Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: kasdienybė (Page 59 of 93)

Svarbiausia mūsų gyvenimo dalis – mes patys. Kartais užmirštame ir nematome kasdienių stebuklų.

Krokuva: lietuvybės paieškos Céline Dion fone

2008.07.02 / / 4 Comments

080628 KrokuvaSavaitgalį smagia kompanija aplankėme miestą, kuris buvo karalių, daugiau negu 400 metų valdžiusių ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sostinė (sosto vieta). Žinoma, pagrindinė priežastis buvo daug žemiškesnė – Céline Dion koncertas.

Ko tikėtis iš Lenkijos? Amžinas kaimynų braižas – unikalus išorinės reklamos chaosas. Bandėme atspėti, ar broliai slavai visiškai neturi eksterjero kūrimo skonio, ar miestų ir miestelių savivaldybėse pagailėta etato architektui? Kitas visus „sužavėjęs“ požymis – prasto maisto karalija. Nuo pakelių užeigėlių, supermarketų restoranų iki pabų – maisto kokybė stebino… deja, neigiamai. Tiesa, pasirinkdami fliakus (jaučių/karvių skrandžių sriuba) nesuklysite, o kitais atvejais teks pasikliauti savo sėkme. Continue reading

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas: byla neeilinė

2008.06.26 / / 4 Comments

Šiandien Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas trijų teisėjų (pirmininkas ir pranešėjas Virgilijus Valančius, Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis) sudėtimi nagrinėjo mano apeliacinį skundą dėl tinklaraštininko (blogerio) akreditacijos LR Seime.

Seimas išsigando, savo atstovo nebesiuntė, todėl formaliai pabendravom tik su buvusiu mano Civilinės teisės seminarų Teisės fakultete dėstytoju ir jo kolegomis (neskaitant sekretorės). Dabar belieka laukti žinių liepos 8 dieną. Pirmininkas, argumentuodamas, kodėl reikalingas papildomas terminas sprendimui priimti, sakė: „Byla neeilinė“.

Stovint ant valstybės sienos

2008.06.25 / / 3 Comments

Lietuvos-Lenkijos valstybės sienaŠventės – gera proga pamatyti naujas vietas. O nematytų įdomybių Lietuvoje – begalės! Štai ir po vieno smagaus gimtadienio šventimo aplankėme Lietuvos-Lenkijos valstybės sienos riboženklį Nr. 197 🙂 Kaip pasakoja vietiniai, anksčiau šioje vietoje ėjo išorinė TSRS siena, todėl saugumas buvo atitinkamas, vielos tvora tęsėsi ar ne 14 tūkst. km… Ir dabar dar galima apžiūrėti sargybinių bokštelius, gaila, jog jų kopėčios nupjaustytos – puikūs vaizdai atsivertų.

Dabar siena eina tik žemėlapiuose. Spėju, galima būtų net kepsnį išsikepti ant valstybės sienos. Panašiai buvusio posto vietoje, tiesa, skysčius, vartojo sutikti broliai lenkai 🙂

Negaliu neprisiminti tarybinio laikmečio kelionių, kai sieną su Latvija, Baltarusija, Estija ar Rusija žymėdavo tik kelio ženklas. Sako, kad dabar vėl toks vaizdas tęsiasi iki pat pietinių Europos Sąjungos sienų.

Smagu, kol ekonominiai migrantai nesugadino mūsų kasdienio gyvenimo, ramios užutekio aplinkos. Tuo pat metu sienų vielos nutęstos Rytuose. Įdomu, ko bijo Rusija? Laisvės?

Tvirtybė tęsti

2008.06.20 / / 5 Comments

Nida molas tęstiŠiandien balsas.lt skelbia įdomų Leonido Donskio komentarą apie plaukimą prieš bangas. Nesu itin stiprus nardyti po filosofinius diskurso elementus, tačiau tema „kabina“ kaip paprastą žmogų. Kažkur tai pernelyg girdėta ir matyta.

Plaukimas prieš srovę, visuomenės daugumos nuomonės ignoravimas ir tikėjimas savo pasirinkimu. Ar daug to turime šiandienos Lietuvoje?

Kiek žmonių sugeba išdrįsta turėti netradicines idėjas ir jas ginti? Ar užtektų vienos rankos pirštų, ar reikėtų abiejų? Kažkada bjaurėjausi Antanu Terlecku ir jo tiesmukomis pažiūromis, bet šiandien, po Sąjūdžio 20-mečio, ir bandydamas įsivaizduoti dešimtmečius disidentų metų negaliu nesižavėti. Kodėl nutilo Naujoji Kairė 95? Kodėl graži idėjų pradžia sudužo į Lietuvos laisvosios rinkos instituto banglaužius? Kur mūsų akademikai, kurie turėtų rūpintis visuomenės gyvenimo tobulinimu? Kad ir kiek daug trūkumų turėtų Piliečių Santalka, ar turime kitų nevyriausybinių organizacijų? Kur savo nuomonės nebijantys piliečiai? Ką jau čia bepriminti bandymus rinkti parašus…

Su šypsena prisimenu giminės užstalės diskusijas apie blogus ir visada skriaudžiančius žmones valdininkus (tiksliau – mūsų visų tarnus, t.y. valstybės tarnus), darbdavius ir kitus valdančius. Jeigu turime ir tikime savo pozicija, ginkime ją!

P.S. blogeris (tinklaraštininkas) prieš Seimą – jau mažiau nei po savaitės, birželio 26-ąją 🙂

Bogdanas Oginskis ir pirmoji Lietuvos elektrinė

2008.06.13 / / 4 Comments

080613 Bogdanas Oginskis VŽŠiandien „Verslo žinių“ „Savaitgalio“ priedo 20-21, 23 puslapiuose galite surasti mano tekstą apie Bogdaną Oginskį – Rietave gyvenusį novatorių ir mecenatą. Šiais laikais man asmeniškai bene įdomiausi jo projektai – tai pirmoji Lietuvoje telefono linija ir pirmoji Lietuvoje elektrinė. Aišku, galima būtų kalbėti ir apie gyvulininkystę, muzikos mokyklą ir kitus nuopelnus.

Tai, kas liko už teksto eilučių – tai nebylus klausimas kieno sąskaita buvo visa tai daroma. Nors Rietave baudžiava kunigaikščių iniciatyva panaikinta dar 1835 metais, tačiau turto įtakos svertai vis tiek neabejotinai liko buvusių didikų rankose. Įdomus atsitiktinis Rietavo žydo pasakojimas, jog bene penktadalį (iš 5 000) Rietavo miestelio sudarę žydai dirbo Oginskio medienos pramonėje.

Kitas retorinis klausimas – ką šiandienos turtuoliai paliks Lietuvos ateičiai? Didžiuojuosi „Iki“ įkūrėjais, tačiau, lyg tyčia, jie Belgijos prancūzai…

« Older posts Newer posts »

M: +370 (686) 08820
E: liutauras@ulevicius.lt

© 2026 Liutauras Ulevičius

Theme by Anders Noren — Up ↑