Kada visuomenė privalo susitelkti? Kada mūsų visų dėmesys turi būti sutelkiamas konkrečiam atvejui, galbūt – net konkretaus atskiro piliečio interesui ginti? Ar skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas?
Vien pastaraisiais metais galime prisiminti bent keletą pavyzdžių – Vytautas Pociūnas, Kastytis Braziulis, Vytautas Damulis, Darius Kuolys. Jeigu norėtume, atrastume ir daugiau – Vytautas Greičius, Dalia Budrevičienė, Aurelija Stancikienė ir kiti, kuriems išvardyti pritrūksta asmeninės atminties ar dėmesio.
Oponentai galėtų ginčytis, jog visi šie pavyzdžiai – tai „tariamų“ nevyriausybinių organizacijų priedanga. Esą organizacijos visais šiais atvejais veikė kaip kitų, šešėlinių organizacijų, institucijų ar net valstybių priedanga. Kiti bandytų surasti asmeninių ryšių, interesų ar kitų sąsajų. Continue reading
