XXI a. kasdienybės dienoraštis

Author: Liutauras (Page 42 of 217)

Sleeping with Your Enemy: Lithuanian Government’s response to Kremlin Information Warfare

1991 sutarties pasirasymas svetainei

Moscow, 1991

Modern history of Lithuanian-Russian relations starts in 1991 when Vytautas Landsbergis and Boris Jelcin signed an international agreement on July 29th. Lithuanian orientation towards NATO and EU made it difficult to find alligned interests with autocratic leaders in the East. With Vladimir Putin entry to the Kremlin leader position tension between our states was constantly increasing.

Despite intense commercial trade high-level political contacts were extremely rare after Lithuanian entry to the EU and NATO in 2004. It seems, that there were no high-level meetings during 6 years up to 2010.

Dzojos Gundos Barysaites foto.

Vilnius, 2009 July 12

Russian media made a point after the newly elected President Dalia Grybauskaite made a direct phone call to Russian President in August 2009.

Сам факт, что Грибаускайте проявила инициативу и попросила телефонного разговора с президентом России настроил его на дружелюбный тон. Он пообещал решить вопрос в положительном ключе. Мы видим, что ее менталитет сформирован по-другому и ведет она себя по-другому. И впервые за последние годы происходит разговор в каком-то человеческом тоне между президентами России и Литвы.

img_3757

Helsinki, 2010

Things seemed doomed to change:

  • in September 2009 she welcomed Aliaksandr Lukasenka in Vilnius
  • in March 2010 she met Vladimir Putin in Helsinki
  • in April 2010 she refused Obama’s invitation to meet him as a member of pack of Eastern European leaders in Prague

While playing games with Eastern leaders Dalia Grybauskaite supported right-wing coalition and its Government in Lithuania, where several strategic goals in energy sector were evident: (a) new nuclear plant; (b) LNG terminal; (c) structural reform of gas monopoly in Lithuania. All of them were certain measures against Russian influence. And Kremlin understood it perfectly.

Economic Pressure

So called “open doors for a change in the dialogue” were not supported with long-term changes in lower bureocracy. Russia kept pressing major Lithuanian interests:

  • May 2009 – plans to build a new nuclear plant in Kaliningrad region (as a response to Lithuanian preparations)
  • August 2009 – extra border checking for Lithuanian tranport companies
  • September 2009 – investigation in Lithuanian milk export
  • December 2009 – pre-Christmas season ruined for Lithuanian transport companies
  • 2011-2012 peek prices for Russian gas imports
  • 2012 – pushing referendum against new nuclear plant agenda
  • September 2013 – extra checking procedure for Lithuanian transport companies
  • October 2013 – milk production refused certificates
  • April 2014 – meat production export forbidden

Russian information warfare

RU_targets_LT_2013

source: Ministry of Defense

In October 2014 representatives of Lithuanian Ministry of Defense publicly presented data, which label and identify Russian information warfare (Information Operation under NATO classification, InfoOps).

It is clear, that Russian InfoOps made regular attempts to disseminate specific information, related to strategic Lithuanian goals – membership in NATO and EU, national identity and trust with our armed forces.

In essence it is nothing new. State Security Department regularly publishes public reports, where various levels of Russian activity is documented on Lithuanian soil. For example:

  • June 2012
    [..] In 2011 information campaigns were carried out against Lithuania, they receive regularly growing funding.
  • June 2013
    [..] An active information, ideological and history “rewriting” policy is executed against Lithuania.
  • March 2014
    [..] Hostile Russian information and ideological policy is executed by administration of the President of Russian Federation, Government, state and state-sponsored information and spy agencies, media, academia, “non-governmental” organizations, security agencies, particular journalists, polititians, historians and PR specialists.
RU_targets_LT

source: Ministry of Defense

Meanwhile Lithuanian MoD identifies ten major hostile InfoOps targets in Lithuania.

Active phase of Russian InfoOps: several examples

Some researchers (e.g. Aleksandras Matonis) state, that modern Russian InfoOps in Lithuania should be dated back to September 2005, when a solid media campaign was carried out after Russian Su-27 crashed near Jurbarkas. The incident was used to provide clear evidence, that Lithuania had no means to protect our air space and NATO support was weeks if not months ahead past similar event.

As presented above, MoD data from 2013 clearly shows, that Russian activity was directly related to Lithuanian Presidency of European Council. It should have ended with Ukraine signing Association Agreement in Vilnius (planned for 29th November, 2013), but Yanukovych refusal and following Maidan revolution turned everything upside down.

Russian propaganda went into heated public discussion after October 4th, 2013, when Kremlin-owned TV channel Первый Балтийский Канал aired program Человек и закон, which presented fake version about tragic Vilnius events of January 13th, 1991. Following official investigation program broadcast was temporarily banned by the court order.

Kremlin moved confrontation to the TOP level on March 4th, 2014, when Vladimir Putin publicly condemned Lithuania with training of Ukraine independence fighters, which was an open lie:

В.ПУТИН: [..] посмотрите, как хорошо были подготовлены люди, которые орудовали в Киеве. Их, как известно, готовили на соответствующих базах на сопредельных территориях: в Литве, Польше, и в самой Украине тоже. Готовили инструкторы, готовили в течение длительного времени. Они уже разбиты на десятки, на сотни, действуют организованно, с хорошими системами связи.

Lithuanian response

Although public discussion about ongoing Russian propaganda efforts started in mid-2013, it was only 2014 and Putin’s statement, what triggered response from TOP Lithuanian officials:

  • March 4th, 2014 – public denial by Lithuanian MoD
  • March 17th, 2014 – State Security Department – Report on Threats to National Security
  • March-April, 2014 – public service media channels – pan-Baltic cooperation on creation of special TV channel, oriented towards Russian ethnic minorities – idea was canceled in August, 2014
  • March-May, 2014 – Radio and TV Commission – decision to temporarily shut-down “NTV Mir Lithuania” channel broadcast license in Lithuania (after “PBK Lihtuania” similar program as in October 2013) – court approved sanctions were in force May-August 2014
  • June 2014 – Government – proposed Law on Cyber Security is still waiting for the final reading in the Parliament
  • July 4th, 2014 – Minister of Culture – working group on legal regulation of propaganda and sanctions against it – no results as today
  • September 2014, President – amendments to the Law on Dissemination of Public Information – refused by the Parliament on Ist reading
  • September 4th, 2014 – State Security Department – Announcement on Threats to Information Security of Lithuania
  • September 19th, 2014 – State Security Department – How-To identify foreign agents and their activities, best practices to respond

At the same time it is important to state, that there were no coordinated Lithuanian response – it was based on ad hoc ideas, executed by particular leaders without any cooperation. Moreover, there were no effective response at all from MoD, Ministry of Interior, MoFA, State Security Department, Lithuanian Army or Communications Regulatory Authority.

NATO background

RANDInformation Warfare is nothing new to global conflicts. Propaganda techniques were widely used both by Nazi and Soviet armies even in WWII. All these were in rapid development and wide field testing in basicly every major military conflict. Modern platform of strategic position of Information Warfare is concisely presented in this figure, published by the National Defense Research Institute in 1996. Infowar targets core principles and values of our society, which is evident with Kremlin actions in Ukraine. Russian Federation aims to weaken economic and political support, build resistance towards pro-independence position inside the society.

On tactical level information warfare according to NATO doctrines should be analyzed according to several major fields:

  • Information Operation (InfoOps)
    NATO_InfoOps

    Info Ops doctrine

    Considerations relevant to the conduct of operations, such as the sensitivity to political factors, and the role of non-military entities and emerging technological capabilities in the information environment, both within and external to NATO. Info Ops is a military function to provide advice and coordination of military information activities in order to create desired effects on the will, understanding and capability of adversaries, potential adversaries and other NAC approved parties in support of Alliance mission objectives.

  • Psychological Operations (PsyOps)
    NATO_PsyOps

    Psy Ops doctrine

    Planned psychological activities using methods of communications and other means directed to approved audiences in order to influence perceptions, attitudes and behaviour, affecting the achievement of political and military objectives.

Other related areas are: electronic warfare (EW), computer network operations (CNO), military deception (MILDEC), operations security (OPSEC), military information support operations (MISO) and so on.

On 1st July, 2014 7 NATO members (Latvia, Estonia, Germany, Italy Lithuania, Poland and the UK) established the NATO StratCom Centre of Excellence in Riga. Its aim is to focus on providing an alternative to the official Russian narrative on the crisis in Ukraine. Hopefully, it will strengthen up NATO competence to counter Russian Information Warfare techniques.

Corporate best-practice

01_RedCross_001_full

24/7 center

As early as 2010 such companies as Gatorade and Dell tried to establish 24/7 media monitoring centers, which monitor various media channels and lead response teams in case of troubled situations.

On NGO side American Red Cross initiative to establish a Digital Operations Center provides a perfect example, how digital technologies can be employed in order to create automated and issue-triggered approach towards identified both internal and external threats or hostile actors.

Similar monitoring potential is essential for our countries to be ready to counter Russian propaganda and defend our values. As today there is no information about similar NATO projects even in development phase.

Lithuanian Response: in Theory vs. in Practice

MoD does have a vision to counter hostile propaganda:

  1. tracking (monitoring)

    KAM_response

    Countering hostile propaganda

  2. explaining
    1. informing (answering)
    2. seeking support
    3. building patriotism
  3. preventing
    1. destroy hostile presence
    2. “no” to propaganda
  4. stop/hide hostile content
  5. proactive education

But in practice Lithuanian confrontation against Kremlin’s information warfare was:

  • too slow
    RU activities started as early as Q4 2013 with no LT response as long as March 2014
  • without coordination, leadership & dedicated response team
    Who is in charge? What is our response budget? What are triggers and potential boundaries?
  • without consistent response legend(s)
    Too much improvisation on ad hoc base for all major RU targets: why, against whom, how
  • without relevant counter-measure(s)
    E.g. low-efficient legal regulation measures vs. content dissemination via social networks and target audience outreach via alternative channels

P.S. This text is based on a presentation, delivered in Baltic PR Awards 2014 conference on November 15th, 2014 in Riga.

P.P.S. The position expressed in this text is personal evaluation compiled from public sources and has no any relations to Lithuanian authorities.

Atsitraukimo manevras po pareikštų priekaištų: Dailio Barakausko atvejis

Paskutinę spalio savaitę vykę valdančiosios koalicijos manevrai, susiję su Dailio Barakausko pasitraukimu iš užimamo vidaus reikalų ministro posto, verti atskiro paminėjimo. Tai geras pavyzdys, atskleidžiantis klasikinės viešai pareikštų priekaištų situacijos iššūkius ir leidžiantis hipotetiškai nagrinėti tinkamiausių sprendimo būdų privalumus ir trūkumus.

Kartu tai klasikinė informacinių dvikovų (ir karų) situacija – kaip elgtis, kai priešas (t.p. verslo konkurentas, politinis oponentas ir kt.) vykdo sėkmingą puolimo operaciją?

Problema yra sena kaip pasaulis, todėl ir sprendimo būdai išsamiai nagrinėti. Pavyzdžiui, 1995 metais žurnale „Journal of Business Ethics“ Jeffrey L. Bradford ir Dennis E. Garrett paskelbė savo straipsnį „The Effectiveness of Corporate Communicative Response to Accusations of Unethical Behavior“ (Vol. 14, p. 875-892, 1995). Jame nagrinėjo pagrindinius korporacijų reagavimo būdus į viešai pareikštus priekaištus ir sudarė chrestomatine jau tapusią schemą:

Bradford_Garret_Corporate_Communicative_Response_modelModelio autorių siūlomi reagavimo būdai:

Reagavimo būdas Vertinama situacija Kada rekomenduojama naudoti?
Neigimas Permetimo situacija
Nėra įrodymų apie sąsajas
Kai galima pateikti įrodymus, jog kritikuojamos veiklos asmuo/organizacija nevykdė.
Atsiprašymas (Ne)Kontrolės situacija
Sąsajos yra, nėra įrodymų apie situacijos kontrolę
Kai kritikuojamos asmuo/organizacija gali pateikti įrodymus, kad neturėjo galimybės kontroliuoti ar paveikti kritikuojamą veiklą.
Pateisinimas Standartų situacija
Sąsajų ir kontrolės būta, tačiau diskutuotinas vertinimas
Kai kritikuojamas asmuo/organizacija gali pateikti įrodymus, kad kritikuojamai veiklai vertinti naudojami netinkami standartai.
Pripažinimas Pritarimo situacija
Sąsajos ir kontrolė buvo, tinkamas įvertinimas
Kai kritikuojamas asmuo/organizacija sutinka, kad kritika yra pagrįsta.

Sudarytas modelis buvo skirtas komercinėms organizacijoms, tačiau be didesnių pokyčių iš esmės tinka ir nevyriausybinėms, taip pat politinėms organizacijoms. Modelis buvo plačiai aptarinėjamas ir diskusija plėtojasi ne tiek jo struktūros, kiek atskirų komunikavimo taktikų atitikimo organizacijos tikslams ir efektyvumo kryptimi.

Pavyzdžiui, viešai pasiekiamas ir vertas dėmesio 2006 metais paskelbtas Taivanyje dirbančio Yi-Hui Huang tyrimas apie skirtingų komunikacijos strategijų efektyvumą žiniasklaidos publikacijų (ištirta 1220 vnt.) turinio požiūriu „Crisis Situations, Communication Strategies, and Media Coverage: A Multicase Study Revisiting the Communicative Response Model“.

Viešai įtariamo asmens (organizacijos) pozicijos problema

Pabandykime atsidurti N-tojo Dailio Barakausko vietoje, baziniai situaciją lemiantys veiksniai yra du: (a) viešai pareikšti priekaištai yra pagrįsti arba nepagrįsti; (b) įtariamas asmuo (organizacija) veliasi į konfliktą arba konflikto vengia. Gauname keturis skirtingus situacijos plėtros scenarijus:

Priekaištai pagrįsti
(tiesa)
Priekaištai nepagrįsti
(melas)
Į konfliktą veliamasi Siekiama ginčyti įtarimų turinį ir/ar procesinius aspektus. Viešai stengiamasi dėmesį sutelkti į oponentų asmeniškumus, politinę kovą ir pan., kuriamos įvairios sąmokslo teorijos. Ginčijamasi dėl įtarimų turinio, viešai akcentuojama užimamos pozicijos vertybinė pozicija, ankstesnis įdirbis ir rezultatai.
Konflikto vengiama Tikimasi, jog tylėjimas ir nereagavimas sudarys sąlygas konfliktą pamiršti, o be viešos diskusijos neatsiras politinių ar komercinių motyvų reikalauti atsakomybės Sąmoningai ignoruojamas ginčas, nereaguojama į oponentų veiksmus ir bandymus įtraukti į viešą tarpusavio kaltinimų seriją.

Strateginiu aspektu reakcija apima daug taktinių klausimų:

  • lyderio asmenį (ar jis laikinai ar visam laikui pasitraukia?)
  • organizacijos poziciją (ar jos pozicija sutampa su asmens, kuriam pareikšti įtarimai?)
  • konflikto eskalavimas (ar reaguojama aktyviai ir įvairiomis priemonėmis, ar reakcija tik minimaliai būtina, pavyzdžiui, teisinė?)
  • dalykiniai argumentai (atsakymai į kritiką, jos paneigimas?)
  • sąmokslo teorijos (kas tikrieji puolimo „užsakovai“ ir kokie tikrieji jų veikimo motyvai?)

Atsakymai į šiuos taktinius uždavinius leidžia kurti reagavimo į viešai pareikštus priekaištus planą bei turinį.

Dailio Barakausko atvejis: chronologija

Spalio 21 d. STT atliko kratas, susijusias su dviem VRM pareigūnai, partiniais ryšiais susijusiais su ministru Dailiu Barakausku. Pačiam ministrui įtarimų nebuvo pareikšta, apie jo dalyvavimą galimai neteisėtose veiklose informacijos nebūta.

Tęsiantis veiksmams spalio 29 d. ministrą delegavusios partijos vadovas Rolandas Paksas su premjeru Algirdu Butkevičiumi sutarė, kad partijos deleguotas vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas lieka poste. Tačiau spalio 30 d. rytą Dailis Barakauskas įteikė atsistatydinimo pareiškimą, o po kelių valandų partija organizavo spaudos konferenciją, kurioje partijos lyderis Rolandas Paksas pateikė savo išsamią įvykių versiją ir vertinimus.

Esminė nauja aplinkybė paaiškėjo spalio 31 d., kai jau buvęs ministras buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas STT ikiteisminiame tyrime dėl galbūt neskaidrių ministerijos pirkimų.

Dailio Barakausko atvejis: taktiniai sprendimai

Nors šiuo metu nėra aišku, ar buvęs ministras yra tiesiogiai susijęs su galimai neskaidriais viešaisiais pirkimais, tačiau akivaizdu, kad skandalas tiesiogiai susijęs su partijos atstovais. Todėl šiandien galima konstatuoti, kad pasirinkta:

  • pakeisti lyderį;
  • organizacijos ir įtariamo lyderio pozicija iš esmės sutampa (šiek tiek skiriasi pasitraukimo motyvas – sveikatos problemos ir „daėdė žmogų“);
  • į konfliktą iš pradžių buvo stengiamasi aktyviai nereaguoti, tačiau, spėčiau, po to, kai paaiškėjo, kad STT ruošiasi apklausti ministrą, taktika buvo pakeista;
  • dalykinių argumentų į STT kaltinimus iš esmės nėra pareikšta (tai iš dalies riboja ikiteisminio tyrimo principai, tačiau besiginanti pusė, jeigu nori, gali rasti būdų, kaip tai apeiti);
  • naudojama senoji sąmokslo teorija, kai neįvardinami priešai veikia prieš Rolandą Paksą ir jo komandą.

Nors tiksliai įvertinti situaciją be vidinių duomenų yra sudėtinga, tačiau akivaizdu, kad po spalio 21 d. savaitę trukusi partinė tyla rodo, jog buvo viliamasi, jog skandalas lokalizuosis apklaustų asmenų rate. Situaciją, tikėtina, pakeitė informacija apie ministrui planuojamą specialiojo liudininko statusą. Tada, spėčiau, ir buvo nuspręsta, jog ministrui vėliau ar anksčiau reikės pasitraukti. Tokioje perspektyvoje pasitraukimas iki informacijos apie apklausą ir pasitraukimas po apklausos – dvi visiškai skirtingos situacijos. Veliantis į konfliktą labai maža tikimybė, jog viešo konflikto situacijoje pavyktų išlaikyti ministro figūrą, o gal net ir postą. Tuo tarpu pasitraukus iki apklausos klausimas dėl ministro posto ir dalyvavimo koalicijoje iš esmė nekyla.

Dailio Barakausko atvejis „Corporate Communicative Response“ modelyje

Akivaizdu, jog Dailis Barakauskas priėmė sprendimą atsitraukti nuo pradinės pozicijos. Ar šis manevras buvo pats tinkamiausias? Gal būt buvo galima tęsti konfrontaciją?

Vertinant CCR modelio kontekste reikia atsižvelgti į jau žinomas aplinkybes, jog partijos „Tvarka ir teisingumas“ spaudos konferencijoje buvo pateiktos dvi sparnuotos frazės: (a) „daėdė žmogų“ ir (b) „dramblys porceliano parduotuvėje“. Viešai kol kas neteko girdėti partijos ginant STT sulaikytus asmenis, visa komunikacija sutelkta į neadekvačias poveikio priemones ir jų neva padarytą perteklinį poveikį.

CCR modelio kontekste šios aplinkybės rodo, jog turime „Standartų“ situaciją, kurioje naudojama pateisinimo taktika. Jos taikymui svarbu sukurti kuo įtikinamesnius pateisinančius argumentus, todėl taktinis sprendimas pasitraukti iki STT apklausos yra natūralus ir suprantamas – t.y. pateisinimo taktika po STT apklausos jau būtų gerokai sudėtingesnė (jei išvis įmanoma), nes pasikeistų galimybė ginčyti taikomus standartus, paaiškėtų esminė aplinkybė, jog buvęs ministras galima tiesiogiai asmeniškai susijęs su kritikuoja veikla.

Dabar atsistatydinimo legendai (asmeninės priežastys, sveikata) buvo suteiktas rimtas patvirtinantis argumentas – bylos nėra, niekas nekaltina, su premjeru sutarta, kad viskas ok, galima dirbti. Todėl nesiveliama į diskusiją dėl sulaikytų asmenų, o diskutuojami vertinimo standartai, neva apeliuojant į atsistatydinimą ne dėl to, kad bijo, kad bus blogai, o dėl to, kad „daėdė“. Summa summarum, partija lipa iš skandalo, numeta nereikalingą balastą (prisidirbusius, t.y. sulaikytuosius), apsaugo reikalingą žmogų (jis vėliau galės garbingai sugrįžti), o trumpu laikotarpiu be problemų išlaiko vietą koalicijoje, netrukus pasodins savo naują žmogų, kuris tęs ankstesnius darbus ir praktikas.

Ar tai buvo tinkamiausia reakcija? Teorija sako, kad bendru atveju – ne:

Among the four CCSs, Bradford and Garrett’s (1995) study further shows the comparative effectiveness of the use of concession; they held that “perhaps the most striking finding in our study was the general robustness of the concession as an effective communicative response option” (p. 885). In their empirical findings, concession was the optimal communicative response in every situation except the control situation. They concluded that concession might not only protect and maintain corporate image but also actually enhance it.

Taigi, jeigu partija „Tvarka ir teisingumas“ būtų klasikinė organizacija, tai partijos lyderiui ir Dailiui Barakauskui geriau reikėjo rinktis pripažinimo ir atgailos taktiką. Dabar jau aišku, jog tai leistų lengviau išspręsti pozicijos klausimą po STT apklausos. Tačiau TT rinkėjai, pripratę prie sąmokslo ir „kovos prieš visus“ retorikos, yra atskira visuomenės grupė, jiems, tikėtina, ribotai galioja tradiciniai sprendimai, o sėkminga partijos komunikacija iki STT apklausos leidžia daryti prielaidas, jog jai svarbiausioje tikslinėje auditorijoje (rinkėjų) partija gali būti pasiekusi savo tikslą. Atsakymą pamatysime artimiausių sociologinių tyrimų rezultatuose.

Dešinysis Andrius Užkalnis ir kairiųjų ministerija – kartu prieš Volterą?

Pasaulyje, kuriame Wielkie Księstwo Litewskie buvo ne tik nublukusių spalvų prisiminimas, o realybė su Peterburgą lenkiančiais žmonėmis ir rūmais, tarp Rzeczpospolita tarptautinių partnerių buvo karalystė su įdomių pažiūrų žmogumi François-Marie Arouet.

Žmogus tas turėjo ne ką prasčiau nusmailintą plunksną, nei šių dienų mano kolega Andrius Užkalnis. Ir paliko keletą dėmesio vertų veikalų, apie kuriuos viena tokia Evelyn Beatrice Hall 1906 metais, panaudojusi pseudonimą S.G.Tallentyre, išleido biografiją su skambiuoju apibendinimu: „I disapprove of what you say, but I will defend to the death your right to say it“.

Tallentyre_VoltaireIr prieš šio žmogaus – Voltero – gyvenimo motto įsimintinųjų 2014-ųjų spalio 8 dieną ryžosi viešai stoti jau minėtas aštriosios plunksnos savininkas Andrius, iš esmės kritikuodamas bazinę idėją ir papildydamas ją nauja sąlyga:

Nuomonės būna teisingos ir neteisingos. [..] Mums Dievas davė protą tam, kad atskirtume civilizuotą žmogų, veikiantį mūsų vertybių ir tikslų labui, nuo pro-Kremlinio koloradinio vatniko, bomžo, balsuojančio už 20 litų už darbo partiją, ir kokio sodų bendrijos alkašo, kuris vakarais prie kompo kuria piarą paksistams.

Iš tiesų, laikais, kai N-tajame Lietuvos rajone dirbti savivaldybės įmonėje ar įstaigoje galima tik viešai ginant savivaldybės vadovų poziciją, kitokia nuomonė yra net ne drąsus, o tiesiog kvailas žingsnis.

Visgi, matyt, Andrius dalyvavo kažkurio enciklopedinio žodyno sudarymo darbo grupėje, kuri nuomonei pradėjo kelti objektyvumo reikalavimą. Nes kitaip retas galėtų suprasti ir paaiškinti, kaip nuomonė – iš esmės tam tikra iracionalaus tikėjimo forma – galėtų būti logiškai pagrindžiama.

1 núomonė sf. (1), nū́monė (ž.) (1)
1.
CII93, N nuovoka, nusimanymas, išmanymas, supratimas: [..]
2.
pažiūra, nusistatymas, įsitikinimas:[..]
3. [..]

pagal Lietuvių kalbos žodyną

Kažkiek aiškumo įneša Andriaus bandymas sieti nuomonę su vertybėmis ir tikslais, tačiau ir šios kategorijos yra asmeninio apsisprendimo, t.y. subjektyvių, o ne objektyvių kriterijų, rezultatas.

Todėl, kaip mėgsta sakyti britai, sutikdamas nesutikti esu priverstas suabejoti Andriaus formuluojamos kritikos Volterui pagrįstumu. Žinoma, iracionaliai ja, vėlgi, galima lygiai taip pat tikėti, kaip ir Andriaus pagrįstai kritikuojamomis vatnikų nuomonėmis bevardžiame interneto portalo komentare.

Aną savaitę nustebino, kad dešiniųjų pažiūrų neslepiančio Andriaus poziciją sėkmingai palaiko ir viena jo politinių oponentų iš kairės valdoma ministerija. Štai neseniai leidau sau viešai suabejoti tos ministerijos valdomai sričiai priskiriamų kai kurių procesų efektyvumu ir prasme. Mintis rėmiau faktais, iliustracijomis ir argumentais. Tačiau vėliau iš skirtingų pusių sulaukiau ne tik netiesioginių ir neįpareigojančių rekomendacijų permąstyti savo poziciją. Suprask, vieša diskusija apie problemas galimai yra žalinga.

Žinoma, ir ministerija, ir Andrius yra 100% teisūs, jog kitokios nuomonės nereikia painioti su sąmoningu melu ar įsitikinimais, jog Maskvos Kremliaus fantazijos yra realybė. Pavyzdžiui, niekas nedraudžia tikėti, jog vyno taurėje mišių metu atsiranda raudonųjų Jėzaus kraujo kūnelių sankaupa. Tačiau su taip teigiančiais viešai diskutuoti būtų galima, kai jie sugebėtų nustatyti ir viešai paskelbtų to neva gyvenusio žmogaus kraujo grupę bei DNR kodą.

Nėra jokios pareigos gerbti melą ar fantazijas. Tačiau bendrapiliečių teisė kitaip vertinti patikrinamus faktus ir argumentuotai apie tai diskutuoti gintina gal net aršiau, nei Volteras tai darė XVIII amžiuje.

Sutrumpintas bazinis kario savanorio įvadinis kursas: įspūdžiai ir pastebėjimai

Kremliaus karas Ukrainoje visiems mums – Lietuvos piliečiams – yra išankstinis skambutis susirūpinti šalies saugumu. Švytuoklė, išmetus Raudonąją armiją, buvo nunešusi krašto apsaugos politiką į pacifizmo ir „gal prasmuksim“ pusę, todėl šiandien Lietuva turi spręsti dvi sudėtingas problemas: (a) kaip skubiai padidinti krašto apsaugos pajėgas (karių ir technikos prasmėmis); (b) kaip paruošti krašto apsaugą naujai XXI a. karų realybei, pasitelkiant naujus įgūdžius?

Nors informaciniais karais domiuosi jau senokai, tačiau tiesiogiai su Lietuvos kariuomenės klausimais pirmą kartą susidūriau beveik prieš metus, kai 2013-ųjų spalio 24-ąją Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos organizuotame klube teko tiesiogiai padiskutuoti su pulkininku leitenantu Artūru Jasinsku.

Dar gruodžio 31 d. išsiunčiau pirmuosius dokumentus su prašymu priimti į karių savanorių Funkcinių specialistų grupę (FSG), priskiriamą KASP Nekinetinėms pajėgoms. Po to sekė medicinos ir AOTD tikrinimai, kol galų gale spalį buvau pakviestas į 5 dienų Bazinį kario savanorio įvadinį kursą (BKSĮK) Mokomajame pulke Rukloje.

„Saugumiečiai“ niekur neskuba. Kariuomenės bėdos – ne jų problema?

Kažkurioje FB diskusijoje Rasa Juknevičienė užtikrintai teigė, jog VSD visiškai nedalyvauja karių savanorių atrankos procese, todėl vienintelis KAM/LK padalinys, kuris tuo galėtų užsiimti – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD).  Būtent jam turiu priekaištą, jog negalėjau dalyvauti pirmoje karių savanorių grupėje, kuri mokymų kursą vykdė birželio mėnesį. Dėl AOTD delsimo turėjau aukoti kasdieniais darbais apkrauto spalio mėnesio savaitę, kai vasaros metu tam kaip tik buvau suplanavęs laiką.

Kita vertus, tuo pat metu galiu AOTD ir padėkoti, nes pirmosios grupės atsiliepimai ir įspūdžiai buvo kaip ir visų „eksperimentinių triušių“ – ne vienas žmogiškas konfliktas, netinkamai paruošti/nusiteikę instruktoriai, ambicijų greitpuodis ir tylūs skandalai, virtę atsisakymais duoti kario savanorio priesaiką.

Kultūrinis šokas įteisintoje subkultūroje?

01_rytas06.30

Iš Vilniaus į Ruklą – beveik atviroje sunkvežimio kabinoje

Įprasta manyti, jog Lietuvos kariuomenė – tai naujos kokybės ir turinio organizmas, neturintis nieko bendra su Raudonąją armija ir jos dedovščinos tradicijomis. Po penkių dienų, praleistų Rukloje, neturiu galutinės nuomonės. Daugybė požymių kužda, jog tos tradicijos neformaliu būdu sėkmingai perduodamos kiekvienai naujai puskarininkių ir karininkų kartai. Kita vertus, asmeniškai išbandžiau, jog galima nesutikti ir ginti savo teises (pavyzdžiui, nesiskųsti sau įprastos barzdos, iškrypėliškai pedantiškai nekloti lovos ar naudotis kompiuteriu/mobiliu telefonu).

02_ženkliukai

Pirmas liūdnas įspūdis Rukloje – ženkliukų lenta, kurioje daugiau nei pusė yra Kremliaus pavaldiniai, o NATO atstovų – vos keli

07_lova

Nors prašiau, tačiau nesulaukiau, kad kas nors man parodytų rašytines lovos klojimo instrukcijas. Kaip kažkas sakė, pulke tuo klausimu net buvo padarytas specialus susirinkimas ir aptarimas. Unikali taisyklė: „pagalvės kantas turi būti nukreiptas į duris“

Karius įprasta nužmoginti ir padaryti minimaliai mąstančiais mechanizmais. Tačiau mūsų – FSG – atveju kyla esminė abejonė, ar kūrybinis darbas yra įmanomas nužmoginus karį ir jį pavertus tiesmukų įsakymų vykdytoju? Kol kas lieku prie nuomonės, jog tokia praktika gali būti tinkama kariaujantis konvencinį karą, tačiau yra visiškai betikslė informacinio karo akistatoje, kai reikalingas out-of-the-box mąstymas ir laimi būtent netradiciniai sprendimai.

12_atsispaudimai

Gilų įspūdį paliko net (!) 3 mėn. Bazinio kario kursą baigusio piliečio šūkavimai ir jo pagarbą savanoriams išreiškiančios komandos, pavyzdžiui, „Nyk iš čia!“

Todėl stebina ir  ramiai reaguoti neleidžia matyti atvejai, kai aukštesnio ar žemesnio rango vadai leidžia sau rodyti nepagarbą kariams, žeminti jų orumą. Galima ir reikia reikalauti nuoseklaus įsakymų vykdymo, bausti už klaidas ar aplaidumą, tačiau tai negali būti siejama su žmogaus – piliečio – psichologiniu žeminimu. Kitu atveju iki Raudonosios armijos lieka tik vienas žingsnis – psichologinį smurtą pakeisti fiziniu.

16_kambarys

Tradicinis kareivinių vaizdas, besiruošiant kitos dienos žygiui

Tuo pat metu atskirai noriu pažymėti su mūsų grupe dirbusių instruktorių pastangas – buvo akivaizdu, kad su mūsų grupe nėra lengva. Todėl atskirai noriu padėkoti kažkokiu tai būdu mus iškentusiems M.V., A.S., V.V., G.M. ir kitiems. Būtent instruktoriams teko (ir, matyt, ateityje vis dažniau teks) „amortizatorių“ vaidmuo, derinant įprastą tvarką kariuomenėje ir ne itin į kompromisus linkusių naujokų įsivaizdavimus. Todėl būtent instruktoriai ir jų gebėjimai lanksčiai diversifikuoti kariuomenės muštro reikalavimus, manau, yra esminė sutrumpinto BKSĮK sėkmės garantija.

Ieškodamas paprasto ir suprantamo analogo – manau, būtent sutrumpintas BKSĮK gali tapti panašia galimybe kaip kad siekiant vairavimo teisių eksterno galimybė suteikiama turintiems aukštąjį išsilavinimą.

Vargana materialinė bazė

Bene didžiausią įspūdį paliko suvokimas, jog Lietuvos kariuomenės materialinė bazė yra itin prasta. Gali būti juokinga, kai net grindys plaunamos iš labdarai gautų Švedijos armijos dovanų, tačiau kai beveik viskas yra dovanota ar paveldėta iš Raudonosios armijos, tai kyla klausimas, ar mums neturėtų būti gėda?

14_placas

Mums pasisekė, jog žygiuoti mokytis galėjome sausoje aikšteje

Dušai laikosi tik tuo, jog juos kasdien valo patys kariai

Dušai laikosi tik tuo, jog juos kasdien valo patys kariai

11_dušo_kabliukai

Dušo kabliukų švedai nepadovanojo, todėl turim tiek, kiek liko nuo LTSR laikų

10_prausykla

Prausyklų būsena man priminė 1995-uosius, kai atvažiavau mokytis į KTU Gimnaziją ir apsigyvenau jos bendrabutyje

17_švediškas kibiras

Grindims plauti – švedų dovana. Apie grindų plovimo skystį ar priemones klozetams galima tik pasvajoti

Sąmoningai pateikiu prausyklų ir dušų nuotraukas, nes būtent tai yra geriausias palyginamasis rodiklis, leidžiantis suvokti ir bendrą aprūpinimo lygį. Visgi, kiek netoli esame pažengę po Tarybų Sąjungos, puikiai apibendrina šis klasikinis užrašas.

09_tualetas_popierius

Matyt, būtent todėl, jog jį mesti draudžiama, tualetuose reikalingo popieriaus būna nebent atsitiktinai

Maloni materialinės bazės išimtis – maitinimas. Nors Andrius Užkalnis vargu, ar duotų bent pora žąsų, tačiau mano neišrankiam skrandžiui maitinimas ir maistas buvo tinkami.

05_maistas

Maistas paprastas, tačiau valgomas ir šviežias (nuotraukoje – pietūs)

04_valgykla

Ieškant palyginimų – Mokomojo pulko valgykla iš esmės yra MRU valgykla, tik tiekianti standartizuotą maistą

Mokymų programa

Bene didžiausias iššūkis sutrumpinto BKSĮK autoriams – mokymų programa. Neturiu paprasto atsakymo, kaip į 5 dienas sutalpinti bazinius įgūdžius visiškai nenuspėjamų gebėjimų kolektyvui. Pavyzdžiui, mūsų grupėje buvo dailininkų, vadybininkų, vadovų, dirbančių nepriklausomai ir samdomų. Menų, techninio ir dar visokio išsilavinimo.

08_topografija_iššūkiai

Dažnai sprendėme užduotis, vertas 5-okų mokyklos lygio

Šiandien vykstančių mokymų programą suskirstyčiau į keletą dalių: (a) kinetinių ginklų saugumas ir valdymas; (b) žemėlapiai ir orientacija vietovėje; (c) rikiuotė ir judėjimas. Tris dienas mokymai vyksta Mokomajame pulke, likusias dvi – lauko sąlygomis.

Kurso metu gana daug diskutavome, kaip vertinti dabartinę kurso programą, nes kyla keli principiniai klausimai:

  • kam FSG, kuri tarsi orientuojama informacinio karo klausimams, reikalingi pėstininkų įgūdžiai (rikiuotė, kinetiniai ginklai, topografija)?
  • kodėl mokymas koncentruojasi į veiksmus negyvenamoje teritorijoje, kai XXI a. karas vyksta beveik išskirtinai gyvenamose vietovėse (miestuose)?
  • kodėl nekinetinių pajėgų atstovai visiškai nesupažindinami su savo srities problematika/priemonėmis?

Girdėti atsakymai veda į tai, jog net ir nekinetinių pajėgų atstovai privalo sugebėti spręsti bent minimalias kinetinių pajėgų užduotis, o kova miestuose yra advanced lygis, su kuriuo dabartiniame patyrimo lygyje neverta ir prasidėti.

Galima būtų sutikti su tokia pozicija, tačiau vertinant prioritetų klausimus, manyčiau, šiandien Lietuvai gerokai svarbiau imtis darbų informacinio karo fronte, o jau paskui, kai liks laiko, galima užsiimti ir bazinių įgūdžių stiprinimu.

13_varva_stogas

Užsiėmimai vyko salėje, pro kurios stogą tiesiogine prasme varvėjo vanduo

Lauko pratybos

Vertinant primityviai, pagrindinė šio kurso nauda – tai įgyti įgūdžiai valdant ginklą, judant ir vykdant užduotis grupėje.

20_laužyta_vora

Judėjimas „laužyta vora“

22_šaudymas_priklaupus

Šaudymas priklaupus

25_granatos_metimas

Dabar atrodo šmaikštu, tačiau net ir mokomosios granatos laikymas rankoje su ištrauktu saugikliu – savotiškas malonumas

26_šaudymas

Kurso kulminacija – 4 * 5 šūvius šaudykloje

Išvados vietoj Stokholmo sindromo

Vietoj tų 2 val. sunkvežimyje, manau, mielai su kolegomis susimestume benzinui į/iš Ruklos

Vietoj tų 2*2 val. sunkvežimyje, manau, mielai su kolegomis susimestume benzinui į/iš Ruklos

Visi įspūdžiai šiandien jau nuspalvinti truputį rožiniais atspalviais. Nežinau, ar tai Stokholmo sindromo padarinys, ar reikalas apvirto aukštyn kojomis, kai daviau kario savanorio priesaiką. Sutrumpintą BKSĮK vertinu kaip necessary evil – t.y. būtiną laiptelį pakeliui į tikslą. Nemanau, jog būsiu elitinis šaulys ar dažnai teks judėti miškais priešo link. Atvirkščiai, jaučiu, jog naudos galėčiau duoti visiškai kitose srityse. Ar jose esu naudingas – lieka mįslė.

Manau, būtina tobulinti kurso programą (keisti turinį ar net jį diversifikuoti skirtingų pakraipų kariams), ruošti jai specialius instruktorius, nes manau, jog tokių karių-specialistų grupių poreikis tik didės. Kartu tikiu, kad ir šis mano tinklaraščio įrašas bent truputį prisidės ir padės geriau nusiteikti būsimų mokymų dalyviams.

Kartu akivaizdu, kad tai tik kelio pradžia, todėl kol kas daryti galutines išvadas – gerokai per anksti. Abejojantiems galiu užtikrinti, jog sutrumpintas BKSĮK iš tiesų yra trumpiausias kelias, jeigu norite prisidėti prie realios krašto apsaugos. Welcome!

28_po_priesaikos

Priesaika Valdovų rūmų kieme

 

Ar pagrindinė Lietuvos RsV etikos bėda yra anoniminiai komentarai?

Ryšių su visuomene agentūrų asociacija (RSVA) paskelbė, jog jos narės „[..] įsipareigojo interneto portaluose nekomentuoti anonimiškai apie klientus, konkurentus, jų prekes ir paslaugas, taip pat neteikti anoniminių komentarų rengimo paslaugos ir nesamdyti trečiųjų šalių šiam darbui“.

Labai gera iniciatyva. Visapusiškai ją palaikau.

Tačiau.. pasakius „A“ reikia paklausti, o kokia visgi situacija ir su kitais susijusiais dalykais, t.y. „B“? Anoniminių komentarų žala nėra kažkoks unikalus ir komunikacijoje nenagrinėtas dalykas. Ši komunikacijos forma turiu tokius pagrindinius požymius:

  • subjektas – anoniminis, t.y. nėra žinomas jo tapatybė;
  • objektas – pagrindinė žinia (idėja), kurios atžvilgiu subjektas formuoja tam tikrą savybę, asociaciją;
  • asociacijos – gali būti tiek teigiamos (pritariančios) pagrindinei žiniai, tiek neigiamos;
  • žiniasklaidos kanalas – EVIP (elektroninė visuomenės informavimo priemonė), kurios technologija nefiksuoja (ar bent jau viešai nedemonstruoja) subjektą apibūdinančių elektroninių požymių (IP adresas, susijusi veikla etc.).

Išskyrus specifinius požymius gana paprasta generalizuoti rinkos problemą – gauname liūdną įžvalgą, jog anoniminiai komentarai internete nėra unikali bėda. Visai šalia tūno:

  1. anoniminiai laiškai – anoniminiams komentarams identiška „didesnio“ kalibro priemonė, besiskirianti dviem požymiais – redakcine peržiūra ir teksto savarankiškumu (dažniausiai tik tariamu);
  2. neatskleistų ryšių rėmėjai – vieši asmenys, reiškiantys savo poziciją konkrečiu klausimu gali būti ne tik savarankiški, bet ir tiesiogiai susiję su intereso turėtoju – pakanka priminti įvairiausias įžymybes, reklamuojančias produktus ir paslaugas. Skirtumas nuo anoniminių komentarų – aiški subjekto tapatybė. Jeigu tiesmukos reklamos atveju vidutinis žinios gavėjas suvokia melą, tai kaip vertinti dešimtis politologų, apžvalgininkų ar net gydytojų, pavyzdžiui, hiperbolizuojančių kokios nors ligos (tarkim, nuo erkių) pavojų?
  3. redakcinė politika – ar finansinės žiniasklaidos korupcijos, ar asmeninių ryšių, ar kitų technlogijų pagalba besikeičianti redakcinė politika kuo nors skiriasi nuo anoniminių komentarų? Jeigu tame dalyvauja ir tą lemia RsV veikla – tai tas pats neatskleistų ryšių rėmėjų modelis.
  4. fiktyvios (ar vogtos) tapatybės – kai kurių žinomų Lietuvos interneto veikėjų 99,9% naršytojų negalėtų įvardinti vardu ir pavarde (pavyzdžiui, Jonas Jonka, Blogeris Zeppelinus, Geležinė Lapė ir kt.). Tokie subjektai iš esmės yra tie patys anonimai. Tarpinėje zonoje veikia kolektyvinės paskyros (pavyzdžiui, „Jonas ir Ona Kazlauskai“, „Autoservisas AAA“ ir pan.).
  5. SEO – paieškos sistemų gudrybės daugeliu atvejų yra nuasmenintos technologijų žinios, kurios savo esme mažai turi ką bendra su skaidrumu. Jeigu pozityvaus savęs populiarinimo linkme etikos priekaištų surasti būtų sunku, tai negatyvaus oponentų populiarinimo srityje yra ne viena etikos ribą peržengianti technologija.

Čia pateikiau tik kelis skirtingų komunikacijos technologijų pavyzdžius. Kai kurie iš jų yra kartais ir eilėmis pavojingesni viešajai erdvei. Kodėl etikos populiarinimo startui pasirinkti anoniminiai komentarai portaluose – nežinau. Jeigu būčiau optimistas, tikėčiau, jog yra logiškas paaiškinimas, jog tai pagrindinė agentūras kankinanti bėda, o kiti etikos iššūkiai jau išspręsti ir likviduoti.

Papildymas, 15:00
Kolegos FB įraše ragino į problemą žiūrėti konstruktyviai, todėl turiu ir vieną esminį siūlymą: nuo 2015 m. sausio 1 d. sutarkime, jog visi kartu atsisakome ir niekada nebedalyvausime nepažymėtų reklamos straipsnių, reportažų, laidų ir kito panašaus turinio gamyboje.

« Older posts Newer posts »