XXI a. kasdienybės dienoraštis

Author: Liutauras (Page 173 of 216)

karo lauke – žurnalistika ir verslas

Sąrašas iš atminties (mielai priimu papildymus ir patikslinimus):

  • Vaidotas Žukas vs. LRT;
  • radijo laidos vedėjai vs. LRT (daina „užmušiau Brazauską“ ar pan.)
  • Vytautas Bruveris vs. Respublika;
  • Virgis Valentinavičius, Vladimiras Laučius, Vytautas Plunksnis et al vs. ELTA;
  • Vladimiras Laučius vs. alfa.lt;
  • Vaidotas Žukas vs. Žinių radijas;

Šiuos bent girdėjome ir matėme. Manau, žymiai didesnė konfliktų dalis – slapta. Negalime teisti, tačiau galime konstatuoti, kad konfliktų yra ir, tarsi, daugėja.

gigantomanija: neskaitlingos tautos ar tik jos nykštukų sindromas?

magiškieji septyni ženklai:

  • kada paskutinį kartą parduotuvėje pirkote ketvirtį duonos?
  • ar savaitgaliui skrisdami pasigrožėti Europos sostinėmis geriau susipažįstame su mums artimiausiais žmonėmis?
  • ar niekada neteko mesti į šiukšliadėžę gerų maisto produktų su mintimi, kad bent бомж'ai suvalgys?
  • ar pažįstate bent vieną kolegą(-ę), kuri(s) parduotų asmeninį automobilį ir persėstų į visuomeninį transportą?
  • jei ne patys, tai artimiausi giminaičiai turi pasistatę/statosi/statysis sodybą kaime/užmiestyje/gamtoje – kiek praėjusių metų savaitgalių jie praleido Lietuvos gamtoje?
  • kiek namų, statytų Перестройка'os laikais, telpa bent į minimalius poreikių/galimybių rėmus? o kaip būtų, pavyzdžiui, šildomi šiandienos kūriniai, jeigu rusiškos dujos staiga baigtųsi?
  • ar pilnėjantys krepšiai parduotuvėse simbolizuoja ir netrukus padidėsiantį gimstamumą?

kažkas yra teisingai pasakę, kad mes – lietuviai – esame ištroškę ir alkani. galvoju, ar visi, ar besąlygiškai?

gyventi nemąstant – patogiau

Iššauti šampano butelius linksma. Gerti šampaną – skanu. Susimąstyti ką ir kodėl švenčiame – kančia.

Jeigu paklausčiau, kodėl švenčiame Naujųjų Metų pradžią, būčiau pasitiktas nesuprantančiais žvilgsniais. Juk tai „savaime suprantama“! Sausis yra pirmasis metų mėnuo, o 1-oji yra pirmoji mėnesio diena.

Lygiai taip pat mes tikėjome (tiksliau – mūsų tėvai, nes mano karta dar nelabai mąstė), kad komunizmas yra geriausia visuomeninė santvarka ir vos keletas išrinktųjų partinėse mokyklose galėjo diskutuoti, ir tai tik su teise dar kartą patvirtinti komustinės santvarkos tobulumą. Deja, paklydusi realybė sudaužė viską į šipulius.

Todėl galiu tiesiai į akis juoktis ir vadinti visus kvailiais! Sausio 1-oji turi lygiai tokią pat teisę vadintis Naujųjų Metų pradžia, kaip ir, tarkim, rugsėjo 26-oji ar balandžio 14-oji. Nes apskritimas, kurį žemė brėžia aplink saulę yra apvalus ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kurią apskritimo vietą pažymėsime nuliu ar vienetu.

Truputį susijęs klausimas – ar teko girdėti, kad katalikiškojo pasaulio istorija (ir vienas iš jos forpostų – Abiejų Tautų Respublika) nežino dienų nuo 1582-ųjų spalio 5-osios iki 14-osios? Ar kad tų metų spalio 4-ąją (ketvirtadienį) sekė spalio 15-oji (penktadienis)? Sutinku, gyventi nemąstant – patogiau.

Skandalų įtaka Lietuvos įvaizdžiui

Šiandien Bernardinai.lt bendradarbei Laurai Gintalaitei pasakojau apie skandalus ir jų poveikį Lietuos įvaizdžiui. Įdomu laukti ir kitų pašnekovų nuomonių, tačiau jau dabar keletas esminių akcentų:

  • Skandalas – tai situacija, kai:
    • yra bent dvi susikivirčijusios pusės;
    • didelis diskusijos mastas, ji iš tiesų sudomina didelę visuomenės dalį;
    • (dažnas, bet nebūtinas požymis) aiški raudona etikos riba, kurią kažkas peržengia;
  • didžiausi Lietuvos skandalai:
    • visos istorijos:
      • XVII a. pradžioje Abiejų Tautų Respublikos remtas Lžedemitrijus – Maskvos soste;
    • antrosios Respublikos:
      • Lietuvos-Lenkijos karinis konfliktas XX a. pradžioje;
      • Klaipėdos krašto užgrobimas;
      • „Lietuvos pašto“ direktoriaus pašto ženklų istorija;
    • trečiosios Respublikos:
      • „Mažeikių naftos“ privatizavimo procesas (kaip Maskvos ekonominės įtakos Rytų ir visai Europai epizodas);
      • Prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas (kaip Rytų Europos virsmo į demokratines visuomenes epizodas);
  • visi šiuolaikiniai Lietuvos „skandalai“ yra vietos lygmens, nepatyrėme nei vieno unikalaus ir didelio masto skandalo, nes dėl savo mažumo neturime ne tik pasaulinio lygmens, bet ir regioninio lygio dėmesio traukos objektų (pavyzdžiui, Gerhardo Šrioderio sutartis su Valdimiru Putinu ir vėlesnis darbas „Gazprom“ bendrovei).

Interviu apie skandalų įtaką Lietuvos įvaizdžiui

Šiandien bernardinai.lt bendradarbei Laurai Gintalaitei pasakojau apie skandalus ir jų poveikį Lietuos įvaizdžiui. Įdomu laukti ir kitų pašnekovų nuomonių, tačiau jau dabar keletas esminių akcentų:

  • Skandalas – tai situacija, kai:
    • yra bent dvi susikivirčijusios pusės;
    • didelis diskusijos mastas, ji iš tiesų sudomina didelę visuomenės dalį;
    • (dažnas, bet nebūtinas požymis) aiški raudona etikos riba, kurią kažkas peržengia;
  • Didžiausi Lietuvos skandalai:
    • visos istorijos:
      • XVII a. pradžioje Abiejų Tautų Respublikos remtas Lžedemitrijus – Maskvos soste;
    • antrosios Respublikos:
      • Lietuvos-Lenkijos karinis konfliktas XX a. pradžioje;
      • Klaipėdos krašto užgrobimas;
      • „Lietuvos pašto“ direktoriaus pašto ženklų istorija;
    • trečiosios Respublikos:
      • „Mažeikių naftos“ privatizavimo procesas (kaip Maskvos ekonominės įtakos Rytų ir visai Europai epizodas);
      • Prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas (kaip Rytų Europos virsmo į demokratines visuomenes epizodas);
  • Visi šiuolaikiniai Lietuvos „skandalai“ yra vietos lygmens, nepatyrėme nei vieno unikalaus ir didelio masto skandalo, nes dėl savo mažumo neturime ne tik pasaulinio lygmens, bet ir regioninio lygio dėmesio traukos objektų (pavyzdžiui, Gerhardo Šrioderio sutartis su Valdimiru Putinu ir vėlesnis darbas „Gazprom“ bendrovei).
« Older posts Newer posts »