XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: kasdienybė (Page 60 of 93)

Svarbiausia mūsų gyvenimo dalis – mes patys. Kartais užmirštame ir nematome kasdienių stebuklų.

Vasara… kada ilsėtis?!

Savaitgalio popietę sėdėdami „Karpynės“ kavinės balkone paskaičiavome vasaros savaitgalius. Pasirodo, laiko ilsėtis nelabai telikę:

  • gegužės 31 – Tėčių diena;
  • birželio 7 – gimtadienis;
  • birželio 14 – vestuvės;
  • birželio 21 – gimtadienis;
  • birželio 28 – Krokuva;
  • liepos 5 – giminės susitikimas;
  • liepos 12 – KOL KAS LAISVAS Alaušo pakrančių tvarkymas;
  • liepos 19 – lenktynės, vestuvės;
  • liepos 26 – gimtadienis, jubiliejus;
  • rugpjūčio 2 – KOL KAS LAISVAS;
  • rugpjūčio 9 – klasės susitikimas, jubiliejus, metinės;
  • rugpjūčio 16 – metinės;
  • rugpjūčio 23 – KOL KAS LAISVAS;
  • rugpjūčio 30 – KOL KAS LAISVAS.

Taigi, vos keturi sąlyginai laisvi savaitgaliai, į kuriuos dar reikia sutalpinti plaukimą baidarėmis ir tikrai atsirasiančius nenumatytus įvykius 🙂

Brangiausias pirkinys

Subaru Outback Boxer DieselVakar pasirašiau kol kas brangiausią asmeninę pirkimo-pardavimo sutartį. Šiandien pervedžiau ir avansą. Lauksime liepos pabaigos 🙂

Kodėl „Subaru“? Nes iš tiesų geras kainos/kokybės santykis.

Kodėl „Outback“? Nes automobilį naudosiu 10-15 metų, kada tikrai norėčiau turėti didelę šeimą, kuri sutilptų ir dar liktų vietos daiktams.

Kodėl „Boxer Diesel“? Nes bazinio modelio kainos skirtumas vos 4 tūkst. Lt ir pagal dabartines kainas šis skirtumas išsilygins pravažiavus mažiau nei 30 tūkst. km!

Paryžius. Luvras. Europa.

Luvras, LouvreKažkada nepakartojamasis KTU Gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis pasakojo didžiąją dalį pasaulio pamatęs verslo kelionėse. Panašiai tenka pakeliauti ir man. Šį kartą į seniai seniai (kokiais 1995-aisiais) matytą Paryžių. Tiesa, kelionė vos nesužlugo Vilniaus oro uoste paskelbus aliarmą dėl užsidegusios šiukšlių dėžės rūkomajame.

Kokie įspūdžiai? Smagiai ramus viešbutis, vaizdas į Eifelio bokštą, geras maistas. Bus daugiau 🙂

Šeštadieninė kruša Utenoje

kruša Utena gegužės 3Šeštadienį, grįžtant iš sodybos statybų į gimtuosius namučius, teko pamatyti ir gyvai rankomis paliesti ne tokį jau dažną reiškinį – krušos sniegą.

Įvažiavę į Uteną net susiginčijome, ar tai sniegas, ar nukritę žiedlapiai. Ir tik kai tų žiedlapių akivaizdžiai pasidarė per daug, išaiškėjo, jog tai iki pusės centimetro skersmens ledo gabaliukai. Juos galima paimti, net delnu pasemti ar padaryti gniūžtę, kol ranka nesušalo nuo tirpstančio ledo 🙂

Įdomiausia, jog šį kartą – gegužės 3 dieną – kruša buvo ganėtinai gausi, o ledo gabaliukai apvalūs, todėl nuo stogų visi tvarkingai nuriedėjo į lietvamzdžius, kuriais krito ir apačioje sudarė sniego pusnis, kurias šiuo atveju tiksliau būtų vadinti „krisnis“ 🙂

Lietuviško maisto kokybės nebėra

Šiandien beruošdamas pusryčius eilinį kartą sau padariau niūroką išvadą – lietuviško maisto produktų kokybė, kuria taip didžiuodavomės, dingo. Jeigu peržvelgtumėte lentynas parduotuvėje ar namuose, vaizdas nykus:

  • beveik visi produktai turi vienokių ar kitokių cheminės kilmės priedų, kurių tikslas – pailginti galiojimo laiką;
  • labai daug produktų naudoja skonio stipriklį – E621 (plačiau rašė ŽudykReklamą);
  • visi produktai gaminami greitai ir masiškai – individualios kokybės nebelieka, nėra net ir unikalių produktų (pavyzdžiui, bergždžiai ieškotumėte nestandartinio sveiko pyrago ar torto);
  • labai plačiau naudojami papildai ir pakaitalai – chemija vietoj mėsos, miltų, pieno ir t.t.;
  • kelias nuo žaliavų iki vartotojo labai pailgėjęs – kada paskutinį kartą malėte natūralias kavos pupeles? (taip, patogiau gauti „ruošinį“, bet dingsta kokybė);

Aišku, turime susitaikyti, jog nuolat augantis pasaulio burnų kiekis reikalauja mažinti kokybinius poreikius, tačiau ar tai tikrai ta vertė, kurios naudinga atsisakyti?

« Older posts Newer posts »