XXI a. kasdienybės dienoraštis

Author: Liutauras (Page 52 of 216)

„Windows 8“: kodėl aš laukiu?

1. man pakanka XP

Pirma ir paprasčiausiai paaiškinama priežastis – man visiškai pakanka turimos „Windows XP Professional“. Su šia (nuolatos atnaujinama) operacine sistema dirbu jau bene dešimtmetį nuo jos gyvai matyto Styvo Balmerio pristatymo Stokholme. Net ir kartu su nauju nešiojamu kompiuteriu nusipirkta „Windows Vista“ manęs nesuviliojo dėl savo griozdiškumo (t.y. reikia geresnės įrangos), o pagal licencijos sąlygas įmanomas „downgrade’as“ (koks teisingas lietuviškas atitikmuo?) greitai buvo įgyvendintas.

Todėl ramiai gyvenęs be „Windows Vista“ aš dar ramiau gyvenau be „Windows 7“. Tie patys poreikiai: mąstymu kuriamų produktų įprasminimas tekstu (Word), skaičiais (Excel) arba jų junginiu (PowerPoint) iš esmės yra tai, ko man pakanka 90% atvejų. Todėl stabiliai veikianti operacinė sistema yra tobulas ilgalaikis sprendimas, taupantis naujovėms reikalingas lėšas (ir kitą jų formą – laiką). Todėl beveik kartu su XP pradėtas naudoti „Office 2003“ paketas taip pat kai kam jau dvelkia senienomis, o man dar ir dabar iš esmės yra geriausias pagalbininkas (nuomonė pastaruoju metu pradėjo blogėti dėl vis dažniau stringančios paketo karūnos – „Outlook“ programos).

Visu tuo laikotarpiu nebuvau atitrūkęs nuo IT naujovių, nors kaip ir kitoms radikalioms religijoms, taip ir „Apple“ būrelio atžvilgiu esu, švelniai tariant, abejingas. Už ką šiuos personažus gerbiu, tai už tai, kad puikią „Tablet PC“ idėją ši žmonių grupė sugebėjo paversti masiniu produktu ir tai tapo daugeliui įkandama preke.

Todėl natūralu, kad iš anų laikų Symbian fano palengva tapau Android vartotojų su visomis lydinčiomis išvadomis: man patinka laisvė rinktis, daryti sprendimas ir reguliariai iki kantrybės netekimo užkankina kvailos ir su normalius user-friendliness principu nieko bendra neturinčios šios operacinės sistemos ypatybės. Todėl natūraliai pavydą kelia „Nokia Lumia“ lyderių išbaigtumas ir sklandžiam verslo (ne tik) užduočių vykdymui orientuota platforma.

Tad pasikartosiu, pirmoji, ir, bene, pagrindinė priežastis, kodėl aš laukiu „Windows 8“ – tai veikiantis, tačiau po metų našta jau kartais braškantis paprastas (šiandienos mastais) „Windows XP“ mechanizmas.

2. laptop’ą nužudžiusiai planšetei reikia verslui tinkamos OS

Antroji priežastis yra netiesioginė. „iPad’ai“ iš esmės pasiūlė puikų galimybių ir patogumo derinį, kuriam nešiojamieji kompiuteriai iš esmės neturi kontr-pasiūlymų.Vienoje pusėje – mažesnis svoris, beveik identiškos informacijos apdorojimo ir keitimosi galimybės. Senienų pusėje – didesnės skaičiavimų galios, ilgesnis maitinimo elementų darbo laikas, tačiau visa tai blanksta lyginant su bent kiek rimtesniu stalo kompiuteriu.

Šiandien intervalą nuo fiksuotos darbo vietos iki smulkaus mobilaus įrenginio galima skaidyti dešimtimis rinkos segmentų, tačiau man tai tėra trys grupės:

  1. maksimali galia ir patogumas (stalo kompiuteris);
  2. mobili darbo su informacija vieta (buvo nešiojamasis kompiuteris, dabar vaidmenį pretenduoja perimti planšetė);
  3. išmanusis telefonas (pasiekiamumas ir informacijos gavimas su minimalaus reagavimo galimybe).

Šių trijų įrenginių visumos pakanka iš esmės visoms mano profesijos situacijoms ir pagal poreikį kiekviena priemonė tenkina skirtingą poreikių (funkcijų) rinkinį.

Kuo čia dėti „Windows 8“? Būtent antrosios kategorijos programinės įrangos žaidėjai (iOS ir Android) man neatrodo tinkami į verslą orientuotoms užduotims. Religinių fanatikų idėjos – būtų tai „Linux“ ar „Apple“ – verslui jau senai netiko, o vienintelė likusi alternatyva („Android“) savo geriausias savybes sugadino, kai kartu su pamatinėmis OS idėjomis genetiškai perėmė visas „Linux“ ydas – begalę versijų, šimtus palaidų atnaujinimų, abejones, ar tikrai kas nors veiks konkrečiame įrenginyje ir pan.

Visa tai nereiškia, kad „Windows 8“ šių problemų neturės. Tačiau santykinai geri ekspertų balsai apie „Windows 7“ kokybę, teigiami bandomųjų įrenginių įspūdžiai ir puiki patirtis su jau minėtais „Nokia Lumia“ įrenginiais leidžia tikėtis, kad laukti verta.

3. aš netikiu debesimis

Mano kompiuteris – mano tvirtovė. Ir koks „geras“ bebūtų dėdė X, visų savo obuolių aš internete palikti nesiruošiu. Nenoriu netgi jų ten laikinai saugoti.

Per savo trumpą gyvenimą esu patyręs 3 rimtus incidentus, kai informacijos tęstinumas ir jos fizinės kopijos turėjimas leido išvengti žiaurių pasekmių. Aš jau nekalbu apie būsenas, kai dėl statybininkų nutraukto kabelio, mobiliojo duomenų perdavimo streiko ar šimtų kitų priežasčių negalite surasti reikalingų duomenų, rašyto teksto ar tiesiog pasitikrinti savo kalendoriaus. Aš žmogus iš šiaurės, o ne pietų Europos, todėl man ramiau, kai viską turiu po ranka.

Kita to paties obuolio pusė – tai neadekvačiai brangios mokamos atskirų „debesų“ paslaugų kainos. Sudėjus visas reikalingas funkcijas, įvertinus reguliarias prenumeratos, duomenų perdavimo ir kitas susijusias paslaugas gaunasi tokios sumos, kurias patikimas kelių HDD masyvas namuose ir darbe sprendžia žymiai pigiau ir be jokių problemų.

Situacija gal būtų kažkiek kitokia, jeigu teikčiau super-duper informacijos realiu laiku paslaugas, tačiau aš, kaip ir mano klientai, darbus planuojame, juos įgyvendiname ir analizuojame planuotai, o ne nuolatinio gaisro režimu.

Todėl aš su nerimu laukiu „Windows 8“, nes gali būti, jog debesys bus ta priežastis, kodėl tai man bus visiškai nepriimtinas sprendimas.

4. nes „geležis“ liūdina, o pirmieji „Windows 8“ įspūdžiai palieka klaustukų

Pasinaudodamas proga dėkoju „Microsoft Lietuva“ už susipažinimui suteiktus du planšečių modelius – „Asus Eee Slate EP121“ ir „Samsung Series 7 Slate“.

Esu tiek senas, kad prisimenu dar pirmuosius „Tablet PC“ modelius ir man suprantama iPad’ų manija, Šie įrenginiai turi ateitį ir padeda daugeliui žmonių patogiai išnaudoti technologijų galimybes. Deja, iki šiol visada panagrinėdavau ir konstatuodavau, kad technologijos vis dar neatitinka mano poreikių. Šiandien turiu viltį, kad situacija gali keistis ir „Windows 8“ su visais savo trūkumais gali tapti naujo lygio sprendimus teikiančia technologija (tuo pačiu nematau esminių paskatų, kodėl turėčiau keisti tvarkingai veikiančią „Windows XP“ kaip bazinę platformą).

Bandytasis „Asus“ modelis visiškai nuvylė, nes sveria iš esmės tiek pat, kiek dabar naudojamas nešiojamasis kompiuteris, nepatogus laikyti ir naudotis, o aštrus korpuso šonas, atrodo, labiau tiktų batono pjaustymui, o ne ramiam naršymui vakare kur nors nukritus krėsle.

„Samsung“ modelis jau padarytas nagingesnių specialistų, tačiau ir jis kenčia nuo pamatinių reikalingų funkcijų įgyvendinimo sunkumų. Pavyzdžiui, pilnaverčiam rašymui reikalinga klaviatūra su specialiu stovu, todėl kyla retorinis klausimas, kur visa tai tampyti?

Junglumas

Pagrindinė planšečių nauda – tai lengvas ir patogus įrankis tokiose situacijose, kur stalo kompiuterio niekada nebūna, o mobiliojo telefono tiesiog fiziškai nepakanka. Todėl pagrindinis iššūkis – tai informacijos, tūnančios ir pirmajame, ir antrajame, jungimas. „Microsoft“ tai bando spręsti versdama „Windows 8“ vartotojus tapti „Live ID“ sistemos dalyviais. Taip visa profilio informacija (nuo el.pašto iki naudojamų programų parametrų) saugoma debesyse. Tai reiškia ir didesnį patogumą, ir didesnę priklausomybę nuo duomenų perdavimo belaidžio ryšio technologijomis, o tai iššūkis ne tik įrenginio baterijai, bet ir ne visur, ir ne idealiai veikiančioms WiFi ar GPRS/3G technologijoms.

Atskirai paminėsiu, kad lieka kai kurių neatsakytų klausimų dėl „Live ID“. Pavyzdžiui, ne visai aišku, kas vyksta, jeigu naudojamos dvi ar daugiau šios sistemos tarnybos vienu metu – ar tikrai nekils identifikavimo konfliktų (pavyzdžiui, pagal „Live ID“ automatiškai pajungiamos tokios  paslaugos kaip „SkyDrive“, profilio tarnybos ir kt.), duomenų dalinimosi ir kitų probleminių situacijų.

Kai kurie įrankiai neveikia

Tarpinėje testuotoje versijoje, galima sakyti, atvirai ignoruojami trečiųjų šalių produktai. Geriausias to pavyzdys – neįgyvendintos POP ir IMAP el. pašto galimybės. Tai panaikina kontrolės jausmą ir verčia remtis debesų technologijomis, kurios nežavi.. Analogiška situacija su „Skype“, ką jau kalbėti apie sudėtingesnius atvejus – pavyzdžiui, namuose naudojamo tinklo HDD niekaip nenorėjo prisijungi paveikslų galerijos programa, nors puikiai veikė su flickr.com.

Noras kurti viską savaip duoda ne pačių geriausių rezultatų ir naudojant naujausiąją Internet Explorer versiją – pavyzdžiui, chesscube.com pranešinėja, kad reikia 10.1.0 versijos Flash versijos, kurią bandant įdiegti pranešama, kad net naujesnė versija jau yra „įsiūta“ IE viduje. Rezultatas – interneto ryšys yra, naršyklė veikia, svetainė veikia, o šachmatais pažaisti negaliu..

Lietuvių kalba… way to go…

Bene pagrindinis priekaištas bandytajai„Windows 8“ versijai – nepagarba lietuvių kalbai, o kartu ir visiems šia kalba dirbantiems.

Pradėsiu nuo pačios pradžios – klaviatūroje nerasite didžiosios A raidės su nosine, todėl nežinau, kaip pagal taisykles turėčiau rašyti sakinio pradžioje žodį ąžuolas. Lygiai taip pat anksčiau įprastos Alt-0132 ir Alt-0147 kombinacijos neturi atsakymo. Aš jau nekalbu apie machinacijas pirštais, jeigu renkate ilgesnį tekstą su lietuviškais simboliais.

Lietuviškų simbolių išdėstymas ekrane (dešinėje klaviatūros pusėje) gal ir geras sprendimas, tačiau kelią ilgesniam teksto rašymui praktiškai užkerta. Tai klausimas ergonomikos specialistams, nes kitu atveju rimtai dirbantiems su lietuviška informacija ši operacinė sistema (kaip ir pagrindiniai konkurentai) netiks.

5. gairės belaukiant

Tad kokios pagrindinės gairės ir klausimai, į kuriuos atsakymų ieškosiu iki oficialaus starto Lietuvoje?

  • Pagrindinis mano darbo požymis – informacija. Tai reiškia, kad man būtina technologija, kuri leidžia rinkti, tvarkyti ir skleisti įvairią informaciją įvairiomis formomis ir priemonėmis. Tai daryti ji turi PATOGIAU tarpinėje būsenoje tarp stalo kompiuterio ir mobiliojo telefono.
  • Aš esu lietuvis ir mano pagrindinė kalba – lietuvių, tai kelia papildomus reikalavimus, nes negalėčiau sau leisti XXI amžiuje juos ignoruoti.
  • iPad’ų manija iškėlė aukštus vartojimo patogumo reikalavimus, todėl negaliu reikalauti mažiau patogumo, nei kad siūlo pagrindinių konkurentų – iOS ir „Android“ galimybės.
  • Naujos kategorijos įrenginiai turi konkuruoti su pagrindine dabartine priemone – nešiojamuoju kompiuteriu – iš esmės visais parametrais.

Bandytieji įrenginiai kol kas reikalavimų neišpildo. Ar tai pavyks gamintojų naujovėms (įskaitant ir „Surface“) – bene įdomiausias klausimas šių IT metų rudenį.

Penkeri metai su Tavimi!

Penkeri metai prabėgo.

„Gera pradžia – pusė darbo!“ – moko amžių patirtis. Ir tai būtent ta proga, kai visa širdimi viliuosi, kad senolių išmintis bus teisinga mums.

Tikiuosi, kad ta puiki pradžia bus dar gražesnių bendrų akimirkų pamatas.

Linkiu, kad ta laimė neštų džiaugsmą ir kartu su mumis esantiems bei ateinantiems.

Laimę kuriame mes patys, tačiau vargu, ar vien mūsų pastangų pakaktų. Todėl čia sakau ačiū ir siunčiu geriausius linkėjimus mus užauginusiems, kartu buvusiems ir dabar padedantiems.

Penkeri metai prabėgo. Puikus buvo bėgimas kartu. Myliu!

Smulkios „Teo LT“ vagystės draugystės nestiprina

Taip jau atsitiko, kad persikraustome. Natūralu, kad šviesolaidį internetą siūliusi „Teo LT“ buvo interneto tiekėja. Kilo reikalas tą santykį arba nutraukti, arba sustabdyti, arba perkelti. Naujoje vietoje šviesolaidžio nėra, todėl reali alternatyva paslaugos sustabdymas arba nutraukimas. Čia ir prasidėjo švelnios vagystės iš manęs, kaip dar esamo kliento.

Ryte per manoteo.lt susisiekiu su vadybininke per tekstinę prieigą (chat’ą). Išdėstau visas aplinkybes, sugaišau iš viso apie 15 minučių aiškinimuisi ir priėmiau sprendimą, kad paslaugos sustabdymas man netinka, nes už tokią paslaugą (sustabdymą!) bendrovė iš manęs nori paslaugos mokesčio (20 Lt gal ir simbolinis, bet vis tiek pinigas).

Vietoj to, kad situaciją išspręstų, vadybininkė registruoja (!) mano prašymą ir pažada, kad „artimiausiomis dienomis“ (iš lietuvių kalbos pagrindų suprantu, kad tai lygu 2-4 darbo dienos) su manim susisieks vyr.vadybininkė. Arba pasiūlo skambinti mokamu telefonu 1817 (1 min – 0,39 Lt).

Dienos pabaigoje, vyr.vadybininkės skambučio nesulaukęs, skambinu 1817 ir kokias 2 minutes vėl aiškinu paprastai vadybininkei situaciją. Ta paprašo palaukti (man tuo metu skaičiuojasi po 0,39 Lt/min už „paslaugą“). Laukiu… kokias 3-5 minutes.

Vadybininkė, matosi, pradinę informaciją jau gavusi, bando mane atkalbėti (ar tiesiog tempia laiką):

  • gal aš noriu paslaugą perrašyti kažkieno kito vardu (t.y. nori, kad pardavimą padaryčiau už juos, man už tai jokių procentų ar dovanų mainais atsisako suteikti);
  • gal aš noriu paslaugą persikelti – darau nuorodą į rytinį pasikalbėjimą, kur jau patikrinta, kad optikos jie naujoje vietoje neturi. To tarsi pakanka, bet ponia sugeba dar mano mokamu laiku padaryti rinkos apklausą ir tiria, kokie konkurentai yra naujoje vietovėje, kokie mano sprendimo motyvai;
  • galų gale, kai aš paprašau nutraukti sutartį arba susimokėti už mano konsultacijos apmokant šio skambučio kainą „Teo LT“ sąskaita, jinai iš karto baigia tyčiotis ir pasako… kad nutraukti sutartį galiu tik fiziškai atvykęs ir pateikęs raštu prašymą aptarnavimo skyriuje!!! Jokie faksai, elektroniniai paštai netinka, pasiūlytas registruotas paštas, spėju, būtų registruotas tik jo gavimo metu.

Summa summarum: negalėdama teikti man priimtinos paslaugos „Teo LT“ gaišina mane pokalbiais su trimis vadybininkėmis, visa tai apmokestina, tarsi tai būtų man naudą teikiančios paslaugos, o pabaigoje praneša, kad problemą turėsiu spręsti atvykęs gyvai.

Dar svarbiau, tai reiškia, jog fiziškai atvyksiu keliomis dienomis vėliau, o tai reiškia, kad bent jau abonentinis skaičiuosis kelias dienas, kai tuo metu paslaugomis jau nebesinaudosiu.

Žinoma, žala sąlyginai menka, tačiau kai padaugini iš klientų skaičiaus ir jų suminės žalos, „Teo LT“ tai garbės nedaro. O svarbiausia, kad bendrovė pralaimi ilgu laikotarpiu, nes „smulkios vagystės draugystės nestiprina“.

Pranešimas dėl galimai neteisėtos veiklos, galimai pažeidžiančios didelės dalies piliečių teisėtus lūkesčius, ir prašymas ginti viešąjį interesą

Šiandien Lietuvos generalinei, Vilniaus apygardos ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroms išsiunčiau tokį raštą:

raštas

Vertybės, tikslai ir jų bendruomenė

Manau, tai svarbu.

Taip, prieš keletą savaičių aš buvau sukrėstas, tikiuosi, tai man buvo gera pamoka. Viliuosi, tai leido blaiviau pažvelgti į pasaulį, kuriame gyvenu, naujai ir, šįkart, pro naują langą. Netikėtai randu daug atsakymų, kurie dera su keliais pavyzdžiais einančiųjų teisingais keliais.

Šiandien aš manau, kad iki šiol švaisčiau per daug savo laiko bendravimui su žmonėmis, kurie eikvodavo mano laiką ir neleisdavo kurti to, kam aš norėčiau skirti savo jėgas.

Todėl nuo šiol visus savo viešus veiksmus aš planuosiu, vykdysiu ir vertinsiu tik per šių rodiklių pjūvius:

  • ar mano laikas yra naudingas vertybėms, kuriomis aš tikiu?
  • ar tikslai, kurių siekiu savo veikla, duoda naudą mano vertybėms?
  • ar savo laiką skiriu didinti toms vertybėms ir tikslams pritariančiųjų ratą ir to rato narių naudai?

Tai reiškia keletą svarbių dalykų tiek virtualių, tiek ir gyvų santykių erdvėse:

  • aš turiu vertybes ir jas puoselėju;
  • aš turiu aiškius tikslus, kurie apibrėžti laike ir kiekiu (kad būtų galima pamatuoti ir koreguoti klaidingus sprendimus);
  • aš savo pastangas skiriu mano vertybėms ir tikslams pritariantiems.

Taip, aš злопаметный ir tai reiškia, kad skolas grąžinsiu, tačiau tuo pačiu dėkoju prie šių minčių atsiradimo prisidėjusiems, savotiškai liksiu amžinai skolingas.

« Older posts Newer posts »