Prisimenu 7-8 klasėje baidarių žygį po Aukštaitijos ežerų
labirintus. Nebuvo užrašų ir baslių su užrašais „Privati teritorija“. O
dabar? Pabandykite iš baidarės aptikti bent vieną valstybinės žemės
plotą, kuriame galėtumėte pastatyti palapinę.. Širdžiai artimas
teiginys, kad visi esame kilę iš gamtos ir neatsiejama jos dalis,
akivaizdžiai prarado prasmę.
Author: Liutauras (Page 203 of 216)
Daugelis mūsų jau gyvename ne realiame pasaulyje, ne Vilniuje, ne Lietuvoje. Gyvename tarp www.delfi.lt, www.ieskok.lt ir www.autogidas.lt.
Kaip ir tikrame gyvenime – kai kurie daugiau laiko praleidžiame
Žirmūnuose, kiti gal – Šančiuose, o treti bastosi po atsitiktinius
interneto kaimus ir kalbasi su žmonėmis, savo minčių dar
nedėliojančiais www.blogas.lt.
Iš tikrųjų šiandien žmogaus „visuomeninį svorį“ jau lengvai galėtume
įvertinti pagal jo elektroninius ryšius. Kiek turite įrašų mobiliojo
telefono adresų knygelėje? Šis sąrašas – tai bene objektyviausias
liudijimas, su kiek žmonių nuolatos aktyviai palaikote ryšį. O
panagrinėję jų užimamas pareigas, įtaką, galėsite įvertinti ir save.
Lygiai tą patį rezultatą duotų elektroninio pašto adresų knygelė. Kiek
laiškų esate parašę Seimo nariams? O kiek gavote atsakymų? Kiek
apskritai gaunate elektroninio pašto žinučių per dieną, per valandą?
Puikus visuomeninių ryšių ir įtakos zonų pavyzdys – „juokų“
siuntinėjimai, kai kartais kas nors ima ir švysteli žinutę su visu
gavėjų sąrašu. Kokių tik dalykų gali sužinoti apie atskirų žmonių
ryšius ir pažintis!
Technologijos pasaulis jau dabar tapo
neįtikėtinai „plokščias“. Lentas kraunantys padieniai darbininkai
galėtų ginčytis ir sakyti, kad šios mintys niekaip netiktų jų darbui.
Tačiau čia dar kartą nesutikčiau. Spėju, jog kai kurie šiuolaikinių
laivų kapitonai tik iš filmų galėtų pasakyti, kam buvo reikalingas
didelis apvalus vairas buriniuose laivuose. O tokių, kurie nesutrikę
paaiškintų, kaip jis susijęs su laivo judėjimo kryptimi, – dar mažiau.
Besikeičiantis pasaulio matymas eilinio piliečio akyse tampa gryna
fikcija. Štai kad ir paprastas mobiliojo ryšio telefonas. Visi mes
nuoširdžiai tikime šneką su artimaisiais, draugais, verslo partneriais.
Tuo tarpu iš tikrųjų kalbamės su šiek tiek dėsningai traškančiais
telefonų garsiakalbiais. Mūsų balso stygų kuriami virpesiai dingsta čia
pat – nelygu, kiek garsiai kalbame. Taip pat būtų galima vardyti
kompiuterinius žaidimus. Manau, visiems, kam „iki 30-ties“, pažįstamas
jausmas, kurį patiria 3–5 valandas be perstojo į šaudykles pasinėrę
žaidėjai. Tas supaprastėjęs iki kelių klavišų kombinacijų pasaulis
juokiasi, kai bandome „strafinti“, lėtai sliūkinti ar bėgti, skubiai
pasirinkti dvivamzdį ar dar kitokį ginklą. Lygiai taip pat šachmatų
stalelius Sereikiškių parke neišdildomai keičia monitoriaus kuriamas www.chess.lt vaizdas.
Visa tai – pasekmė. Priežastis – skubančio šiandienos pasaulio noras
gauti kuo daugiau ir vis mažesnėmis sąnaudomis. Jau nenorime susitikti
su draugais ir gyvai (bei atvirai!) šnekučiuotis apie pasaulį, savo
mažas kasdienes bėdas. Vietoj to renkamės IRC kanalus, mezgame keistas
draugystes per www.draugas.lt ar www.pazintys.com.
Dar prieštvaniniuose terminaluose prasidėjusi universalių tariamų
pasaulių manija (pavyzdžiui, MUD) tęsiasi pasitelkiant naujas formas,
išnaudojant anksčiau neįmanomas vaizdo, garso ir tinklo priemones.
Todėl Pietų Amerikoje įsikūręs pašnekovas dažnai lieka geriau suprastas
nei pora dešimtmečių kaimynystėje gyvenantis draugas, lengviau
pasirenkama pornografija nei painus bendravimo su kita lytimi menas.
Todėl materialusis turtas jau pralaimi informacijai ir prieigai, o
fiziniai poreikiai – dvasiniams. Esminė vertybė tampa kontrolės
nebuvimas, o viršų ima interesų tenkinimas („plokščiame“ pasaulyje itin
lengva surasti sėbrų net ir itin egzotiškų pažiūrų asmenybėms).
Pilietybė tampa atgyvena, o valdo neformalios grupės (kad ir
elektroninių konferencijų forma). Penkiamečiai pypliai turi nuomonę
apie visus tabu ir jų laužymo galimybes. Propaganda ir šališkumas (ar
tai būtų niekam tikę naujo modelio alaus kamšteliai, ar čečėnus
žudantys rusų kariškiai) iš esmės praranda savo galią.
Dingus
elektrai ar sutrikus interneto ryšiui prabundame ir suvokiame, kad be
viso to jau nesugebame gyventi. Dėl to ir esame priklausomi…
Išspausdinta žurnale “Naujojoji komunikacija”
Paskelbta www.elektronika.lt
Vakar užviriau eilinę „košę“. Prasidėjo viskas nuo vienos
paprastos el. pašto žinutės, kurioj vieno iš Lietuviškos žiniasklaidos
lyderių redaktorių užklausiau, ar teisybė, kad turinys X dieną Y buvo
reklamos, tačiau atitinkamai nepažymėtas. Žiniasklaidos priemonė iš
tiesų garsėja savo objektyvumu, todėl toks reiškinys rodytų ne tik
esminius pokyčius šioje žiniasklaidos priemonėje, bet ir apskritai
žymėtų vieno iš paskutinių „žiniasklaidos objektyvumo“ bastionų kritimą.
Normaliais laikais toks klausimas, tikriausiai, susilauktų tik
šypsenos, tuo tarpu dabar procesas nuėjo ilgą kelią ir rezultatas labai
nevienareikšmiškas. Viena vertus, kol dar turiu pinigų „ant duonos ir
vandens“ nenusileisiu principams ir, matydamas nuogą karalių taip jį ir
vadinsiu. Kita vertus, trumpalaikiai kasdienio darbo reikalai gal net
ir pagerėtų, jeigu nutylėčiau, neetiškai pasinaudočiau skylėmis minėtos
žiniasklaidos priemonės redakcinėje schemoje.
Manau, bėda ta,
kad matydami tokius žiniasklaidos veiklos trūkumus ir juos panaudodami
savo trumpalaikiams tikslams auginame drakoną, kuris sužlugdys mus
visus. Jau dabar etiški ryšiai su visuomene yra vargiai įmanomi, tuo
tarpu nekreipdami dėmesio į reklamos skyrių „chaltūras“, kurių
nepastebi ar toleruoja redaktoriai ir/ar savininkai, dar labiau
giliname duobę, kurioje ir žiniasklaida, ir mes – ryšių su visuomene
specialistai, ir visa visuomenė kartu sėdime…
P.S. o tiems, kurie aukoja principus, siūlau aplankyt www.caterer.com – darbo tikrai užteks, tik reikia nebijoti turėti savo vertybes
Apie lietuvių gabumus ir įpročius prisitaikyti Europoje.
Štai vos prieš keletą savaičių tyliai paminėjome didžiojo etmono Jonušo
Radvilos į tarptautinį lygį naujai iškeltos Lietuvos – kaip
savarankiškos valstybės – idėjos 350–ąsias metines. Ta tyla
daugiareikšmė. Viena vertus, tai tylus pagarbos, dažnai besiribojančios
su visišku abejingumu, ženklas. Tuo pat metu tai kito – ir tik
lietuviams (LDK, o ne LR prasme) būdingo – reiškinio požymis.
Lietuviai – tai gabūs vadybininkai. Grynakraujų lietuvių lengvai
nerasite tarp Nobelio premijos laureatų. Mažoka kol kas mūsų ir
„Fortune” verslo elito sąrašuose. Netgi mūsų sportininkai gali
džiaugtis tik sąlygišku vyravimu tokioje sporto šakoje, kuri
išsivysčiusiose valstybėse populiariausia tik tarp žmonių, akivaizdžiai
kilusių iš žemyno, vadinamo Afrika.
Svarbiausias gerą vadybininką apibūdinantis požymis – gebėjimas rasti
interesų turinčius ir, juos patenkinus, užtikrinti savo ramų gyvenimą.
Tokių lietuvių vadybinių sugebėjimų įrodymų – nors vežimu vežk. Kijevo
Rusios valstybę į gabalėlius suskaldžius skitams didžiulės slavų erdvės
liko, šiuolaikiniais terminais, „be stogo”. Tai reiškė nuolatinius
klajoklių antpuolius, prarandamus namus, šeimas. Dalis karaliaus
Mindaugo suvienytų baltų sukūrė pakankamą jėgą ne tik kontroliuoti savo
teritoriją, bet ir galimybę savo įtakos zoną plėsti kaimynų
teritorijoje.
Dabartinės Lenkijos teritorijoje visuomeninius ryšius jau buvo
užmezgusi Katalikų bažnyčia, tuo tarpu rytuose plytinčios erdvės tapo
gana lengvu grobiu – mainais į saugumo garantijas „kniaziai” ir
karaliai atiduodavo savo dukteris, sutikdavo sūnus padaryti vasalais,
priimdami svetimas žmonas (taip Vytautas vos vos negavo Maskvos
kunigaikštystės, ištekindamas dukrą Oną už Vasilijaus I).
Gerokai naujesnių laikų pavyzdžiai – tai lietuvių sugebėjimas
prisitaikyti TSRS ir ES. Pirmuoju atveju paradoksalu, tačiau bene
geriausiai gyveno trys Baltijos valstybės ir Baltarusija – būtent
anuometinės LDK pagrindas. Europos Sąjungoje Lietuva tęsia tradicijas –
eurokomisarė Dalia Grybauskaitė tvirtina, kad per 8 pirmuosius narystės
ES mėnesius gavome 1,2 mlrd. litų daugiau, nei sumokėjome. Tuo tarpu
per dešimt 2005-ųjų mėnesių valstybės biudžetą papildė dar 1,5 mlrd.
litų.
Pažymėtina, kad mūsų parazitinis gyvenimo pobūdis iš esmės turi
simbiozinį pobūdį. Siurbdami išteklius, turtus savo šeimininkams
suteikiame ir daug naudos. Geriausias pavyzdys – Baltarusijos
teritorijos į pietus ir rytus nuo Minsko. Iki mūsų pasirodymo padėtį
šiose teritorijose galima būtų pavadinti tiesiog netvarka, tačiau atėję
ne tik sugebėjome išugdyti tokias gimines kaip Tiškevičiai,
Chodkevičiai, Sanguškos, bet ir kėlėm mokslą, apskritai kultūrą. Kitaip
tariant, turime sugebėjimą ne tik išnaudoti, bet ir kartu ugdyti (tai,
beje, visiškai nepavyko Britų imperijai, savo įtaką kolonijose
pavertusia tik išteklių „siurbimu”).
Svarbu, kad lietuviai – nepamainomi demokratijos sėklų skleidėjai.
Būtent ATR buvo bene pirmoji Europos žemyninėje erdvėje veikianti
parlamentinė demokratija (Venecija – tai daugiau išplėtotos jūrinių
korporacinių oligarchijos pavyzdys). Savo seimais, seimeliais ir
visiška decentralizacija įrodėme, kad praktiškai jokio autoritarinio
valdymo nepažįstantis šlėkta gali puikiai atlaikyti osmanų grėsmes
Europai, kai visi kiti jau praktiškai buvo praradę paskutinę viltį.
Tad tokie ir žengiame pirmuosius XXI amžiaus žingsnius – matydami
naujas savo aukas, nesiirdami į pirmąsias gretas, tačiau sugebėdami
užimti geriausias vietas prie stalo. Būtų įdomu sulaukti ir pamatyti,
kaip (klausimas „ar” tiesiog nekyla) sugebėsime įsikibti į kinų ir indų
civilizacijų Achilo kulnus, kurias jūras sujungsime šįkart!
Išspausdinta www.atgimimas.lt
Žinių radijo laida „Apskritas stalas“
lapkričio 25 dieną pakvietė į diskusiją apie Džordžo Sorošo
finansuojamų nevyriausybinių organizacijų veiklą Lietuvoje. Be manęs
dalyvavo – Vytautas Ališauskas, Vladimiras Laučius, Arūnas Brazauskas.
Mano pozicija:
- „Respublikos“ leidinių grupės naudojamos diskusijos formos neturi nieko bendra su žiniasklaidos etika;
- Atviros
Lietuvos fondas ir susijusios organizacijos yra nuveikę itin daug gero
Lietuvai. Tai ypač svarbu verstinių knygų leidybos ir lietuvių
stažuočių užsienyje srityse; - Džodžą Sorošą paskutiniu metu
itin intensyviai kritikuoja ne tik lietuviai, bet ir latviai, gruzinai,
net ir egzotiškų valstybių atstovai; - Atviros Lietuvos fondas
finansuoja pabrėžtinai tik dešiniosios pakraipos idėjas, todėl vadintis
atstovaujančiu visą visuomenę neturi teisės; - visa diskusija vyksta bendrame „Mažeikių naftos“ privatizavimo fone.
paklausė – atsakiau
Apie vairuotojų egzaminus rusų kalba ir aukštų technologijų eksportą į Taivaną
LRT radijas, Radijo ringas