Category: kasdienybė (Page 69 of 93)

Mėgstu savaitgalius (deja, seniai tokių bebuvo), kai nieko nereikia veikti – anei dirbti, anei mokytis, anei kokiu nors socializing'u užsiimti. Tada galima ramiai prisėsti, susirinkti produktus ir išsikepti obuolių pyragą…

Čia mamos receptas, tik šį kartą neišsikėlė tešla, tai gavosi truputį batonas 🙂

• 6 kiaušiniai (arb 8);
• atskirti baltymus;
• trynius sumaišyti su 2/3 stiklinės cukraus;
• išplakti su stikline miltų;
• galima 1/2 šaukštelio kėlimo miltelių ar vanilinio cukraus;

• suplaktus baltymus į tešlą;
• kepimo formą ištepti sviestu (arba aliejum), apibarstyti trupiniais (arba miltais);
• pirmiau supilti tešlą;
• tada suberti supjaustytas obuolių skiltis;
• 40 min kepti orkaitėje ~160 C.

O čia kitas mano kulinarinių pomėgių dalykas – natūrali gira. Nors suomių gamybos ekstraktas nėra jau toks grynas gamtos produktas, tačiau mielės ir išrūgstantis gėrimas – pasaka, primenanti tarybinių laikų girą prie gimtosios „Žibutės“ Utenoje.

Kaip jau rašiau, prieš savaitę teko skristi oro balionu. Kaip pakyla oro balionas? Ką veikiame tas 3 valandas?

Jeigu iš ryto ar per pietus jums paskambino pilotas ir pranešė gerą žinią, jog oras tinkamas skrydžiui – tai dar nereiškia, jog taip ir bus. Atvažiavę į planuotą pakilimo vietą galite sužinoti, jog zondai rodo pasikeitusią vėjo kryptį, per silpną greitį ar pan. Todėl iš Vingio parko išdrįso kilti tik reklaminiam skrydžiui užsakytas oro balionas, kuris, spėjo pilotai, leisis šiaip jau draudžiamoje zonoje – prie Baltojo tilto.

Taigi, skrydžio saugumas visiems yra svarbiausias, todėl nutarėme skristi ten, kur nėra stogų, kur elektros laidai neapsivis aplink kaklą. Sustojome ties Maišiagala. Pirmiausia iš specialios priekabos ištraukiamas oro baliono krepšys.

Pats oro balionas viniojamas išilgai, o apsauginė virvė traukiama dar tolyn (nuotraukoje tolumoje žmogus ją dar tempia). Svarbu, kad oro baliono apačioje liktų šonas, t.y. kad balionas galėtų „pūstis“.

Paprastas ventiliatorius (dešinėje) pučia oro srovę.

Taip paprastu (dar nepašildytu) oru išpučiamas ir pripildomas balionas. Iš šonų laikantieji užtikrina, kad oro srovė patenka ten, kur reikia.

Balionas pamažu išsipučia, tampa tikru angaru. Smagus vaizdas. Būtent su šiuo balionu buvo pasiekti du Lietuvos rekordai – alpinistas Vladas Vitkauskas pakilo į, berods, 10 km aukštį ir buvo atliktas tolimiausias skrydis iš pietų Lietuvos iki pat Latvijos. Tiesa, krepšys buvo kitas.

Pakankamai oro įpūtus į baliono vidų reikia pradėti tą orą šildyti ir čia jau naudojamos degančios dujos.

Karštas oras pradeda kelti balioną. Tai trunka tikrai ne daug laiko, todėl reikia gana skubiai pakuotis likusius daiktus ir kopti į besiruošiantį kilti balioną.

Dešinėje automagistralės pusėje – mūsų pakilimo vieta. Kairėje tuoj pasimatys Maišiagalos miestelis, kurį ir apsuksime lanku, per truputį daugiau nei valandą skrydžio pakildami iki ~200 m aukščio, tačiau didžiąją laiko dalį laikydamiesi 50-80 m (nes įdomiausi vaizdai ir dar įmanoma pamatyti detales).

Prieš nusileidžiant – vienas šuolis aukštyn ir saulėlydžio nuotrauka. Šiaip dar ganėtinai šviesu, tik fotoaparatas parinko atitinkamą išlaikymą.

Sėkmingai nusileidę. Balionas vėl gula išilgai ant žemės. Pagrindinė problema –  iš jo tvarkingai išleisti šiltą orą.

Į šį krepšį ir telpa visas oro balionas! Kaip ir įprasta, po pirmojo skrydžio vyksta diplomų įteikimo, titulų suteikimo ir įšventinimo į specialų luomą ceremoniją. Mūsų skrydyje visam tam dar talkino ir uodų pulkas 🙂

P.S. thanks a lot Stanislaw Dabrowski for his photos

Antradienį kartu su pora kolegų iš Lenkijos ir vienu japonu įlipome į oro baliono krepšį ir pakilome į Maišiagalos apylinkių padangę. Valanda skrydžio, vakarėjančių apylinkių vaizdai, kapinės ir kūdros po kojomis, kaimiečių karvės, bulvių laukas ir naujas potyris – visa tai įrašyta į atmintį, bus apie ką pasakoti anūkams 🙂 Būdamas kritiškos sielos žmogumi pateiksiu ir kitokią versiją – skrydžiai oro balionais yra labai priklausomi nuo oro sąlygų, todėl norėdami skristi virš miesto turite užmiršti griežtas laiko ribas (ir gyventi meteorologų pranešimų žinių ritmu). Ribotos paties skrydžio techninės charakteristikos – aukštyn/žemyn – reiškia, kad permainingu oru nuskrisite kažkur… Jeigu krepšys standartinio dydžio, tai keturiems keleiviams truputį jau ankštoka.

Ačiū pilotui Eugenijui už saugų skrydį ir gražius įspūdžius!

Eilinį kartą esu sužavėtas „The Playboy Advisor“ skiltimi birželio mėnesio žurnale. Juk iš tiesų ( šį kartą užgniaužiu savo norą moralizuoti apie taip gyvenančiųjų vertybes) jeigu priimtume kaip duotybę naujas seksualinio gyvenimo formas, tai kaip turėtų būti sunku tokiai visuomenės mažumai formuoti savo kultūrą, socialines taisykles – juk tai mikro-grupė naujoje visuomenėje, ji turi labai mažai galimybių formuoti ir laikytis visiems (sąlyginai) priimtinų taisyklių. Tada iš tiesų kyla pavojus marginalizuotis ir radikalizuotis.

<...>

My wife and I have been experimenting with a soft swinging, which means we swap with other couples but engage only in manual or oral sex. The first time I came with another woman, I assumed she might not want me to finish in her mouth, so I alerted her by tapping her shoulder. But my wife says the guy she was with just let go with no warning. What is the proper etiquette for notifying a woman who’s giving you head that you’re ready to come? – M.A., Dayton, Ohio

The problem with tapping her shoulder is that she has to know tapping her shoulder means you’re about to climax. That’s why saying “I’m coming” is the best method (we know it in several languages). However, the ultimate blow job never involves a signal, because it’s distracting for a guy at the height of ecstasy to refocus his brain for a moment to “warn” his partner. Ejaculating is always more fun when you can fire at will.