XXI a. kasdienybės dienoraštis

Nekenčiu interneto – esu nuo jo priklausomas…

Daugelis mūsų jau gyvename ne realiame pasaulyje, ne Vilniuje, ne Lietuvoje. Gyvename tarp www.delfi.lt, www.ieskok.lt ir www.autogidas.lt.
Kaip ir tikrame gyvenime – kai kurie daugiau laiko praleidžiame
Žirmūnuose, kiti gal – Šančiuose, o treti bastosi po atsitiktinius
interneto kaimus ir kalbasi su žmonėmis, savo minčių dar
nedėliojančiais www.blogas.lt.

Iš tikrųjų šiandien žmogaus „visuomeninį svorį“ jau lengvai galėtume
įvertinti pagal jo elektroninius ryšius. Kiek turite įrašų mobiliojo
telefono adresų knygelėje? Šis sąrašas – tai bene objektyviausias
liudijimas, su kiek žmonių nuolatos aktyviai palaikote ryšį. O
panagrinėję jų užimamas pareigas, įtaką, galėsite įvertinti ir save.
Lygiai tą patį rezultatą duotų elektroninio pašto adresų knygelė. Kiek
laiškų esate parašę Seimo nariams? O kiek gavote atsakymų? Kiek
apskritai gaunate elektroninio pašto žinučių per dieną, per valandą?
Puikus visuomeninių ryšių ir įtakos zonų pavyzdys – „juokų“
siuntinėjimai, kai kartais kas nors ima ir švysteli žinutę su visu
gavėjų sąrašu. Kokių tik dalykų gali sužinoti apie atskirų žmonių
ryšius ir pažintis!

Technologijos pasaulis jau dabar tapo
neįtikėtinai „plokščias“. Lentas kraunantys padieniai darbininkai
galėtų ginčytis ir sakyti, kad šios mintys niekaip netiktų jų darbui.
Tačiau čia dar kartą nesutikčiau. Spėju, jog kai kurie šiuolaikinių
laivų kapitonai tik iš filmų galėtų pasakyti, kam buvo reikalingas
didelis apvalus vairas buriniuose laivuose. O tokių, kurie nesutrikę
paaiškintų, kaip jis susijęs su laivo judėjimo kryptimi, – dar mažiau.

Besikeičiantis pasaulio matymas eilinio piliečio akyse tampa gryna
fikcija. Štai kad ir paprastas mobiliojo ryšio telefonas. Visi mes
nuoširdžiai tikime šneką su artimaisiais, draugais, verslo partneriais.
Tuo tarpu iš tikrųjų kalbamės su šiek tiek dėsningai traškančiais
telefonų garsiakalbiais. Mūsų balso stygų kuriami virpesiai dingsta čia
pat – nelygu, kiek garsiai kalbame. Taip pat būtų galima vardyti
kompiuterinius žaidimus. Manau, visiems, kam „iki 30-ties“, pažįstamas
jausmas, kurį patiria 3–5 valandas be perstojo į šaudykles pasinėrę
žaidėjai. Tas supaprastėjęs iki kelių klavišų kombinacijų pasaulis
juokiasi, kai bandome „strafinti“, lėtai sliūkinti ar bėgti, skubiai
pasirinkti dvivamzdį ar dar kitokį ginklą. Lygiai taip pat šachmatų
stalelius Sereikiškių parke neišdildomai keičia monitoriaus kuriamas www.chess.lt vaizdas.

Visa tai – pasekmė. Priežastis – skubančio šiandienos pasaulio noras
gauti kuo daugiau ir vis mažesnėmis sąnaudomis. Jau nenorime susitikti
su draugais ir gyvai (bei atvirai!) šnekučiuotis apie pasaulį, savo
mažas kasdienes bėdas. Vietoj to renkamės IRC kanalus, mezgame keistas
draugystes per www.draugas.lt ar www.pazintys.com.
Dar prieštvaniniuose terminaluose prasidėjusi universalių tariamų
pasaulių manija (pavyzdžiui, MUD) tęsiasi pasitelkiant naujas formas,
išnaudojant anksčiau neįmanomas vaizdo, garso ir tinklo priemones.

Todėl Pietų Amerikoje įsikūręs pašnekovas dažnai lieka geriau suprastas
nei pora dešimtmečių kaimynystėje gyvenantis draugas, lengviau
pasirenkama pornografija nei painus bendravimo su kita lytimi menas.
Todėl materialusis turtas jau pralaimi informacijai ir prieigai, o
fiziniai poreikiai – dvasiniams. Esminė vertybė tampa kontrolės
nebuvimas, o viršų ima interesų tenkinimas („plokščiame“ pasaulyje itin
lengva surasti sėbrų net ir itin egzotiškų pažiūrų asmenybėms).
Pilietybė tampa atgyvena, o valdo neformalios grupės (kad ir
elektroninių konferencijų forma). Penkiamečiai pypliai turi nuomonę
apie visus tabu ir jų laužymo galimybes. Propaganda ir šališkumas (ar
tai būtų niekam tikę naujo modelio alaus kamšteliai, ar čečėnus
žudantys rusų kariškiai) iš esmės praranda savo galią.

Dingus
elektrai ar sutrikus interneto ryšiui prabundame ir suvokiame, kad be
viso to jau nesugebame gyventi. Dėl to ir esame priklausomi…

Išspausdinta žurnale “Naujojoji komunikacija”

Paskelbta www.elektronika.lt

3 Comments

  1. artyzlt

    sutinku. man atrode kad galeciau gyventi be tv ir be interneto ir net be mobilaus telefono, bet atsitikus taip kad menuo be mobilaus man virto nezmoniskais e-mailu kiekias ir bendravimu inetrnete, pries svaite buvo sugedes Tv, lauke nezmoniskai lijo, nuomojame bute ne vienos knygos, ne vieno zurnalo, skambinti i lietuva brangu, ka nors susirasti tokiu oru is draugu taip pat sudetinga, pasedejus viena diena nieko neveikiant jauti kaip tampi tarsi kaliniu ikalintu tarp keturiu sienu.

  2. paujak

    visa ši kiber-erdvė, jeigu malonėsite, yra ar gali būti puikus priedas prie įprastojo bendravimo. tapęs labiau "online", pradėjau bendrauti su žmonėmis, su kuriais arba seniai nebendravau arba net ir nebūčiau bendravęs dėl laiko, dėl aplinkybių. nereikia norėt išgryninti kiekvieno dalyko – jeigu bendrauji "online", bendrauji ir įprastai. tiesiog – daugiau bendrauji.

  3. liutauras

    aš tiesiog manyčiau, kad tai nėra suma, tai yra substitucija geriausiu atveju. tiesiog šiais laikais nebeturim laiko bendravimui. ypač – bendravimui tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, tai technologijos leidžia bendrauti atsiribojant nuo vietos (irc, icq) ir laiko (blog'ai). suma, duokdie, išlieka ta pati, tačiau kokybė visgi, manyčiau, nukrenta

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *