Category: kasdienybė (Page 74 of 93)

Visai netyčia paspaudęs nuorodą interneto portale radau „Hansabanko“ lentelę:

Truputį pažaidžiau ir sužinojau, kokį būstą galėčiau įsigyti už apytikslę nuomos, kurią moku nuo pat išsikraustymo iš Kamčiatkos (t.y. 2003-iųjų rudenio), kainą.

Artimetika paprasta:

• per 240 mėnesių iš viso sumokėsiu 182 880 litų, t.y.:
• 120 000 litų paskolos;
• 62 880 litų palūkanų (52,4 proc. nuo paskolos sumos – t.y. daugiau nei pusė kiekvienos įmokos yra mokestis bankui!);
• dėl visiškos teisybės skaičiukus rekikėtų diskontuoti dėl įmokų mokėjimo laiko įtakos tų įmokų vertei paskolos gavimo momentui.

Jeigu 2003-iųjų pabaigoje už tokią sumą būčiau galėjęs nusipirkti ir įsirengti kokių 40 m² butą, dabar tas plotas tesiektų 20 m². Tačiau por buto langus žiūrėčiau kaimyno televizorių, rytus ir vakrus leisčiau transporto kamsčiuose, nervinčiausi dėl trūkinėjančių sienų, dėčiau centą prie cento baldų įsigijimui, o, svarbiausia – dar 16+ metų būčiau pririštas prie banko. Aišku, kas nors iš karto replikuos, kad bet kada butą galėčiau parduoti. Kurgi ne – pabandykit parduoti butą iš kurio nors miegamųjų rajonų inkilėlių po, tarkim, 3-5 metų. Ten jau net sienų, spėju, nebebus 🙂

Idant šiandien buvau apkaltintas priklausomybe azartiniams žaidimams, pradedu akciją „333“. Per tą laiką (t.y. trys šimtai trisdešimt tris dienas) adrenalino šiose įstaigose neberagausiu ir net jų slenksčio ar URL neperžengsiu 😛

O greitu metu pasirodys mano lošimo namų lankytojo užrašai 🙂

magiškieji septyni ženklai:

• kada paskutinį kartą parduotuvėje pirkote ketvirtį duonos?
• ar savaitgaliui skrisdami pasigrožėti Europos sostinėmis geriau susipažįstame su mums artimiausiais žmonėmis?
• ar niekada neteko mesti į šiukšliadėžę gerų maisto produktų su mintimi, kad bent бомж'ai suvalgys?
• ar pažįstate bent vieną kolegą(-ę), kuri(s) parduotų asmeninį automobilį ir persėstų į visuomeninį transportą?
• jei ne patys, tai artimiausi giminaičiai turi pasistatę/statosi/statysis sodybą kaime/užmiestyje/gamtoje – kiek praėjusių metų savaitgalių jie praleido Lietuvos gamtoje?
• kiek namų, statytų Перестройка'os laikais, telpa bent į minimalius poreikių/galimybių rėmus? o kaip būtų, pavyzdžiui, šildomi šiandienos kūriniai, jeigu rusiškos dujos staiga baigtųsi?
• ar pilnėjantys krepšiai parduotuvėse simbolizuoja ir netrukus padidėsiantį gimstamumą?

kažkas yra teisingai pasakę, kad mes – lietuviai – esame ištroškę ir alkani. galvoju, ar visi, ar besąlygiškai?

Iššauti šampano butelius linksma. Gerti šampaną – skanu. Susimąstyti ką ir kodėl švenčiame – kančia.

Jeigu paklausčiau, kodėl švenčiame Naujųjų Metų pradžią, būčiau pasitiktas nesuprantančiais žvilgsniais. Juk tai „savaime suprantama“! Sausis yra pirmasis metų mėnuo, o 1-oji yra pirmoji mėnesio diena.

Lygiai taip pat mes tikėjome (tiksliau – mūsų tėvai, nes mano karta dar nelabai mąstė), kad komunizmas yra geriausia visuomeninė santvarka ir vos keletas išrinktųjų partinėse mokyklose galėjo diskutuoti, ir tai tik su teise dar kartą patvirtinti komustinės santvarkos tobulumą. Deja, paklydusi realybė sudaužė viską į šipulius.

Todėl galiu tiesiai į akis juoktis ir vadinti visus kvailiais! Sausio 1-oji turi lygiai tokią pat teisę vadintis Naujųjų Metų pradžia, kaip ir, tarkim, rugsėjo 26-oji ar balandžio 14-oji. Nes apskritimas, kurį žemė brėžia aplink saulę yra apvalus ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kurią apskritimo vietą pažymėsime nuliu ar vienetu.

Truputį susijęs klausimas – ar teko girdėti, kad katalikiškojo pasaulio istorija (ir vienas iš jos forpostų – Abiejų Tautų Respublika) nežino dienų nuo 1582-ųjų spalio 5-osios iki 14-osios? Ar kad tų metų spalio 4-ąją (ketvirtadienį) sekė spalio 15-oji (penktadienis)? Sutinku, gyventi nemąstant – patogiau.