XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: kasdienybė (Page 55 of 93)

Svarbiausia mūsų gyvenimo dalis – mes patys. Kartais užmirštame ir nematome kasdienių stebuklų.

„Vilniaus maratonas 2008“ – įveiktas!

2008 maratonas finisasŠiandien tai jau užmarštin sliūkinantis faktas – 4 valandos, 49 minutės ir 22 sekundės. Tiek rodė maratono švieslentė, kai kirtau finišo liniją, žymėjusią už nugaros likusius 42 kilometrus ir 195 metrus.

Palaikymo komanda šiemet nepramiegojo, todėl paspaudę ant nuotraukos rasite ir didesnę finišo nuotrauką, ir trumpą filmuką iš paskutinių metrų bėgant kilpą pro Nacionalinį muziejų.

O jau vakare vyko baliukas, už kurį didžiausių pagyrimų nusipelno mano mieliausioji ir nuostabiausioji žmonikė – zrazai buvo nepakartojami! O kai normaliai mėsos nebuvau valgęs nuo ketvirtadienio, tai malonumas keliagubas 🙂 Continue reading

Ne mūsiška

kavos puodelisPer vienas iš atostogų, kurias turėjome mokslų D.Britanijoje metu, smagiai krizenome iš vieno peterburgiečio itin sparčiai įsisavinusio American English tarimo įgūdžius. Ne tiek tarmė, jos kokybė ar klaidos. Kvailiausia atrodė bendraamžio rodomas savo vertės suvokimas ir tariamas vienas to ženklų – tarmė.

Kažkurį rytą kažkuo panašų jausmą patyriau visai šalia namų. Pravažiuodamas pro vieną į darbą skubančią kaimynę pastebėjau kavos puodelį-termosą, taip plačiai paplitusį JAV. Vienas žvilgsnis, vienas kaimynės judesys siurbtelėt dar vieną kavos gurkšnį.

Galbūt ji skuba, galbūt 5 minutės namuose yra kančia, neprilygstanti 5 minutėms miego, tačiau Lietuvoje tokį vaizdą matyti keista, ne mūsiška. Galbūt klystu, galbūt statoilų kava jau tapo kasdienybe (beje, žalieji argumentai gyvi ir čia) pusei Lietuvos, ryte stovinčiai kamščiuose? Labiau tikėčiau, jog tai tik kvailokas elgesio, matyto už balos, mėgdžiojimas.

5 valandos virš Dubysos

Dubysa baidarėsPaskutinis vasaros savaitgalis iš tiesų nusisekė – pagaliau išsiruošėm ir vėl plaukėme baidarėmis Dubysa. Šį kartą – Raseinių rajone, pro ilgiausią ir didžiausią Lyduvėnų tiltą.Vardais ir pavardėmis neminėsim, kas sugebėjo išsimaudyti vandenyje – reik pripažint, kad slenkstis sudėtingas, o kai vanduo nusekęs, tai plaukiant dviese vargiai įveikiamas net teoriškai.

Nors penktadienis grasinosi lietumi ir niūriu dangum, tačiau šeštadienis buvo visiškai priešingas – saulytė švietė jau nuo pačio rytmečio, tik gaila, jog šventė penktadienio vakare buvo ilgoka, tad nemaža dalis dienos prabėgo miegant 🙂 Continue reading

Penktasis Vilniaus maratonas

Vilniaus maratonasRugsėjo 13-a diena turėtų būti vėl truputį kitokia. Jei tiksliau, tai ir 12-a, ir 11-a, nes jau tada reikės pradėti ruoštis bėgimui. O tai reiškia – lengviau valgyti, tausoti jėgas ir kaupti kantrybę.

Tikiuosi, jog šiais metais pavyks išbėgti į trasą, tačiau kartu žinau, jog itin gerų rezultatų tikėtis neverta – šiais metais bėgioju retai, rečiau nei 1-2 kartus per savaitę, o tai būtų minimumas, jeigu norėčiau pagerinti savo ankstesnių bėgimų rezultatus. Taigi, šiais metais būtų gražu įveikti visą trasą, tačiau nelabai liūdėsiu, jeigu bebėgdamas suprasiu, jog iki finišo likę daugiau, nei jėgų mano raumenyse 🙂

Kaip sekėsi anksčiau:

  • 2004 metais – 5:16:16 (197, V-74);
  • 2005 metais – 4:44:10 (185, V-75);
  • 2006 metais – 4:30:50 (174, V-78), pusė 2:01:57;
  • 2007 metais maratono metu gulėjau lovoje paguldytas plaučių uždegimo…

Kaip visada, palaikymo komanda žada dalyvauti (startas 11 val., finišuoti turėčiau tarp 15:15 ir 16:15), tačiau reikėtų tikėtis, jog šiais metais nepramiegos prie finišo. Blogiausiu atveju turėsiu stabtelt ir skambint, kad atsibustų ir pamojuotų 😛

Vieneri vedybiniai metai

Kaunas, 2008, vestuvių metinėsŠiandien sukanka lygiai vieneri metai, kai viešai vienas kitam pažadėjom būti kartu. Ar suspėjom tuos metus pastebėti? Suspėjom! Turbūt svarbiausia, jog suspėjom vienas kitą pastebėti, o ne tik bėgti nuo darbų iki parduotuvių lentynų ar nuo švenčių iki saldaus rytinio miego.

Jeigu kas dar abejojat, jog šeima yra geriausias sprendimas, tai galiu asmenine patirtimi pasidalinti – gyvenimas tik gerėja. Nors jau senokai palikęs mamos ir tėčio namus turėjau daaaug laisvės ir ne mažiau įdomių akimirkų, tačiau tik atradęs savo antrą pusę galiu džiaugtis, jog tos akimirkos tęsiasi ir nėra tik pavieniai saulės šyptelėjimai.

Tuo pat metu gyvenimas kartu – tai ir nauja atsakomybė, ką reikia ne tik patirti, bet ir atitinkamai keistis. Pareiga gerbti savo artimiausią žmogų išoriškai gali būti sunki, tačiau kartu itin prasminga. Tas prasmingo kelio jausmas ir veda pirmyn, smagioms akimirkoms kartu suteikia nepajudinamą pamatą.

« Older posts Newer posts »