XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: kasdienybė (Page 59 of 93)

Svarbiausia mūsų gyvenimo dalis – mes patys. Kartais užmirštame ir nematome kasdienių stebuklų.

Tvirtybė tęsti

Nida molas tęstiŠiandien balsas.lt skelbia įdomų Leonido Donskio komentarą apie plaukimą prieš bangas. Nesu itin stiprus nardyti po filosofinius diskurso elementus, tačiau tema „kabina“ kaip paprastą žmogų. Kažkur tai pernelyg girdėta ir matyta.

Plaukimas prieš srovę, visuomenės daugumos nuomonės ignoravimas ir tikėjimas savo pasirinkimu. Ar daug to turime šiandienos Lietuvoje?

Kiek žmonių sugeba išdrįsta turėti netradicines idėjas ir jas ginti? Ar užtektų vienos rankos pirštų, ar reikėtų abiejų? Kažkada bjaurėjausi Antanu Terlecku ir jo tiesmukomis pažiūromis, bet šiandien, po Sąjūdžio 20-mečio, ir bandydamas įsivaizduoti dešimtmečius disidentų metų negaliu nesižavėti. Kodėl nutilo Naujoji Kairė 95? Kodėl graži idėjų pradžia sudužo į Lietuvos laisvosios rinkos instituto banglaužius? Kur mūsų akademikai, kurie turėtų rūpintis visuomenės gyvenimo tobulinimu? Kad ir kiek daug trūkumų turėtų Piliečių Santalka, ar turime kitų nevyriausybinių organizacijų? Kur savo nuomonės nebijantys piliečiai? Ką jau čia bepriminti bandymus rinkti parašus

Su šypsena prisimenu giminės užstalės diskusijas apie blogus ir visada skriaudžiančius žmones valdininkus (tiksliau – mūsų visų tarnus, t.y. valstybės tarnus), darbdavius ir kitus valdančius. Jeigu turime ir tikime savo pozicija, ginkime ją!

P.S. blogeris (tinklaraštininkas) prieš Seimą – jau mažiau nei po savaitės, birželio 26-ąją 🙂

Bogdanas Oginskis ir pirmoji Lietuvos elektrinė

080613 Bogdanas Oginskis VŽŠiandien „Verslo žinių“ „Savaitgalio“ priedo 20-21, 23 puslapiuose galite surasti mano tekstą apie Bogdaną Oginskį – Rietave gyvenusį novatorių ir mecenatą. Šiais laikais man asmeniškai bene įdomiausi jo projektai – tai pirmoji Lietuvoje telefono linija ir pirmoji Lietuvoje elektrinė. Aišku, galima būtų kalbėti ir apie gyvulininkystę, muzikos mokyklą ir kitus nuopelnus.

Tai, kas liko už teksto eilučių – tai nebylus klausimas kieno sąskaita buvo visa tai daroma. Nors Rietave baudžiava kunigaikščių iniciatyva panaikinta dar 1835 metais, tačiau turto įtakos svertai vis tiek neabejotinai liko buvusių didikų rankose. Įdomus atsitiktinis Rietavo žydo pasakojimas, jog bene penktadalį (iš 5 000) Rietavo miestelio sudarę žydai dirbo Oginskio medienos pramonėje.

Kitas retorinis klausimas – ką šiandienos turtuoliai paliks Lietuvos ateičiai? Didžiuojuosi „Iki“ įkūrėjais, tačiau, lyg tyčia, jie Belgijos prancūzai…

Artūras Račas – tinklaraštininkas

Artūras Račas Mega parašaiArtūras Račas tapo tinklaraštininku. Vietos mums visiems užteks, o virtualiame pasaulyje kuo mūsų daugiau, tuo geriau ir mums, ir skaitytojams.

Ko jau ko, o plunksnos aštrumo Artūtui pakanka, galbūt reikia palinkėti palaipsniui įvaldyti vis daugiau virtualių įrankių, kurių tinklaraščių technologijos tikrai siūlo daug ir įvairių. Kaip ir visiems ne meno žmonėms, kita opi problema yra interneto dizainas, bet čia tik laikas geriausiai parodo trūkumus ir atskleidžia privalumus.

Kažkada Artūrui grasinau, kad mes (t.y. tinklaraštija) aplenksim ir sudorosim tradicinę žiniasklaidą. Dabar prie to judėjimo Artūras prisidės ir pats, kitaip sakant, griaus ir iš išorės, ir iš vidaus 😉

„penki miestas“ rašo apie tinklaraščius

penki miestas 122Neseniai pasirodžiusiame „penki MIESTAS“ numeryje (122) – viena kita mano mintis apie tinklaraščius ir jų rašymą. Įdomu palyginti atsakymus su sąlyginio naujoko tinklaraščių pasaulyje Česlovo Iškausko nuomone.

O kaip galvoji Tu? Kurie tinklaraščiai atrodo įdomiausi? Kuo skiriasi lietuviški ir užsienio tinklaraščiai? Kokią įtaką visuomenės informavime turi tinklaraščiai? Ką patartum paprastam vartotojui, norinčiam pradėti savo tinklaraštį?

Apie Konstantiną Tiškevičių

Konstantinas TiškevičiusNors XIX amžius tikrai nėra mano labiausiai mėgstamas Lietuvos istorijos laikmetis, tačiau tiesiogiai paprašytas negalėjau atsispirti ir sutikau parašyti gana trumpą tekstuką apie vieną įdomiausių lietuvių – Konstantiną Tiškevičių (POL: Konstanty Tyszkiewicz).

Berinkdamas mintis ir nuotrupas, atradau puikų atskiro dėmesio vertą leidinį – 1871 metais išleistą Konstantino Tiškevičiaus vadovautos ekspedicijos Nerimi veikalą „Neris ir jos krantai“ (lenkų kalba, originalus pavadinimas „Wilija i jej brzegi“, apie 90 Mb PDF byla). Nors tikrai įdomus tiesioginis amžininko minčių dėstymas, tačiau man asmeniškai žymiai įdomesnės buvo profesionalių dailininkų iliustracijos.

« Older posts Newer posts »