Category: kasdienybė (Page 74 of 93)

magiškieji septyni ženklai:

• kada paskutinį kartą parduotuvėje pirkote ketvirtį duonos?
• ar savaitgaliui skrisdami pasigrožėti Europos sostinėmis geriau susipažįstame su mums artimiausiais žmonėmis?
• ar niekada neteko mesti į šiukšliadėžę gerų maisto produktų su mintimi, kad bent бомж'ai suvalgys?
• ar pažįstate bent vieną kolegą(-ę), kuri(s) parduotų asmeninį automobilį ir persėstų į visuomeninį transportą?
• jei ne patys, tai artimiausi giminaičiai turi pasistatę/statosi/statysis sodybą kaime/užmiestyje/gamtoje – kiek praėjusių metų savaitgalių jie praleido Lietuvos gamtoje?
• kiek namų, statytų Перестройка'os laikais, telpa bent į minimalius poreikių/galimybių rėmus? o kaip būtų, pavyzdžiui, šildomi šiandienos kūriniai, jeigu rusiškos dujos staiga baigtųsi?
• ar pilnėjantys krepšiai parduotuvėse simbolizuoja ir netrukus padidėsiantį gimstamumą?

kažkas yra teisingai pasakę, kad mes – lietuviai – esame ištroškę ir alkani. galvoju, ar visi, ar besąlygiškai?

Iššauti šampano butelius linksma. Gerti šampaną – skanu. Susimąstyti ką ir kodėl švenčiame – kančia.

Jeigu paklausčiau, kodėl švenčiame Naujųjų Metų pradžią, būčiau pasitiktas nesuprantančiais žvilgsniais. Juk tai „savaime suprantama“! Sausis yra pirmasis metų mėnuo, o 1-oji yra pirmoji mėnesio diena.

Lygiai taip pat mes tikėjome (tiksliau – mūsų tėvai, nes mano karta dar nelabai mąstė), kad komunizmas yra geriausia visuomeninė santvarka ir vos keletas išrinktųjų partinėse mokyklose galėjo diskutuoti, ir tai tik su teise dar kartą patvirtinti komustinės santvarkos tobulumą. Deja, paklydusi realybė sudaužė viską į šipulius.

Todėl galiu tiesiai į akis juoktis ir vadinti visus kvailiais! Sausio 1-oji turi lygiai tokią pat teisę vadintis Naujųjų Metų pradžia, kaip ir, tarkim, rugsėjo 26-oji ar balandžio 14-oji. Nes apskritimas, kurį žemė brėžia aplink saulę yra apvalus ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kurią apskritimo vietą pažymėsime nuliu ar vienetu.

Truputį susijęs klausimas – ar teko girdėti, kad katalikiškojo pasaulio istorija (ir vienas iš jos forpostų – Abiejų Tautų Respublika) nežino dienų nuo 1582-ųjų spalio 5-osios iki 14-osios? Ar kad tų metų spalio 4-ąją (ketvirtadienį) sekė spalio 15-oji (penktadienis)? Sutinku, gyventi nemąstant – patogiau.

Jau gerą pusmetį nervus gadina degtiniuoti raiteliai, krentantys lygiai ir visokie animaciniai efektai naršyklėje. Pasirodo, sprendimas labai paprastas – „Flashblock“. Nuoširdžiai dėkoju Lorenzo Colitti ir Philip Chee!

a

Atrodytų, gal 2-3 proc. lietuvių įdomus www.omni.lt pasakojimas apie Pablo Montojos startą NASCAR lenktynėse.

.. o pasaulį apverčia vienas žodis „žinoma“.

100 km – apytiksliai toks atstumas skiria Vilnių ir Uteną. Tris taškus: butą su biuru ir namus. Sekmadienį važiuojant lankyti išėjusiųjų gamta aukštyn kojom apsivertė likus važiuoti kokią trečią dalį kelio – dulksna virto lietumi, šlapdriba ir galiausiai sniegu. Kelio dangos viduryje – sniego kaugė. Degalinėje priekinį automobilio numerį jau dengė sniegas. Nuotraukoje – berods, 2002-ųjų pavasario Antakalnio miškų akimirka, didesnės raiškos nuotrauka čia.

Įdomi ta stichija – pusvalandis kelio ir mes jau kitame pasaulyje. Pusdienis laiko ir vietoj sniego jau šviečia saulė.

Už tai ir myliu Lietuvą.