Category: kasdienybė (Page 83 of 93)

Kartais iš tiesų patiriu, kad Dievas būna. Jis būna dvejopas –
neužmirštamais įspūdžiais ir prisiminimais, o kartais būna išbandymais
ir kliūtimis.

Šiandien jis man rodosi antruoju pavidalu – statydamas kliūtis,
palikdamas mažą mažą takelį, kuriuo galiu eiti į priekį. Kiekviename
takelio vingyje – po naują netikėtumą. Tai ir miego trūkumas, ir
prabudimas pačiu laiku, ir darbai, tarsi gulę pirmą dienos pusę. Net ir
niekam tikusi būsena popiet, ir skambutis naujojo buto šeimininkei, ir
bandymas nusnūsti valandėlę, pasibaigęs trūkusios apšildymo sistemos de javu..

Tokiais momentais eilinį kartą patiriu dvilypį Dievo (Likimo) buvimą.
Tas įdomus balanso jausmas, kai jauti kenčiąs pelnytai, tačiau turįs
pilną teisę ginti savo kitą erdvę. Antroji realybė tarsi veda ir rodo –
štai kelias, kuriuo gali eiti tiesiai. Tai tarsi ranka, kuri ištiesta
kiekvienam iš mūsų. Tai tarsi atleidimas ir bausmė viename – priimk
sunkumus, iškęsk juos, atsisakyk per didelio kąsnio  ir džiaukis
likusiu gyvenimu, kurk grožį ir gausink gėrį 🙂

Įdomu, kad kažkuo perdėm panašios būna ir atvirkštinės akimirkos. Kai
džiaugsmas apima visą pasaulį, o kitoms mintims tarsi lemta mirti,
visada lieka neaiškus akimirkos trapumas. Tarsi už kiekvieno atodūsio
pasaulis grįžtų pas save, į savo nekartojamą pusiausvyrą. Būtent ši
pusiausvyra ir apima tas akimirkas, kai jauti abu kelius, kai jauti,
kad Dievas (Likimas) tuokart yra.

Būna

Būna akimirkų mano žavių,
Būna akimirksnių kito kelių.
Tikėjimo jausmas šviesia viltimi
Visad būdraus, nes šalia vis kiti

pragyvenau apie 26 * 365 = 9490 dienų. pridėjus 6 keliamųjų metų dienas gausim 9496 dienas..

už visas jas esu labiausiai dėkingas:

• už tai, kad esu ir tokiu galiu būti –  tėveliams, broliui, sesei ir močiutei;
• už
  tai, kad paskatino siekti kažko daugiau – matematikos mokytojai Angelei
  Sriubienei ir informatikos mokytojai Giedrei Sudniūtei;
• už tai, kad suteikė galimybę būti tarp protingų žmonių – KTUG direktoriui Broniui Burgiui;
• už tai, kad parodė įvairų pasaulį – Džordžui Šorošui, ALF'ui ir Inai Marčiulionytei;
• už tai, kad nuvedė į VU TF – likimui;
• už tai, kad atvėrė kelius reikšti savo nuomonę – žurnalui NK, dienraščiui „Verslo žinios“;
• už tai, kad paskatino dalyvauti NVO bei viešoje veikloje – Nepartinių klubui ir ypač Jūratei Zabielaitei;
• už tai, kad mane pakenčia – visiems mane supantiems.

Ačiū!

Šių dienų šaltis gali būti problema. Tačiau jis taip pat gali būti ir naujų atradimų šaltiniu. Pavyzdžiui, neužsikuriantis mano automobilis
– gana didelė asmeninė problema, kuri pasireiškia judėjimo laisvės
sumažėjimu, tačiau tai lygiai taip pat ir naujos galimybės, kurių
anksčiau nebuvau pastebėjęs. Todėl dabar atradęs Gedimino prospekto požeminio garažo
daugkartinius bilietus iš tiesų esu naujai nustebęs ir dar kartą galiu
pritarti, kad Gedimino prospekto rekonstrukcija buvo puiki idėja.

Šaltis, darbo netekimas, pinigų stoka ar bloga nuotaika iš tiesų gali
tapti rūpesčių ir nelaimių priežastimi, tačiau jeigu sugebame kiekvieną
kartą išmokti naują pamoką, tai rezultatas tikrai vertas visų kančių –
tai nauji patyrimai, nauji sprendimai ir žymiai didesnis pasitenkinimas
savo kasdienybe 🙂

Tad judinkim užpakalius ir parodykim problemoms jų vietas, o patys – džiaukimės naujais patyrimais!

Pamenu, man buvo gal kokie 6-7 metai. Artėjo eiliniai tarybiniai Naujieji Metai (krikščionišku Dievu netikiu, todėl ir dabar man tai Naujųjų, o ne Kalėdų šventės). Darželyje
vyko Naujųjų Metų sutikimas. Mes vaidinom, šokom, deklamavom, Senelis
Šaltis atnešė dovanų, mes su juo pašokom, fotografavomės. Visai netyčia
pastebėjau, kad Senelio Šalčio batai – tokie pat, kaip mano Tėčio…
Širdyje kilo didelis nerimas, pradėjau nerimauti ir aiškintis.
Pasirodo, Senelis Šaltis irgi turi avėti batus ir jie gali būti tokie
pat, kaip ir mano Tėčio, tačiau paskui mane įtikino, kad tie batai
visgi buvo kitokie.

Vat taip netyčia Naujieji Metai gali iškrėsti piktus šposus. Džiugu,
kad tai – tik atsitiktinumas ir mano fantazijos vaisius. Įdomu, ar
spėsiu šiais metais pamatyti Senelį Šaltį, kai jis po eglute atneš
dovanų?