiuo balionu buvo pasiekti du Lietuvos rekordai – alpinistas Vladas Vitkauskas pakilo į, berods, 10 km aukštį ir buvo atliktas tolimiausias skrydis iš pietų Lietuvos iki pat Latvijos. Tiesa, krepšys buvo kitas.

   

Pakankamai oro įpūtus į baliono vidų reikia pradėti tą orą šildyti ir čia jau naudojamos degančios dujos.    

Karštas oras pradeda kelti balioną. Tai trunka tikrai ne daug laiko, todėl reikia gana skubiai pakuotis likusius daiktus ir kopti į besiruošiantį kilti balioną.     

Dešinėje automagistralės pusėje – mūsų pakilimo vieta. Kairėje tuoj pasimatys Maišiagalos miestelis, kurį ir apsuksime lanku, per truputį daugiau nei valandą skrydžio pakildami iki ~200 m aukščio, tačiau didžiąją laiko dalį laikydamiesi 50-80 m (nes įdomiausi vaizdai ir dar įmanoma pamatyti detales).
   

Prieš nusileidžiant – vienas šuolis aukštyn ir saulėlydžio nuotrauka. Šiaip dar ganėtinai šviesu, tik fotoaparatas parinko atitinkamą išlaikymą.     

Sėkmingai nusileidę. Balionas vėl gula išilgai ant žemės. Pagrindinė problema –  iš jo tvarkingai išleisti šiltą orą.     

Į šį krepšį ir telpa visas oro balionas!

Kaip ir įprasta, po pirmojo skrydžio vyksta diplomų įteikimo, titulų suteikimo ir įšventinimo į specialų luomą ceremoniją. Mūsų skrydyje visam tam dar talkino ir uodų pulkas 🙂

   

P.S. thanks a lot Stanislaw Dabrowski for his photos

Uždeganti idėja, o ne forma

    Kažkada netyčia internete užlipau ant vieno programuotojo interneto svetainės. Tuo metu atsisiunčiau paprastą bandomąją „Slay“ versiją. Ir nors joje prastas AI, tik keli žemėlapiai, tačiau žaidimo idėja iš tiesų puiki ir reikalaujanti loginio mąstymo.

Dabar nepataupiau ir sumokėjau 80+ litų už legalią pilną programos versiją – tikrai nesigailiu. Ir nors viskas, ką už tai gavau, tėra 4 megabaitai nuliukų-vienetukų, tačiau tai tai tikrai retas pirkinys, kuris viršija lūkesčius.

Žiūrint šiek tiek plačiau, šis žaidimas man priminė vieną mūsų gyvenimo problemą – kažkada jau mano minėtas Ževonso (Jevons) paradoksas mus visus verčia vartoti daugiau ir tik per masto ekonomiją mes sugebame sumažinti konkretaus dalyko kainą. Žmonės labai retai skiria dėmesį kokybiniams šuoliams ir tada  tokie žaidimai kaip „Pirates“, „Tetris“ rodo pavyzdį, kad svarbiausia tobulėti kokybiškai, o ne tik didinant megahercų ar terabaitų kiekį.

LR Seimas vs. blogeriai: skundas administraciniame teisme

Praėjusią savaitę gavau Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko nutartį, kuria prašoma patikslinti skunde išdėstytus reikalavimus (nes pirmųjų dviejų tenkinimas būtų tik motyvas teismui priimti sprendimą).

 

 

<...>

Liutaurui Ulevičiui nustatytinas terminas skundo trūkumams pašalinti.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 1 d.,

nutarė:

nustatyti Liutaurui Ulevičiui terminą iki 2007-06-05 pateikti teismui: tiek patikslinto pasirašyto skundo, kuriame būtų suformuluoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio nuostatas atitinkantys reikalavimai, egzempliorių, kad juos galima būtų įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme; pateikti teismui prie skundo pridėtų dokumentų, kuriais grindžia savo reikalavimus, originalus arba jų nuorašus, patvirtintus įstatymo nustatyta tvarka, arba pateikti teismui šių dokumentų originalus, kas teismas galėtų patvirtinti jų nuorašų tikrumą.
Nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, pareiškimas bus laikomas
nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.
Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas
Arūnas Kaminskas

Kągi, patikslinsim skundą, ištaisysim trūkumus ir, kaip teismas leido suprasti, dėl trečiojo reikalavimo („įpareigoti LRS Ryšių su visuomene skyrių mane akredituoti ir išduoti nuolatinį leidimą įeiti į Seimo rūmus“) tikrai pasiginčysim!

Pirmas kartas… skristi oro balionu

Antradienį kartu su pora kolegų iš Lenkijos ir vienu japonu įlipome į oro baliono krepšį ir pakilome į Maišiagalos apylinkių padangę. Valanda skrydžio, vakarėjančių apylinkių vaizdai, kapinės ir kūdros po kojomis, kaimiečių karvės, bulvių laukas ir naujas potyris – visa tai įrašyta į atmintį, bus apie ką pasakoti anūkams 🙂

Būdamas kritiškos sielos žmogumi pateiksiu ir kitokią versiją – skrydžiai oro balionais yra labai priklausomi nuo oro sąlygų, todėl norėdami skristi virš miesto turite užmiršti griežtas laiko ribas (ir gyventi meteorologų pranešimų žinių ritmu). Ribotos paties skrydžio techninės charakteristikos – aukštyn/žemyn – reiškia, kad permainingu oru nuskrisite kažkur… Jeigu krepšys standartinio dydžio, tai keturiems keleiviams truputį jau ankštoka.

   

Ačiū pilotui Eugenijui už saugų skrydį ir gražius įspūdžius!

« Older posts Newer posts »