Iššauti šampano butelius linksma. Gerti šampaną – skanu. Susimąstyti ką ir kodėl švenčiame – kančia.
Jeigu paklausčiau, kodėl švenčiame Naujųjų Metų pradžią, būčiau pasitiktas nesuprantančiais žvilgsniais. Juk tai „savaime suprantama“! Sausis yra pirmasis metų mėnuo, o 1-oji yra pirmoji mėnesio diena.
Lygiai taip pat mes tikėjome (tiksliau – mūsų tėvai, nes mano karta dar nelabai mąstė), kad komunizmas yra geriausia visuomeninė santvarka ir vos keletas išrinktųjų partinėse mokyklose galėjo diskutuoti, ir tai tik su teise dar kartą patvirtinti komustinės santvarkos tobulumą. Deja, paklydusi realybė sudaužė viską į šipulius.
Todėl galiu tiesiai į akis juoktis ir vadinti visus kvailiais! Sausio 1-oji turi lygiai tokią pat teisę vadintis Naujųjų Metų pradžia, kaip ir, tarkim, rugsėjo 26-oji ar balandžio 14-oji. Nes apskritimas, kurį žemė brėžia aplink saulę yra apvalus ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kurią apskritimo vietą pažymėsime nuliu ar vienetu.
Truputį susijęs klausimas – ar teko girdėti, kad katalikiškojo pasaulio istorija (ir vienas iš jos forpostų – Abiejų Tautų Respublika) nežino dienų nuo 1582-ųjų spalio 5-osios iki 14-osios? Ar kad tų metų spalio 4-ąją (ketvirtadienį) sekė spalio 15-oji (penktadienis)? Sutinku, gyventi nemąstant – patogiau.
