XXI a. kasdienybės dienoraštis

Author: Liutauras (Page 41 of 217)

3 cases of Community Relationship Management

Community Relationship Management is a rather niche segment of Public Relations, nevertheless it requires deep understanging of target audiences, long-term planning and consistent implementation. At the same time it is a constant challenge to fit communal issues into general corporate development planning. Usually deadlines are too narrow, negative stereotypes prevail in major audiences and budgets reserved are too tight.

Nevertheless PR is a field for a neverending creativity, therefore these are 3 cases from different personal practice and points o view to consider.

Building trust in the oil mining industry

2004 07 Minijos nafta ekskursijos

Tourists became frequent guests on oil extraction platforms, 2004

The bigest oil mining company in Lithuania “Minijos nafta” had a long-term strategic challenge – keep opening new wells in the licenced area. Although the licence for oil extraction was in place, nevertheless numerous drilling platforms were desperately needed in order to provide new output for the receeding oil extraction figures in the functioning wells.

As usual, the most difficult part was PAV (lith. Poveikio aplinkai vertinimas) or EIA (engl: Environmental impact assessment) procedure. It requires to assess potential threats, provide necessary safety measures etc. But the most difficult part was mutual understanding and agreement with local communities.

“Minijos nafta” drills oil in the seaside region, where a considerable part of local businesses are related to recreational purposes (local tourism, fishing, summer vacations etc.). Therefore it was a rather frequent issue that local community, it’s opinion leaders sometime were heavily confronting “Minijos nafta” plans to open a new drilling platform.

In the meantime (2004) the seaside recreational field was very dull. Therefore we’ve maneged to organize daily route from Palanga (main holiday location) to visit several functioning drilling platforms. It was a big success – positive media coverage, major communal leaders visiting sites in person, checking all the safety prerequisite and ensuring no potential harm for the environment. In the end all major opponents got an equasion to solve – compare minor negative factors (some noise, some traffic) and lurking benefits (investments, workplaces, finnacial support for local initiatives).

Balancing interests: local community vs. joint business venture

2010 11 spaudos konferencija VRAAD

A public press conference was a novelty in the Department’s communication, 2010

In 2010 the Department of Environment Protection in Vilnius region had a long-term conflict to solve. Conflicting parties were local community of Vilnius city Lazdynai district and joint venture (related to “Icor” group) to build an incineration plant.

The conflict dated back several years and it was basically a political decision, whom should the Department support. At the moment it was rather clear, that Vilnius does need such type of the industry, because solid waste volume was too big and the open air storage facilities cost too much to expand not to mention international obligations to cut volume of dumped waste.

At the same time founding partners of the joint venture had a really bad track record, which was related to the Vilnius central heating company and tails of corruption. Not to mention an ongoing “war on oligarchs” led by the Presidential palace and pointing at the same businessmen.

Formal decision was presented at the press conference, where major media channels provided national coverage. It became a perfect venue to present both negative decision and describe “to do list for the joint venture” in order to receive formal permission in the future. Such a position availed the Department not to become associated as one of the conflicting parties and remain (as institution) impartial, keep construtive dialogue with both parties of the conflict.

Enabling collaboration – community portal

2012 05 KuriameRespubliką www

A communication platform was specified without knowing who and what will publicise there, 2012

In 2012 a huge national project “Kuriame Respubliką” was started with the help of EU funding in order to raise civil initiatives from local communities. The majority of participants were youth from regional districts, even rural schools.

The project team had a challenge to choose a communication platform in order to connect geographically spread participants (tens of different teams). In the meantime social networks were only gathering momentum, therefore it was not possible to use them as a starting communication point.

The project itself was devoted to the selection of best practices and multiplication of them into other districts, therefore the platform had to collect all data (textual, visual etc.) and make it easy for the project teams to share and collaborate on new initiatives.

It was challenging to specify all the requirements for the platform and its users, when nobody knew who were to be users and what type of projects are to be started. Nevertheless the system built became a perfect library of civic initiatives and provides perfect best practice scenarios for all willing to use them. Although the growth of social networks made the platform less useful for communication purposes, nevertheless it was flexible enough to integrate its content and create a win-win situation.

Į rinkimus sugrįžo ryšiai su visuomene: 5 teigiami pokyčiai

Tiesioginiai merų rinkimai ir iki kelių gerbtinų medijos kanalų susitraukusi nacionalinė žiniasklaida paskatino daugelio šalies regionų politikus atsigręžti į pamirštą ryšių su visuomene priemonių arsenalą. Sėkmės istorijos, kurias užtvirtino kovo 15-osios piliečių balsai, tik garantuoja, jog panaši tendencija tęsis bent jau 2016 metų rinkimų kampanijoje, į paviršių pradėsiančioje lįsti dar šių metų vasarą.

Galima išskirti bent 5 teigiamų pokyčių grupes:

  1. RsV susigrąžino savo vietą sprendimų priėmimo procese
    (a) Vos iki kelių etiškai dirbančių nacionalinių medijos kanalų susitraukusi žiniasklaida de facto yra nepasiekiama net ir vidutinio dydžio rajonų politikams. Savivaldybių tarybų rinkimų kampanijų biudžetams nesiekiant nacionalinio žiniasklaidos apetito daugelis kandidatų buvo priversti atsigręžti į ne reklamos priemones, tarp kurių natūraliai geriausias pasirinkimas – ryšių su visuomene technologijos.
    (b) Kartu tai lėmė, jog RsV sprendimų svarba ir svoris išaugo, jų autoriai ir įgyvendintojai susigrąžino vietą kampanijų planavimo ir įgyvendinimo sprendimų priėmimo procese, ką anksčiau buvo praradę įvairaus kalibro reklamos biudžetų skirstytojams. Sėkmės istorijos leidžia tvirtinti, jog šią vietą RsV išlaikys bent jau 2016 metų rinkimų į Seimą vienmandačių apygardų kampanijose.
  2. Naujas rinkos segmentas RsV profesionalams
    (a) Daugelis Lietuvos RsV rinkos lyderių vienaip ar kitaip dalyvavo tiesioginių rinkimų kampanijose. Vieni dirbo tiesiogiai, kiti delegavo ar neprieštaravo savo darbuotojų „užklasinei“ veiklai, treti tiesiog užmerkė akis.
    (b) 50+ savivaldybių reiškia didelę ir plačią naują rinkos erdvę, kurios tradicinės RsV agentūros kol kas demonstratyviai stengėsi šalintis (ne visoms pavyko). Šioje politikų maišalynėje tiek daug įvairių interesų, partijų, jų grupių, jog daugeliui agentūrų kyla per daug interesų konfliktų ir jos iki šiol jos neturi paprasto sprendimo, kaip galėtų sėkmingai imtis lygiagrečių ir tarsi tiesiogiai nekonkuruojančių projektų.
  3. Regionai pradės traukti RsV profesionalus
    (a) Struktūrinė RsV agentūrų silpnybė atveria galimybes individualiai dirbantiems arba tokių ambicijų turintiems RsV profesionalams. Nuolatinių pajamų galimybė sudarys bent kai kuriems iš jų motyvaciją keltis į regionus. Nes iki šiol regionuose buvo galima rasti tik vieną kitą policijos, viešųjų meno įstaigų ar kitose panašiose biudžetinėse įstaigose dirbantį komunikacijos specialistą (komercinių verslo lyderių išimtys tik patvirtindavo bendrą taisyklę).
    (b) Naujų profesionalų atsiradimas vietose atvers galimybes imtis mažesnių komercinių/NVO projektų – augs regionų komunikacijos kokybė ir didės konkurencija.
  4. Ryšiai su visuomene išlindo iš „ryšių su žiniasklaida“ kiauto
    (a) Geriausių rezultatų pasiekė tos komandos, kur RsV veikla buvo integruota su kitų rinkimų specialistų įžvalgomis (statistikais, politologais, psichologais).
    (b) Iki minimumo susitraukusi nacionalinė žiniasklaida paskatino imtis improvizacijų ir atvėrė visą spektrą RsV priemonių, kur nacionalinei žiniasklaidai teko adekvati (t.y. kiek svarbesnė tik didžiuosiuose miestuose) rolė.
    (c) Tuo pat metu atsirado įdomių regioninių žiniasklaidos projektų, įvairialypiai taikytos interneto technologijos (neapsiribojant socialiniai tinklais), populiarėjo valdomo turinio medijų naudojimas tiek skaitmenine, tiek ir tradicinėmis formomis.
  5. Pradėtos taikyti agresyvios politinės komunikacijos technologijos
    (a) Kaunas, Vilnius – tik nacionalinėje žiniasklaidoje užkabinti pokyčių žiedeliai. Tai, kas vyko Anykščiuose ar Alytuje – irgi tik specifinių atvejų pavyzdžiai. Pokyčiai dar tik prasideda, tačiau pirmieji bandymai jau rodo sužadintą apetitą (esu garantuotas, kad netrukus sulauksime pirmųjų kovų tarp tiesiogiai išrinktų merų ir jų netoleruojančių partinių koalicijų).
    (b) Jeigu lygintume su pasauline praktika, agresyvios politikų komunikacijos, skirtos priešininkų pozicijų silpninimui, dar net neturėjome. Todėl visi gąsdinimai neva „juodosiomis“ technologijomis tik parodo, kiek toli esame nuo realių komunikacijos kovų ir jose naudojamų priemonių pažinimo.
    (c) Svarbu, jog politikai pagaliau išdrįso žengti aktyvios konfrontacijos keliu – tai ne tik atveria galimybę plačiau įvertinti kandidatus, bet ir labiau juos disciplinuoja, verčia ruoštis įvairesniems konkurencijos scenarijams. Visa tai – naujas ir įtraukiantis RsV veiklos laukas.

Kaip ir daugeliui RsV kolegų, šie rinkimai buvo bene pirmieji, kai taip dažniai sulaukdavome klausimų iš Lietuvos regionų. Tai rimtas ir svarbus pokytis. Pirmosios reakcijos jau po kovo 1-osios balsavimo rodė, jog turėsime daug puikių sėkmės istorijų. Tad esu tikras, kad jau šiandien prasidės pokalbiai dėl būsimų rinkimų į Seimą vienmandatėse apygardose. Ir tai puiki žinia visiems RsV profesionalams, nes atsiveria galimybės ir šioje rinkos dalyje dirbti nuosekliai, orientuojantis į ilgalaikį rezultatą, o ne „degančių laužų“ principu.

Propagandos technologijos – kaip meluoja Kremlius?

Pamačiau įdomų, matyt, pseudoniminio autoriaus Gintauto Baranausko tekstą apie propagandos technologijas ir negalėjau atleisti, kad žmogus išvertė tik dalį naudingos informacijos. Vienas iš daugybės pradinių tekstų rusų kalba yra čia, kitas – čia. Tačiau šie eiliniam skaitytojui per platūs ir turi kai kurių sisteminimo klaidų. Todėl prisėdau ir išverčiau. Verčiant kilo keletas minčių, tad ateityje šį įrašą pildysiu.

Metodo pavadinimas Technologija Pavyzdys Ukrainoje
Įpiršimas Reguliarus kartojimas. Ypač paveiku, kai auditorija neturi alternatyvių šaltinių. Ukrainą valdo dešiniųjų ir žydų chunta
Kartojimas Simbolio, šūkio, frazės, vaizdo ar kito turinio kartojimas siekiant jo geresnio (ypač – pasąmoninio) įsiminimo. Gali būti muzikinis ar vaizdinis. La la la la la la laaaaaaa… PTN PNX
Išankstinė nuomonė Nauja idėja grindžiama susiformavusia išankstine dominuojančia nuomone. Ukrainoje rusai gali būti ginami, nes Maskva yra „rusų pasaulio“ kūrėja ir gynėja
Meilės ataka Didelės grupės neutralaus ar priešiško nuomonių lyderio garbinimas, šiam pareiškus bent kažkiek kitokią nuomonę.
Aforizmai Diskusijos uždarymas naudojant apibendrinančius ir supaprastinančius argumentus (pavyzdžiui, „karas neturi alternatyvų“)
Blizgutis Objektas aprašinėjamas teigiamomis, tačiau labai išplaukusiomis savybėmis, kurių ginčyti neįmanoma Barnumo efektas (Forerio reiškinys)
Dezinformacija Klaidinimas teikiant nepilną informaciją arba pilną, tačiau jai nereikalingą siekiant konteksto ar dalies informacijos iškraipymo Ukrainos karių vadovybė „nuleido“ infomaciją Kremliui
Priešo demonizavimas Kitos grupės, jos požiūrio vaizdavimas kaip nežmogiško, amoralaus hiperbolizuojant ar falsifikuojant trūkumus, veiksmus Melas apie Ukrainos karių neva „nukryžiuotą“ berniuką
Gerybiniai požymiai Pozityvių emocijų kėlimas objektą siejant su gerybiniais požymiais – taika, laimė, saugumas, laisvė, teisybė, stabilumas DNR/LNR – kovotojai už laisvę ir prieš …
Dalinė tiesa Dalinės tiesos sakymas, nutylint nenaudingą tiesos dalį. Atrankinė dalis turi būti maloni klausytojui, tai ko jis tikisi
Pusiau tiesa Keli susiję teiginiai, iš kurių bent dalis yra visuotinai žinoma ar lengvai patikrinama tiesa. Nuvertėjus rubliui Kremliaus pajamos rubliais netgi padidės, nes nafta parduodama už dolerius
Sąmoningas neapibrėžtumas Tikslingas bendrų frazių naudojimas, kad auditorija pati sugalvotų savo versiją, kuri paremta ne analize, o pageidautina linkme JAV gali pavirsti atominėmis dulkėmis
Kognityvinis disonansas Vidinio prieštaravimo sukūrimas, kurį sąmonė turėti spręsti pageidaujama linkme Maskvos patriarchas palaimina karą prieš Ukrainos chuntą
Atpirkimo ožys Atsakomybės perkėlimas asmeniui ar grupei, pašalinant iš dėmesio pagrindinius kaltininkus ar perkeliant dėmesį nuo problemos sprendimo paieškų Strelkovas numušė MH-17
Socialinė kontrolė Socialinio spaudimo pagalba reikalaujama palaikymo ir garantuojamas pritarimas. Į nepasiduodančius nukreipiamas smerkimas Požiūris į totorius Kryme po okupacijos
Asmenybės kultas Idealizuoto asmens įvaizdio kūrimas – viską galinčio, viską valdančio.
Kalbinė propaganda Meninės kalbos išraiškos ir tropų naudojimas keičiant informaciją ir jos emocinį poveikį  
Logikos klaidos Loginio argumentavimo klaidos. Visi tokie argumentai yra klaidingi, nors kai kuriuos žmones jie vis tiek gali įtikinti  
Melas Iškreiptų faktų, duomenų, neatitinkančių tikrovės, teikimas  Maidno dalyviams mokėjo JAV
Skirtukų kabinimas Siekiant supaprastinti atskirų asmenų vertinimą jie priskiriami grupėms, kurios jau turi charakterizuojančius požymius. Diskusija apie konkretaus asmens požymius nebelieka Porošenko – žydas banderovcasUkropas
Neišvengiama pergalė Įtikinus tam tikrų pokyčių neišvengiamumu dingsta motyvas tokiems pokyčiams priešintis. Rusijos armija vis tiek nugalės sugriuvusią Ukrainos armiją
Neakivaizdus teiginys Kai tiesiogiai išreiškta idėja nesusilauktų pritarimo, tai keletą kartų netiesiogiai užsimenama Ukraina taiką pasiektų atidavusi Donecką ir Krymą
Pateisinimas Bendrųjų frazių naudojimas paaiškinant abejotinus veiksmus ir tvirtinimus  Krymas – „rusų pasaulio“ dalis
Mojavimas vėliava Savo veismų teisinimas patriotizmu ir tautos interesais. Kryme Maskva atkuria „rusų pasaulio“ dalį
Dėmesio nukreipimas Nesvarbių duomenų ar argumentų skaičiaus naudojimas, siekiant pagrįsti savo poziciją diskusijoje kiekybe, o ne kokybe
Juodinimas Racionalių argumentų keitimas iracionaliais, siekiant pasinaudoti baime, nuogastavimais ar kitais emociniais vertinimais
Perkėlimas (susiejima) Žmonių, daiktų, simbolių ir kitų objektų vaizdavimas ant kitų, siekiant teigiamo ar neigiamo požymio susiliejimo Svastika ant Ukrainos vėliavos
Įprastinė sąlyga Dviejų objektų rodymas kartu, su tikslu parodžius vieną nesąmoningai tikėtis antrojo pasirodymo Maidaną laimėjo Pravyj Sektor. Kijevą valdo … Pravyj Sektor!
Įsakymas Klausytojai ne visada nori rinktis pati, jai lengviau, kai diktuojama atleidžiant nuo atsakomybės
Nepritarimo provokacija Supažindinimas su idėja pristatant ją kaip neigiamai vertinamo asmens ar grupės idėją Minsko taikos susitarimus pasiūlė Kijevas
Liudijimas Pripažįstamo autoriteto (mokslininko, eksperto, gerbiamo žmogaus) citata liudijima užkoduoto teiginio teisingumą
Savas žmogus Problemų ir interesų bendrumas leidžia tikėtis didesnio pasitikėjimo skleidžiama idėja Donecke kovoja buvę traktoristai ir šachtininkai
Šūkiai Trumpos, taiklios frazės, kurios gali apimti stereotipus ir skirtukus. Dažniausiai naudojami kaip emociniai šaukiniai
Stereotipai Išankstinių nuostatų, skirtukų, keliančių baimę, neapykantą, pasibjaurėjimą, priskyrimas Kijevą remia Geiropa – gėjų Europa
(Ne)šališkumas Turinys perteikiamas nešališko profesionalo (žurnalisto, mokslininko etc.), kuriuo bus labiau patikėta, nei šališka konflikto dalimi Buvusi med.slaugė pasakojo, kad …
Baimė, nežinomybė, abejonė Negatyvios ar ginčytinos/melagingos informacijos sklaida, siekiant pakirsti jo reputaciją arba iššaukti nepasitikėjimą Porošenko/Muženko Debalceve palaidojo 3 tūkst. Ukrainos karių
Laimingi žmonės Žinomi ar gerai atrodantys žmonės natūraliai kelia norą sekti jais, vadovautis jų pavyzdžiu. 500 Rusijos kultūros veikėjų viešas laiškas, palaikantis Kremlių
Naujienų kontrolė (darbotvarkė) TV ar kitos medijos žiūrovai linkę tikėti, jog pirmiausia jiems pranešama apie svarbiausias žinias, o pabaigoje – mažiau svarbios
Supaprastinimas Pagal prasmę tinkančios bendros frazės, kuriomis bandomi duoti paprastus atsakymus į sudėtingas socialines, politines, ekonomines ar karines problemas Rusija savo armiją gali per dvi dienas įvesti ne tik į Kijevą, bet ir į Varšuvą, Vilnių ar Bukareštą
Citatos be konteksto Iš konteksto išimtos citatos su pasikeitusia prasme leidžia diskredituoti jų autorius
Suvokimo plotis Abejotina ar diskutuotina pozicija atrodys gerokai normaliau radikaliame ekstremalios pozicjos fone Jau geriau nusikaltėlis Janukovičius, nei žydo-banderovas Porošenko
Euforija Įvykių, renginių, švenčių teigiamos emocijos iš dalies persiduoda ir objektui, ir organizatoriams Putinas – rusų žemių vienytojas
Anoniminis autoritetas Neįvardinto autoriteto panaudojimas padidina pasitikėjimą. Tai gali būti mokslininkai, gydytojai, artimas Prezidentui asmuo ir t.t.
Pasakojimas be ar su emocijomis Norint pripratinti prie aiškiai neigiamos, atstumiančios informacijos ji nuosekliai pateikiama monotonišku pasakojimu be emocijų. Arba atvirkščiai – dirbtinai emocingai reaguojant į ne tiek svarbų turinį
Sensacija „Skubumas“, „skandalingumas“ dažnai tampa pretekstu išskirti žinią, reikalauja didesnio dėmesio ir didina klausytojo emocijų laipsnį. Tai naudojama arba siekiant padidinti dėmesį,arba kaip tik nukreipti dėmesį nuo kito įvykio ar žinios

Ką rinktis Vilniuje? Majauskas vs. Šimašius

Nors didelę laiko dalį savo laiko praleidžiu Vilniuje, tačiau nuo gimimo esu priregistruotas savo gimtojoje Utenoje ir sprendimas, kurį iš kandidatų turėčiau rinktis, bus lengvesnis. Tereikės apsispręsti tarp dabartinio mero socialdemokrato Alvydo Katino stabilumo ir buvusio klasioko Marijaus Kaukėno iniciatyvumo.

Tuo metu Vilniuje pasirinkimas sudėtingesnis – reikia rinktis tarp produktyviai Andriaus Kubiliaus komandoje dirbusio dar šviežio konservatoriaus Mykolo Majausko ir liberal-sąjūdiečio Remigijaus Šimašiaus. Uždavinys beveik neišsprendžiamas, jeigu reikėtų rinktis pagal programines nuostatas ir numatytus tikslus. Dar sudėtingiau spręsti, nes su abiem teko bendrauti tiesiogiai įvairiais, ne tik dalykiniais, klausimais.

Tačiau… pagal viešai nepatikrintus, bet žiniasklaidos drąsiai skelbiamus duomenis tikimybė abiems jiems kartu patekti į antrąjį turą yra beveik lygį nuliui. O tikimybė, kad nei vienas nepateks į antrąjį turą – maža, bet apčiuopiama.

Todėl BŪTINA IŠ ANKSTO SUSITARTI ir BALSUOTI UŽ VIENĄ IŠ JŲ. Tik taip galima garantuoti bent vieną normalų kandidatą antrajame Vilniaus miesto mero rinkimų etape.

Yra bent penkios rimtos priežastys, kodėl Mykolas Majauskas turėtų pasitraukti, o jo rinkėjai balsuoti už Remigijų Šimašių:

  1. Delfi.lt (nenurodyti Šarūno Černiausko šaltiniai) skelbia, jog išankstinių visuomenės nuomonės apklausų duomenys (nuoroda š tekstą aukščiau) rodo, jog Remigijus Šimašius turi gerokai didesnes galimybes patekti į antrąjį turą. Todėl negalime rizikuoti I rinkimų ture balsuoti pagal asmenines pažiūras ir išskaidyti konservatorių ir liberalų sąjūdžio rinkėjų balsus. Privalome rinktis vieną, nes kitu atveju (pagal tuos pačius noname tyrimus) įmanomas yra tragikomedijos vertas variantas Artūras Zuokas prieš Valdemarą Tomaševskį.
  2. Kiek prisimenu iš ankstesnių tyrimų nagrinėjimo, liberalų sąjūdis (ir Remigijus Šimašius) visada yra gerokai dažniau minimas kaip „antras geriausias“ rinkėjo pasirinkimas (deja, šviežių ir viešų tyrimų šiuo pjūviu kol kas nemačiau). Tai reiškia, jog bendram kandidatui patekus į II rinkimų turą būtent Remigijus Šimašius turi gerokai didesnę galimybę sulaukti kitų „iškritusių“ kandidatų balsų ir jų pagalba tapti miesto meru. Nes Mykolas Majauskas (o dar labiau – TS-LKD) yra labai radikalių rinkėjų nuomonių epicentre – t.y. už konservatorius balsuoja tik prisiekę jų rinkėjai ir niekas (!) daugiau.
  3. Reikia atsiminti kvailas konservatorių intrigas Vilniuje, kurių metu net ir tradiciniai rinkėjai buvo mėtomi į šonus 4 ar 5 kartus besikeičiančių kandidatų maratono. Tokiame fone dalis bazinių rinkėjų gali būti emociškai nusivylę ir iš viso neateis į rinkimus. O būtent bendro jungtinio tikslo turėjimas vėl galėtų grąžinti nusivylusius TS-LKD rinkėjus prie balsadėžių.
  4. Atskirai verta paminėti, jog Remigijus Šimašius yra daugiau politinio turgaus patirties sukaupęs politikas, kai Mykolas Majauskas – administratorius/vadybininkas. O juk būtent Vilniaus mieste didelė dalis būsimo mero darbo dalis bus darbas teturint tikėtiną tarybos mažumos palaikymą. Todėl būtent lietuviško politinio lankstumo patirtis yra gerokai svaresnė, nei vadybiniai sugebėjimai ir Londono koridorių žinios. Tai tik patvirtina ir Mykolo Majausko kampanija, kurioje dažniau remiamasi kitų komandos narių svoriu – Andriumi Kubiliumi, Arvydu Sekmoku, Ingrida Šimonyte ar Bronislovu Burgiu.
  5. Liberalų sąjūdis yra geresnis pasirinkimas, nes jo lyderiai rečiau toleruoja tokius viešus radikalius remėjus kaip A.Bačiulis, A.Ramanauskas ar A.Užkalnis. Tai, kas leistina radikaliai politinei jėgai (konservatoriams), negali būti priimtina plataus palaikymo siekiančiam jungtiniam kandidatui.
« Older posts Newer posts »