Kartu su grupele kolegų esame įsipareigoję palaikyti ir patarimais bei pastabomis padėti naujam žurnalui rasti savo vietą lietuviškos spaudos pasaulyje, todėl skaitykite šį įrašą atsargiai – galiu būti šiek tiek subjektyvus.
Pirmajame savo tekste analizavau, kokius realius konkurentus turi naujasis žurnalas „Iliustruotoji istorija“. Šįkart grįžtu prie pamatinio sprendimo faktoriaus – turinio ir jo kokybės.
Esu dar prieš pasirodant pirmajam numeriui iškėlęs septynius vertinimo kriterijus. Ne visi jie lygiaverčiai, ne visi objektyvūs, tačiau visgi – koks būtų idealus lietuviškas žurnalas apie istoriją? Ir kiek tai sekasi „Iliustruotajai istorijai“?
Kad šią „liniuotę“ būtų galima vėliau panaudoti kokybiniam atskirų leidinių įvertinimui, bendrą kokybės vertinimą skaidysiu į 100%, kiekvienam kriterijui priskirdamas po dalį šios vertės.
1. Šviežias požiūris į Lietuvos istoriją – 25%
Edvardas Gudavičius, Tomas Baranauskas, net ir Alfredas Bumblauskas, yra išimtys bendroje Lietuvos istorinės diskusijos erdvėje. Tik retas iš jų sugeba naujai ir drąsiai žvelgti į Lietuvos istoriją, nagrinėti ir kelti netgi radikalias, šokiruojančias versijas. Toje realybėje bene didžiausia Lietuvos istorikų bėda – tai retas sugebėjimas Lietuvos istoriją nagrinėti regiono, šiandienos valstybių integravimo kontekste. Šnairavimas į lenkų istorikus, menkas jų darbų žinomumas Lietuvoje – tai kliūtys atvirai ir kritiškai istorijos diskusijai.
ILIS vertinimas – 10 iš 25. Iš keturių numerių įsimintinos Jekaterinos II, Napoleono žygio, protestantizmo temos rodo nuoseklų siekį ieškoti artimų Lietuvai temų, tačiau trūksta jų lietuviško konteksto. Atskirai paminėtina protestantizmo tema, kurioje skandinaviškas dėmuo, sakyčiau, net kertasi su objektyvia realybe ir yra hiperbolizuotas.
2. Prioritetas Šiaurės-Rytų Europos tematikai – 20%
Tai mano asmeninė nuomonė, kad kitos temos mažai įdomios. Pavyzdžiui, galbūt ir verta dėmesio, tačiau nepritraukė afrikietiškosios kilmės tema. Todėl lieku prie nuomonės, jog „NorthEast Europe“ yra taikliausias šūvis ir Osmanų imperija, mongolų ordos bei skandinavai su Šiaurės Afrika yra jų geografinės ribos (kitais terminais – tai trikampis tarp Islandijos, Astrachanės ir Vienos [gal Gibraltaro?])
ILIS vertinimas – 20 iš 20.
3. Puikios kokybės pirminių šaltinių iliustracijos – 15%
Interneto laikais žurnalas turi teikti pridėtinę vertę, t.y. pateikti kitokį turinį, nei pirmajame lange pagal atitinkamą užklausą pasiūlytų „Google“ ar „Wikipedia“. Vienas iš tokių elementų, manau, turėtų būti pirminiai grafiniai šaltiniai, kurie internete dažnai yra dar už kelių sienų. Iš dalies juos gali pakeisti puikūs infografikai, tačiau vien šių nepakanka.
ILIS vertinimas – 5 iš 15. Galbūt bėda ta, kad esu gana priekabus istorinių iliustracijų vertinime ir XIX a. romantinių vaizdinių niekada nepripažinsiu tinkamais vaizduoti viduramžių tematiką, tačiau šis kriterijus man kol kas yra vienas iš didesnių nepasiteisinusių lūkesčių. O keli puikūs infografikai tik gelbsti situaciją nuo visiško pralaimėjimo.
4. Minčių keliantis dabarties ir istorinių krizių lyginimas – 15%
Nors istorijos mokslas sako, kad niekada negalima šiandienos kategorijų taikyti kitiems laikmečiams, tačiau kai kurie objektyvūs kriterijai, visgi egzistuoja. Ir pavyzdžiui, vien statistiniais parametrais tikrai galima palyginti, pavyzdžiui, Tvano ir II pasaulinio karo įtaką regiono gyventojų skaičiui ar mokesčių surinkimui.
ILIS vertinimas – 10 iš 15. Šis reikalavimas nėra toks paprastas ir tikrai ne kiekvienoje temoje įmanomas, tačiau kai kurie aspektai Jekaterinos II-osios bei islamo temose džiugino, tuo tarpu protestantizmo – nuvylė.
5. „National Geographic“ kokybė, Starkaus-Radzevičiaus šmaikštumas ir žiupsnelis sąmokslo teorijų – 10%
Bene sunkiausiai apibrėžiamas reikalavimas. Kokybė – tai preciziškumas renkantis ir pateikiant faktus. Šmaikštumas – tai netikėtos įžvalgos ir drąsa. Sąmokslo teorijų kampelis – tai mokslininkų nebijojimas daryti klaidas.
ILIS vertinimas – 5 iš 10. Yra pastabų temų išsamumui (pavyzdžiui, jau minėta protestantizmo tema), norėtųsi daugiau šmaikštumo (pavyzdžiui, renkantis „kalendoriaus įvykius“ ar smulkiąsias temas), o sąmokslo teorijoms gal net reikėtų mažos rubrikos.
6. LT/BLR/LV/UKR istorikų įtraukimas – 10%
Didelis lietuviškos žiniasklaidos trūkumas – tai nesugebėjimas į žinių gamybą įtraukti mokslo ir tyrimų darbuotojus (pavyzdžiui, moksliniai straipsniai, disertacijos, projektiniai tyrimai etc.). Nesugebėjimas suprasti jų darbotvarkės, populiariai aiškinti jų darbų esmę ir naudą. Jau minėto regiono tarptautiškumo neįvertinimas – viena iš šio reiškinio pasekmių.
ILIS vertinimas – 0 iš 10. Suprantama, kad tai šiek tiek utopinis siekis ieškoti tobulybės ir tai kainuoja, tačiau liniuotė turi būti liniuote.
7. Istorija – jau ir 10 metų senumo įvykius – 5%
Tai, kas buvo bandyta daryti su Merlin Monro ir Hitlerio propagandos temomis – du to paties reiškinio, tačiau skirtingai sėkmingom pavyzdžiai. Tuštutės nagrinėjimas yra nykus, tuo tarpu Hitlerio – puikus. Jeigu pavyktų istoriniu pjūklu perpjauti, pavyzdžiui, TSRS griuvimą, būtų didelis iššūkis, tačiau tikrai daug žadantis žingsnis.
ILIS vertinimas – 5 iš 5. Užsimerkiam prieš M.Monro atvejį ir žiūrim į sėkmingus atvejus.
Tad koks suminis pirmųjų keturių numerių įvertinimas?
1. šviežia LT istorija – 10/25
2. Šiaurės-Rytų Europa – 20/20
3. pirminiai šaltiniai – 5/15
4. thought-provoking – 10/15
5. kokybė-šmaikštumas-sąmokslai – 5/10
6. istorikų įtraukimas – 0/10
7. 10 m. istorija – 5/5
Summa summarum – 55/100.
