XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: kasdienybė (Page 73 of 93)

Svarbiausia mūsų gyvenimo dalis – mes patys. Kartais užmirštame ir nematome kasdienių stebuklų.

Sartai 2007 – tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės Dusetose

Puikūs žirgai, šilti kraštiečiai, smagi mugės nuotaika, truputį kaimietiško nevalyvumo ir netrukus ateisiančių savivaldybių tarybų rinkimų aidų (be tradicinių – Algirdo Mykolo Brazausko ir Kazimiros Danutės Prunskienės – ši kartą buvo net Andrius Kubilius). Karštas vynas, bobelinė, riestainiai, saldumynai, kareiviška arbata (nes košės nesuspėjom) ir nuostabi Andriaus Vaitkevičiaus iš alfa.lt nuotrauka:

Ir, aišku, visa tai sutinkanti ir palydinti Gintaro Andrijausko „Un Sartų“..

Un Sartų!

Nars da rytas unkstus,
Netingėk, kelkis tu,
Paskubėk, susiruošk
Ir graičiau unt SARTŲ.

Unt Sartų, unt Sartų
Lakia roges ratu.
Unt Sartų, unt Sartų
Trauksma dainą kartu.

žodžiai Gintaro Andrijausko
2004 2005 2006 2007 ..?

nekilnojamojo turto juokdariai

Visai netyčia paspaudęs nuorodą interneto portale radau „Hansabanko“ lentelę:

Truputį pažaidžiau ir sužinojau, kokį būstą galėčiau įsigyti už apytikslę nuomos, kurią moku nuo pat išsikraustymo iš Kamčiatkos (t.y. 2003-iųjų rudenio), kainą.

Artimetika paprasta:

  • per 240 mėnesių iš viso sumokėsiu 182 880 litų, t.y.:
    • 120 000 litų paskolos;
    • 62 880 litų palūkanų (52,4 proc. nuo paskolos sumos – t.y. daugiau nei pusė kiekvienos įmokos yra mokestis bankui!);
  • dėl visiškos teisybės skaičiukus rekikėtų diskontuoti dėl įmokų mokėjimo laiko įtakos tų įmokų vertei paskolos gavimo momentui.

Jeigu 2003-iųjų pabaigoje už tokią sumą būčiau galėjęs nusipirkti ir įsirengti kokių 40 m2 butą, dabar tas plotas tesiektų 20 m2. Tačiau por buto langus žiūrėčiau kaimyno televizorių, rytus ir vakrus leisčiau transporto kamsčiuose, nervinčiausi dėl trūkinėjančių sienų, dėčiau centą prie cento baldų įsigijimui, o, svarbiausia – dar 16+ metų būčiau pririštas prie banko. Aišku, kas nors iš karto replikuos, kad bet kada butą galėčiau parduoti. Kurgi ne – pabandykit parduoti butą iš kurio nors miegamųjų rajonų inkilėlių po, tarkim, 3-5 metų. Ten jau net sienų, spėju, nebebus 🙂

« Older posts Newer posts »