XXI a. kasdienybės dienoraštis

gigantomanija: neskaitlingos tautos ar tik jos nykštukų sindromas?

magiškieji septyni ženklai:

  • kada paskutinį kartą parduotuvėje pirkote ketvirtį duonos?
  • ar savaitgaliui skrisdami pasigrožėti Europos sostinėmis geriau susipažįstame su mums artimiausiais žmonėmis?
  • ar niekada neteko mesti į šiukšliadėžę gerų maisto produktų su mintimi, kad bent бомж'ai suvalgys?
  • ar pažįstate bent vieną kolegą(-ę), kuri(s) parduotų asmeninį automobilį ir persėstų į visuomeninį transportą?
  • jei ne patys, tai artimiausi giminaičiai turi pasistatę/statosi/statysis sodybą kaime/užmiestyje/gamtoje – kiek praėjusių metų savaitgalių jie praleido Lietuvos gamtoje?
  • kiek namų, statytų Перестройка'os laikais, telpa bent į minimalius poreikių/galimybių rėmus? o kaip būtų, pavyzdžiui, šildomi šiandienos kūriniai, jeigu rusiškos dujos staiga baigtųsi?
  • ar pilnėjantys krepšiai parduotuvėse simbolizuoja ir netrukus padidėsiantį gimstamumą?

kažkas yra teisingai pasakę, kad mes – lietuviai – esame ištroškę ir alkani. galvoju, ar visi, ar besąlygiškai?

1 Comment

  1. Anonymous

    Zinoma apie bomzus pagalvoju visada, pvz siandien ismesdama neprakasta kotleta, idejau ji i maiseli, o po nauju metu juos mano kolega pavaisino konjaku tiesiai prie konteineriu… 🙂 Ne tokie mes ir blogi…

    Del asmeninio gerbuvio – zinoma turime ir sodyba kaime, bet manau, kad gigantomanija dar nesergame… o gal… rasau tai daugiskaita 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published.