| 100 km – apytiksliai toks atstumas skiria Vilnių ir Uteną. Tris taškus: butą su biuru ir namus. Sekmadienį važiuojant lankyti išėjusiųjų gamta aukštyn kojom apsivertė likus važiuoti kokią trečią dalį kelio – dulksna virto lietumi, šlapdriba ir galiausiai sniegu. Kelio dangos viduryje – sniego kaugė. Degalinėje priekinį automobilio numerį jau dengė sniegas.
Nuotraukoje – berods, 2002-ųjų pavasario Antakalnio miškų akimirka, didesnės raiškos nuotrauka čia. |
 |
Įdomi ta stichija – pusvalandis kelio ir mes jau kitame pasaulyje. Pusdienis laiko ir vietoj sniego jau šviečia saulė.
Už tai ir myliu Lietuvą.
Kai pagalvoji, gerai, kad yra automobiliai… Tokiu oru geriausias daiktas. O man teko 10 minučių laukti 2 nr. "mikriuko" kaip tik per tą šlapdribą. Spėjau sustirti. (: