XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: kasdienybė (Page 58 of 93)

Svarbiausia mūsų gyvenimo dalis – mes patys. Kartais užmirštame ir nematome kasdienių stebuklų.

„300“: nacionalinės propagandos pavyzdys

300, 200pxKaip žinia, Lietuva užmokės už nacionalinio istorinio filmo „Žalgiris – Geležies diena“ sukūrimą. Palyginimui siūlau pažiūrėti JAV (paradoksas – JAV uždirba iš Graikijos propagandos) komercinio kino kompanijos kūrinį – 300.

Tai istorija apie Termopilų mūšį, kuriame Spartos karaliaus Leonido vadovaujami graikų genčių sąjungininkai atsilaikė prieš keliasdešimt kartų didesnę Persų karaliaus Kserkso armiją. Žinoma, dabar jau sunku patikrinti savuosius gyrusių istorikų objektyvumą, tačiau faktas išlieka – tuometinėje Termopilų perėjoje graikams, pasinaudojus reljefu, pavyko sustabdyti žymiai skaitlingesnį priešą.

Mums turėtų būti įdomi konkrečių faktų komercializavimo istorija. Pavyzdžiui, kad kaštų taupymo vardan buvo naudoti ginklai iš Trojos ir Aleksandro Makedoniečio filmų, kad scenarijus dirbtinai papildytas pabaisomis, karaliaus žmonos išprievartavimu ir net nesilaikyta pačios Spartos kariavimo principų autentiškumo. Ką ten tie žiūrovai supranta? Jiems gi tik adrenalino paduok! Continue reading

Krokuva: lietuvybės paieškos Céline Dion fone

080628 KrokuvaSavaitgalį smagia kompanija aplankėme miestą, kuris buvo karalių, daugiau negu 400 metų valdžiusių ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sostinė (sosto vieta). Žinoma, pagrindinė priežastis buvo daug žemiškesnė – Céline Dion koncertas.

Ko tikėtis iš Lenkijos? Amžinas kaimynų braižas – unikalus išorinės reklamos chaosas. Bandėme atspėti, ar broliai slavai visiškai neturi eksterjero kūrimo skonio, ar miestų ir miestelių savivaldybėse pagailėta etato architektui? Kitas visus „sužavėjęs“ požymis – prasto maisto karalija. Nuo pakelių užeigėlių, supermarketų restoranų iki pabų – maisto kokybė stebino… deja, neigiamai. Tiesa, pasirinkdami fliakus (jaučių/karvių skrandžių sriuba) nesuklysite, o kitais atvejais teks pasikliauti savo sėkme. Continue reading

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas: byla neeilinė

Šiandien Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas trijų teisėjų (pirmininkas ir pranešėjas Virgilijus Valančius, Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis) sudėtimi nagrinėjo mano apeliacinį skundą dėl tinklaraštininko (blogerio) akreditacijos LR Seime.

Seimas išsigando, savo atstovo nebesiuntė, todėl formaliai pabendravom tik su buvusiu mano Civilinės teisės seminarų Teisės fakultete dėstytoju ir jo kolegomis (neskaitant sekretorės). Dabar belieka laukti žinių liepos 8 dieną. Pirmininkas, argumentuodamas, kodėl reikalingas papildomas terminas sprendimui priimti, sakė: „Byla neeilinė“.

Stovint ant valstybės sienos

Lietuvos-Lenkijos valstybės sienaŠventės – gera proga pamatyti naujas vietas. O nematytų įdomybių Lietuvoje – begalės! Štai ir po vieno smagaus gimtadienio šventimo aplankėme Lietuvos-Lenkijos valstybės sienos riboženklį Nr. 197 🙂 Kaip pasakoja vietiniai, anksčiau šioje vietoje ėjo išorinė TSRS siena, todėl saugumas buvo atitinkamas, vielos tvora tęsėsi ar ne 14 tūkst. km… Ir dabar dar galima apžiūrėti sargybinių bokštelius, gaila, jog jų kopėčios nupjaustytos – puikūs vaizdai atsivertų.

Dabar siena eina tik žemėlapiuose. Spėju, galima būtų net kepsnį išsikepti ant valstybės sienos. Panašiai buvusio posto vietoje, tiesa, skysčius, vartojo sutikti broliai lenkai 🙂

Negaliu neprisiminti tarybinio laikmečio kelionių, kai sieną su Latvija, Baltarusija, Estija ar Rusija žymėdavo tik kelio ženklas. Sako, kad dabar vėl toks vaizdas tęsiasi iki pat pietinių Europos Sąjungos sienų.

Smagu, kol ekonominiai migrantai nesugadino mūsų kasdienio gyvenimo, ramios užutekio aplinkos. Tuo pat metu sienų vielos nutęstos Rytuose. Įdomu, ko bijo Rusija? Laisvės?

Tvirtybė tęsti

Nida molas tęstiŠiandien balsas.lt skelbia įdomų Leonido Donskio komentarą apie plaukimą prieš bangas. Nesu itin stiprus nardyti po filosofinius diskurso elementus, tačiau tema „kabina“ kaip paprastą žmogų. Kažkur tai pernelyg girdėta ir matyta.

Plaukimas prieš srovę, visuomenės daugumos nuomonės ignoravimas ir tikėjimas savo pasirinkimu. Ar daug to turime šiandienos Lietuvoje?

Kiek žmonių sugeba išdrįsta turėti netradicines idėjas ir jas ginti? Ar užtektų vienos rankos pirštų, ar reikėtų abiejų? Kažkada bjaurėjausi Antanu Terlecku ir jo tiesmukomis pažiūromis, bet šiandien, po Sąjūdžio 20-mečio, ir bandydamas įsivaizduoti dešimtmečius disidentų metų negaliu nesižavėti. Kodėl nutilo Naujoji Kairė 95? Kodėl graži idėjų pradžia sudužo į Lietuvos laisvosios rinkos instituto banglaužius? Kur mūsų akademikai, kurie turėtų rūpintis visuomenės gyvenimo tobulinimu? Kad ir kiek daug trūkumų turėtų Piliečių Santalka, ar turime kitų nevyriausybinių organizacijų? Kur savo nuomonės nebijantys piliečiai? Ką jau čia bepriminti bandymus rinkti parašus

Su šypsena prisimenu giminės užstalės diskusijas apie blogus ir visada skriaudžiančius žmones valdininkus (tiksliau – mūsų visų tarnus, t.y. valstybės tarnus), darbdavius ir kitus valdančius. Jeigu turime ir tikime savo pozicija, ginkime ją!

P.S. blogeris (tinklaraštininkas) prieš Seimą – jau mažiau nei po savaitės, birželio 26-ąją 🙂

« Older posts Newer posts »